Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Tačiau šįkart su dviem muzikos pedagogėmis kalbamės apie muzikos įtaką vaiko raidai ir vertybių formavimui.
Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Černikauskienė teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė Navickienė taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Muzikos poveikis vaiko raidai yra neabejotinas, o geriausia, kad tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.
Dabar madinga ir populiaru lankyti įvairius muzikos, šokių būrelius ar dar net negimusiems kūdikiams leisti klausyti, pavyzdžiui, W. A. Mocarto muzikos. Neva kūdikis viską girdi, supranta ir tai turi teigiamos įtakos jo vystymuisi. Tai iš tiesų labai naudinga. Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.
Kokios Muzikos Klausytis?
Aišku, vaikams rekomenduojama klausyti vaikiškų dainelių. Tačiau dažniausiai jie klauso tai, ką klauso tėvai. Tikrai nėra blogai. Kiekviena šeima turi savo požiūrį į meną, turi savo skonį. Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Tik skirtingo amžiaus vaikai savaip į muziką reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje.
Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Klausant lietuviškų ir populiarių angliškų vaikiškų dainelių (pvz.: lopšinės „Twinkle twinkle little star“, „Baby shark“ ir t. t.), atrodo, jog lietuviškos yra gana sudėtingos lyginant su angliškomis. Pastarosios skamba labai primityviai ir lengvai įsimenamai. Svarbu yra tai, kaip vaiką sudominti. Mes turime puikių lietuvių liaudies dainelių, žaidimų, skaičiuočių - viskas yra tėvų fantazijos laisvėje.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
Nieko blogo, jeigu nakčiai tėveliai užleidžia anglišką dainelę, jei vaikelio tai neerzina, nesukelia neigiamų emocijų. Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.
Muzika ir Intelektas
Teigiama, jog muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu. Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje.
Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mūsų muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Nuo kurio amžiaus pradėti groti? Labai įvairiai, tai priklauso nuo vaiko brandos ir jo noro. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.
Vis dėlto, jei vaikui groti nepatinka, ar verta jį spausti? Su vaikais būna visko. Tačiau labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų. Kai teisingai vaikas yra nukreipiamas, tokių problemų nutinka vis rečiau. Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais.
Jau minėjau, kad tėveliai - visagaliai. Kiek įdėsime - tiek turėsime. Jei muzikos mokykla per toli ir vaikui nėra galimybių ją lankyti, manau, bendrojo lavinimo mokykloje yra muzikos pamokos ir būreliai po pamokų, vaikas gali eiti dainuoti, šokti.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Muzika Ruošiant Pamokas ir Miegui
Tikriausiai ne vienas moksleivis, ruošdamas pamokas, įsijungia ir muziką. Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Na, jei reikia išmokti kokią poemą, manau, natūraliai muzika išjungiama, kad galėtum išgirsti save deklamuojanti. O gal ir ne? Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs.
Panaši situacija yra ir su miegu. Mamos netgi kūdikius kartais migdo įjungusios muziką, o vyresni vaikai, paaugliai patys klausosi muzikos prieš miegą. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.
Muzikos Įtaka Gebėjimų Lavinimui
- Intonavimas
- Muzikos ritmo pajautimas
- Emocinės raiškos būdai perteikti muzikos nuotaiką
- Sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius
- Reaguoti į muzikos pasikeitimus
Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Tikriausiai daugelis tėvų susiduria su vaikų auklėjimo iššūkiais. Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės.
Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių.
Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Pavyzdžiui, žiūrėti televizorių, naudotis telefonu ir kitais ekranais leidžiama tik tam tikrą laiką. Ar gali būti muzikos per daug, t. y.? Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas.
Svarbu Rasti Laiko ir Tylai
Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Kodėl Verta Pradėti Muzikuoti Nuo Mažens?
Vaikai mokosi sparčiausiai būdami maži - jų smegenys dar itin plastiškos ir jautrios naujiems stimulams. Muzikos pasaulis, su savo garsais, ritmais ir tonais, padeda vaikams išmokti analizuoti garsus, tobulinti klausymosi įgūdžius ir net padeda greičiau mokytis kalbos. Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti. Dainavimas ar grojimas instrumentais gali tapti būdu atskleisti džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę.
Taip pat muzikinės veiklos, pavyzdžiui, grojimas ar dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius. Muzika turi teigiamą poveikį kognityvinei raidai - tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir logiką. Pavyzdžiui, grojant instrumentu vaikas turi prisiminti garsų seką, ritmą, kas padeda lavinti atmintį ir analitinį mąstymą. Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Tokios veiklos, kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save. Muzikos mokymasis reikalauja nuoseklumo ir pastangų. Norint išmokti groti instrumentu ar tobulinti dainavimo techniką, vaikai turi reguliariai praktikuotis, įveikti nesėkmes ir neprarasti motyvacijos.
Kada Pradėti ir Kaip Pasirinkti Tinkamą Veiklą?
Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams.
Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą. Dainuodami vaikai lavina klausą, mokosi ritmo ir kalbos. Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais. Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.
Kaip Skatinti Vaiko Susidomėjimą Muzika?
Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti. Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti. Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku. Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.
Muzikos Mokyklų Įtaka
Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Retas vertina bet kokias meninio ugdymo įstaigas. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau.
Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja Diana Mickevičiūtė sako, kad „Muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Pradėkime nuo to, kad muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Taip pat D. Mickevičiūtė pastebi ir kitą dalyką: muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo. „Ar tai gali būti nereikšminga?“ - klausia vadovė. „Muzikos klausymas, inspiruojantis daugybę mąstymo ir vaizdinių asociacijų, tiesiogiai veikiantis žmogaus jausmus ir emocijas, stipriau, nei kitas menas, padeda įsigilinti žmogui į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį.“ Taigi lankydamas muzikos mokyklą žmogus išmoksta geriau pažinti tą dvasinį pasaulį.
O taip pat muzika teikia ir kitos naudos: „Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi. Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją. Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus. D. Mickevičiūtė pastebi, kad žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms.
Šiuo metu ekonomiką studijuojanti Dalia Miklaševičiūtė baigė „Liepaičių“ muzikos mokyklą. Ji įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Kitas aspektas, kurį verta paminėti - tai kūrybiškumas.
Muzika Ugdo Gėrį ir Grožį
Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus. Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties.
Štai keletas pavyzdžių, kaip muzika gali būti naudojama vaikų ugdymui: W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės …