Laikai, kai valstybė pasirūpindavo jūsų pensija, po truputį grimzta užmarštin. Lygiai taip pat ir pensijos kaupimas - paties žmogaus reikalas. Kuo anksčiau pradedamas pensijos kaupimas, kuo anksčiau pasirenkami pensijų fondai, tuo lengviau gyventi senatvėje.
Pagalvokite logiškai, ilgėja gyvenimo trukmė, tai sąlygoja, kad Lietuvoje pensininkų skaičius tik didės. Juos išlaikyti turi dirbantieji. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 4 dirbantieji ir šis santykis nuolat prastėja dėl emigracijos bei mažėjančio gimstamumo. Mokslininkai prognozuoja, kad dar po keturiasdešimt metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus 2 prie 1. Kas tuomet uždirbs jums pensiją?
Jūs nežinote, kokių sprendimų imsis vyriausybė ir Seimas, siekdami spręsti SODROS problemas. Tai, kad visą gyvenimą sąžiningai mokėjote mokesčius valstybei, dar nereiškia, kad valstybė sąžiningai atsiskaitys su jumis. Ar žinote, kad pensijos laikotarpiu iš valstybės atgausite tik apie ketvirtadalį per visą gyvenimą valstybei sumokėtų mokesčių? Jeigu rytoj išeitumėte į pensiją, SODROS išmokos sudarytų tik trečdalį buvusių pajamų. Susimąstykite: senatvėje būti priklausomam nuo vienintelio pajamų šaltinio išties rizikingas dalykas.
Pensijos kaupimas: nuo ko pradėti?
Pensijos kaupimas prasideda nuo klausimo, kiek pinigų jums reikės kai išeisite į pensiją. Jūsų išlaidos pensijoje turi būti paremtos jūsų poreikiais, o ne iš piršto laužtais pamąstymais. Būkite sau sąžiningi, planuodami kaip norite gyventi pensijoje ir skaičiuodami kiek tai jums kainuos.
Viena iš taisyklių nustatant poreikius pensijoje sako, kad siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę senatvėje jums nuolat reikės 70 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Didesnį atlyginimą gaunantiems, šis skirtumas gali būti dar didesnis. Kita vertus, tai tik orientacinis skaičiavimas. Daug kas priklauso nuo realios jūsų situacijos.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų funkciniai stiliai
Gal prieš išeidamas į pensiją dar nebūsite išsimokėję būsto paskolos arba turėsite didelių sveikatos problemų, o gal tiesiog senatvėje norite gyventi geriau nei bet kada iki tol, turėti sodybą ant ežero kranto ar jachtą Klaipėdos uoste. Identifikavę savo poreikius senatvėje, jūs turite nustatyti, kaip šiuos tikslus įgyvendinti. Tam reikia gerai išmanyti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
Lietuvos pensijų sistema: SODRA ir pensijų fondai
Iš esmės SODRA (arba valstybės socialinio draudimo fondas) yra valstybės sukurtas mechanizmas, skirtas surinkti įmokas iš dirbančiųjų ir juos perskirstyti socialiai remtinoms grupėms: ligoniams, neįgaliesiems bei pensininkams. Svarbu pažymėti, kad SODRAI sumokama didžioji dalis mokesčių. Mokesčiai SODRAI sudaro apie 40 proc. pajamų, kurių didžiąją dalį moka darbdavys, o mažiau nei 10 proc. išskaitoma iš darbuotojo atlyginimo. Galite tik įsivaizduoti, koks būtų atlyginimas, jeigu nebūtų SODROS mokesčių - pensijos kaupimas atrodytų lengvai įgyvendinamas finansinis tikslas.
Jūs negalite sumažinti SODROS mokesčių, bet galite sumaniai pasinaudoti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos valstybių taikomą modelį.
SODROS pensija (bazinė pensija)
Socialinio draudimo fondas surenkamas iš darbdavių ir darbuotojų, o vėliau perskirstomas socialiai remtinoms grupėms. Bazinės pensijos dydis šiuo metu priklauso nuo darbo stažo, paskutinio atlyginimo dydžio ir koeficiento. Kad gautumėte SODROS senatvės pensiją reikia turėti bent 15 metų stažą. Jeigu šio stažo arba kitų pajamų neturite, gausite pašalpos pensiją.
Jūsų pensija susideda iš pagrindinės pensijos dalies, kuri faktiškai priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus ir papildomos pensijos dalies, kuri priklauso nuo paskutinio jūsų atlyginimo dydžio. Pavyzdžiui, Jonaitis, kurio atlyginimas buvo 5 kartus didesnis nei Petraičio, gauna tik dvigubai didesnę pensiją nei Petraitis. Paradoksas yra tas, kad Petraičio pensija sudaro 55-65 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu Jonaičio- tik 20-30 proc. Liūdna tai, kad nei Jonaičio, nei Petraičio gaunama bazinė pensija neteikia daug vilčių. Akivaizdu, kad gaudami tokias pajamas senatvėje, jūs galvosite kaip pavalgyti ir susimokėti už elektrą, vietoj to, kad mėgautumėtės gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Priežiūra ir pagalba nekalbantiems pacientams
„Nauja diena“: ar ministerijų siūlymai destabilizuos pensijų sistemą?
II pakopos pensijų fondai
Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją. Tačiau šioje vietoje reikia įvertinti politinę riziką. Pati valstybė nustato, kokia pensijos dalis bus pervedama į II pakopos pensijų fondą. Ši dalis nuolat kinta priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos.
Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus 2004 m. buvo pradėta pervesti po 2,5 proc. nuo jūsų mokamų SODROS mokesčių, vėliau šis dydis išaugo iki 3,5, 5,5 proc., ir vėl buvo sumažintas iki 3 proc. 2013 vėl įvyko pensijų reforma ir žaidimo taisyklės pasikeitė iš naujo. Politikos vėjai nuolat keičiasi, todėl turėtumėte įvertinti, kad pensijos kaupimas nebus tiesus ir lengvas kelias. Nepaisant politinės rizikos, II pakopos pensijų fondus tikslinga rinktis, nes tai žingsnis į priekį. O kokiais dideliais žingsniais žengsime į priekį - po 2 proc.
Kitas II pakopos pensijų fondų privalumas yra tas, kad viskas, kas sukaupta II pakopos pensijų fonde priklauso tik jums, o valstybė į šias lėšas neturi jokių teisių. Net ir jums mirus, neišmokėtą pensijos dalį pavedės jūsų vaikai ar anūkai. Bene svarbiausias II pensijų pakopos privalumas yra tas, kad II pakopos pensijų fonde sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo. Kuo daugiau pinigų jūs uždirbate, tuo daugiau pinigų sukaupsite II pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, II pakopos pensijų sistema leidžia didesnį atlyginimą gaunančiam Jonaičiui senatvėje gauti kelis kartus didesnę pensiją nei Petraitis, todėl, kad visą gyvenimą jis mokėjo didesnius mokesčius valstybei.
Be minėtų II pakopos pensijod privalumų, prieš pasirašydami sutartį, jūs turite atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos trūkumus. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalėsite. Ši nuostata tampa dar svarbesnė turint omenyje, kad už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius, todėl negalvokite, kad bankai, draudimo bendrovės nori sudaryti su II pakopos sutartį, siekdami padaryti jūsų senatvę gražesnę. Jeigu pensija jums ir taip ne už kalnų, gerai paskaičiuokite ar II pakopos pensijų fondą jums tikslinga rinktis. Per trumpą laiką sudėtinės palūkanos nespės atlikti savo darbo.
III pakopos pensijų fondai
Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota. Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: reikalavimai
Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
2023 metų pensijų fondų rezultatai
LIPFA pristatė praėjusių metų pensijų fondų investavimo rezultatus. Kaip teigė T. Gudaitis, per pernai kaupiantys II pakopoje ne tik uždirbo 14,2 proc. svertinės investicinės grąžos, tačiau didėjo ir jų turto vertė. Ji per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų. Nuo šios sumos uždirbta grąža per visą laikotarpį sudaro 2,2 mlrd. Eur. Eur, o jeigu ją išdalinus kaupiantiesiems, kiekvienam išeitų po 600 Eur. „Tai lyg 13 pensija", - lygino jis.
Panašus augimas fiksuotas ir III pensijų pakopoje. Svertinei investicinei grąžai didėjus 12,5 proc., valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc. didesnė nei prieš metus. Jo teigimu, bendrai, pernai metai tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį.
„Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas. Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža - arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, - sakė LIPFA vadovas.
Amžiaus grupių rezultatai II pakopos fonduose
Kaip aiškino, pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai.
22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą. 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.
III pakopos fondų grąža
III pakopos pensijų fondų grąža 2023 metais buvo dviženklė, išskyrus mažesnės rizikos, konservatyviau investuojančius fondus. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondų grupės vidutinė svertinė praėjusių metų grąža buvo +6,9 proc.
„Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių - reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis, - sakė T. Gudaitis.
Anuitetai
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša taip pat pristatė ir pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus. Pasak jo, metų pabaigoje anuiteto gavėjų skaičius sudarė 2808 asmenis. Tai sudarė apie 2 proc. visų pensininkų, kurie pradeda gauti pensiją. „Visi kiti yra sukaupę mažiau nei nustatyta riba, kada žmogus privalo įsigyti pensijų anuitetą (suma- 10,8 tūkst. Eur). Tai reiškia, kad esame tik pusiaukelėje pensijų sistemos įgyvendinime“, - aiškino jis.
Didžiausia mokama anuiteto suma, kaip pateikė, sudaro apie 350 Eur, mažiausia - 8 Eur. Vidutinė suma siekia apie 60 Eur. Bendras pensijų anuitetų fondo turtas 2023-aisiais yra pasiekęs 39,7 mln. Eur. Pernai jis sudarė 25,2 mln. Eur.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas apibendrindamas kalbėjo, kad šiandien galima skaičiuoti, kad iš viso valstybinei „Sodros“ pensijai kaupia 1,4 mln. gyventojų. Iš jų 770 tūkst. aktyviai kaupia II pensijų pakopoje (likę kaupti atsisakė arba yra sustabdę dalyvavimą). III pensijų pakopoje šiandien kaupia 105 tūkst. asmenų.
"Goindex" fondų rezultatai
„Goindex“ antros pakopos pensijų fondai pernai uždirbo vidutinę 17,5 proc. grąžą „Goindex“ Lietuvoje valdomų antros pakopos pensijų fondų uždirbta vidutinė metinė grąža pernai buvo 17,5 proc., praneša bendrovė. „Goindex“ valdybos pirmininkas ir vadovas Jonas Iržikevičius sakė, kad po prastų 2022-ųjų, praėję 2023 metai finansų rinkose buvo išties puikūs, ypač paskutiniai šių metų mėnesiai pasižymėjo itin sparčiu kilimu tiek akcijų, tiek obligacijų rinkose.
„Nesistengiame aplenkti rinkos, o ją tik atkartojame, tad gauname rinkos (indekso) grąžą. Tuo pačiu siekiame sutaupyti kuo daugiau kaštų pensijų fondų dalyviams“, - pranešime sakė jis. Metų pabaigoje „Goindex“ valdomuose pensijų fonduose pensijai kaupė 12 778 dalyviai, o pensijų fondų valdomas turtas siekė 39,7 mln. eurų.
Apibendrinimas: ką pasirinkti?
50 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų siekia sukaupti papildomų pajamų senatvei, o pensijų fonduose kaupia 58 proc. šalies žmonių, rodo naujausias „Artea“ grupės tyrimas. Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus. Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai yra jau sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų. Didžiąją dalis šios sumos, žinoma, sudaro II pakopos pensijų fondų turtas - trečios pakopos fonduose, kurie turi tik apie 180 tūkst. dalyvių, sukaupta beveik pusė milijardo eurų, o didžiausią dalį šio turto - beveik 200 mln.
„Tai, kad gyventojai po II pakopos reformos vertina galimybes kaupti senatvei, rodo brandų požiūrį. III pakopos fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, pavyzdžiui, kaupiantieji bent 5 metus, kuriems iki pensijos liko 5 metai, galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos. Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. „II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus. III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa. Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.