Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Kada mokama ligos išmoka?
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas.
Ligos išmokos dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos.
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Keičiasi iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas mokamų išmokų dydis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Papasakojo apie klastingą ligą, kuri gali užklupti kiekvieną: įvardijo, kaip sumažinti jos riziką
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio.
Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (62,06-100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios - 62,06 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“.
Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 77,58 proc.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc.
Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną ir iki 2018-12-31 jo darbo užmokestis buvo 500 Eur, tuomet darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo 2019 sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto. Pavyzdžiui: 500 x 1,289 = 644,50 Eur.
Skaičiuojant vidutinį darbo valandos užmokestį, tarkime, kad jis yra 3,91 Eur (1933,50 /495 = 3,91 Eur), o vidutinis darbo užmokestis - 31,19 Eur (1933,50/62 = 31,19 Eur). Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną bus 19,36 Eur (31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur).
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamiršti jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.
Pavyzdžiui, darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo 2019 m. sausio - 557 Eur. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 11, 12 mėnesių ir 2019 m. 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto. 432 x 1,289 = 556,85 Eur.
Tarkime, kad vidutinis darbo valandos užmokestis yra 3,42 Eur (1670,70 /488 =3,42 Eur), o vidutinis darbo užmokestis - 27,39 Eur (1670,70/61 = 27,39 Eur). Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
2019 m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
Kada išmokama ligos išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR.
Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
