Kaip pasirinkti pensijų kaupimo fondą ir pakopas

Pensijų tema 2026 m. ypač aktuali dėl kelių pokyčių ir taisyklių pasikeitimų, todėl svarbu suprasti, kuo skiriasi pakopos, kokios yra įmokos, valstybės paskatos, rizikos ir išmokų formos.

Pensijų pakopos - pagrindiniai skirtumai

Pensijų pakopos yra būdas atskirti skirtingus pensijos kaupimo šaltinius. Pirmoji pakopa yra „Sodros“ senatvės pensija. Ji priklauso nuo žmogaus socialinio draudimo stažo, per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų. „Sodros“ senatvės pensija susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios.

Antroji pakopa yra papildomas pensijų kaupimas, vykstantis per II pakopos pensijų fondai. II pakopoje įmokos yra susietos su darbo pajamomis, o fondai veikia pagal gyvenimo ciklo strategiją. III pakopa yra savarankiškas savanoriškas kaupimas. III pakopoje žmogus pats renkasi rizikos lygį, o fondo investavimo strategiją ir taikomus mokesčius rekomenduoja įvertinti Lietuvos bankas.

Ką reiškia I pakopa (Sodra)

Pirmoji pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją.

2026 m. tiek vyrams, tiek moterims taikomas 65 metų senatvės pensijos amžius. Minimalus socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų. Tačiau 2026 m. būtinojo stažo reikalavimas yra 34,5 metų. 2026 m. bazinė pensija yra 327,91 Eur, o apskaitos vieneto vertė - 8,11 Eur.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

II pakopa - kas pasikeitė 2026 m.

Nuo 2026 m. II pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje tapo lankstesnis. Nuo 2026 m. automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą atsisakyta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad 2026 m. sausio pradžioje pradėti taikyti šie pokyčiai. Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026-01-01 - 2027-12-31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje.

2026 m. II pakopos pensijų kaupimo dalyvio įmoka yra 3% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybė papildomai kas mėnesį prisideda 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU) išliks; šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį.

Nuo 2026 m. pasitraukti iš II pakopos galima ne bet kada, o tik tam tikrais atvejais. Lietuvos bankas nurodo, kad tai galima padaryti „lango“ laikotarpiu nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. Jei žmogus pasitraukia pereinamuoju laikotarpiu, galima atgauti savo sukauptas lėšas ta dalimi, kurią sudaro jo paties sumokėtos įmokos ir investicinė grąža nuo jų. Pagal įstatymą, dėl tolesnio dalyvavimo II pakopoje pensijų fondų dalyviai gali apsispręsti iki 2027 m.

Taip pat nuo 2026 m. vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį galima atsiimti 25% savo vardu pakopos pensijų fonde sukaupto turto, bet ne daugiau nei paties dalyvio lėšomis sumokėtų pensijų įmokų suma. Jei 25% sukaupto turto atsiimama iki senatvės pensijos amžiaus, taikomas 3% atskaitymas, kuris pervedamas Pensijų anuitetų fondui. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai.

Išmokos forma II pakopoje

Pensijų anuitetas yra pensijų išmokos būdas, kai sukauptos II pakopos lėšos paverčiamos reguliaria išmoka, mokama tol, kol žmogus gyvena. Ministerija skelbia, kad 2026 m. minimali pensijų anuiteto riba yra 16 785 Eur, o maksimali riba - 83 926 Eur. Išmokos forma pasirenkama priklausomai nuo sukauptos sumos: jei sukaupta iki 16 785 Eur, galima rinktis vienkartinę išmoką arba kitas išmokų rūšis. Jei sukaupta nuo 16 785 Eur ir daugiau, privaloma įsigyti pensijų anuitetą.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Periodinės išmokos tapo neprivalomos. Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.

III pakopa - savanoriškas kaupimas ir mokesčiai

Trečioji pakopa yra savarankiškas savanoriškas kaupimas. Papildomas kaupimas pensijai gali būti naudingas, jei žmogus turi pakankamai stabilias pajamas, gali reguliariai atsidėti dalį pinigų ir supranta, kad investicijų vertė gali svyruoti. Kitas svarbus dalykas - GPM lengvata: Lietuvos bankas nurodo, kad GPM lengvata III pakopos pensijų fondams taikoma tik sutartims, kurios sudarytos 2024 m. arba anksčiau. Tai reiškia, kad 2026 m. naujai sudarant III pakopos pensijų kaupimo sutartį GPM lengvatos klausimą reikia vertinti itin atsargiai ir tikrinti aktualias taisykles.

III pakopos fondai gali būti obligacijų, mišraus investavimo arba akcijų fondai. Vertinant skirtingus variantus, svarbu palyginti pensijų fondus pagal jų riziką ir tikėtiną grąžą. Bendra taisyklė paprasta: kuo daugiau laiko liko iki pensijos, tuo dažniau žmogus gali toleruoti didesnius vertės svyravimus. Kuo pensija arčiau, tuo svarbiau mažinti riziką. Lietuvos bankas rekomenduoja renkantis III pakopos pensijų fondą atkreipti dėmesį į fondo investavimo strategiją ir taikomus mokesčius.

GPM lengvatos ir mokestiniai aspektai

Jeigu Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m., galite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m. Galite naudotis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m., jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m. Ši valstybės paskata suteikia Jums galimybę kasmet susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.

Kaip rinktis pensijų fondą - praktiniai patarimai

Pensijų fondas yra investavimo priemonė, skirta kaupti lėšas pensijai. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

• Jeigu Jūs nesate arti pensijos, dažnai verta pasirinkti agresyvesnį fondą (didesnė rizika - didesnė tikėtina grąža).
• Likusių keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
• Atkreipkite dėmesį į valdymo mokesčius: Lietuvos bankas pateikia valdymo mokesčių duomenis, o ilgalaikėje perspektyvoje mažesni mokesčiai gali reikšmingai pagerinti sukauptą rezultatą.
• Patikrinkite fondo investavimo strategiją, grąžos prognozes ir istorinius rezultatus, tačiau nepamirškite, kad istorija negarantuoja ateities rezultatų.

Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupusiems, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių.

Rizikos valdymas ir investicinės grąžos pavyzdžiai

Lietuvos bankas nurodo, kad II pakopos pensijų fonduose investavimo rizika valdoma automatiškai pagal gyvenimo ciklo fondus, o III pakopoje žmogus pats renkasi rizikos lygį. Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.

Skaičiuojant prognozuojamą sukaupti sumą yra naudojamos šios investicijų grąžos (po atskaitymų ir fondo veiklos išlaidų): Pensijos fondas 18+ - 6 %, Pensijos fondas 50+ - 4 %, Pensijos fondas 60+ - 2 %. Apriboto nutraukimo pensijų fonduose prognozuotos grąžos: Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo) - 6.1 %, Pensijos fondas 50 + (apriboto nutraukimo) - 4.1 %, Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo)- 2.1 %.

Dalį investicijų pensijų fonduose sudaro įmonės ir sektoriai, pvz., pensijų fondų investicijos į sveikatos ir technologijų sektorius siekia apie 613 mln., į IT sektorių sudaro apie 21% - 482 mln., į sveikatos sektorių sudaro apie 6% - 131 mln. Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas.

Praktiniai žingsniai renkantis fondą ar pakopą

1. Apskaičiuokite, kiek norite turėti pensijoje - pasaulinė praktika rekomenduoja, jog pensija turėtų sudaryti apie 70 % dabartinių pajamų.
2. Patikrinkite, ar turite reikiamą stažą sodrai - minimalus 15 metų stažas, būtinasis stažas 2026 m. yra 34,5 metų.
3. Jei jau dalyvaujate I ir II pakopose, apsvarstykite papildomą III pakopos kaupimą, ypač jei sutartis sudaryta iki 2025 m. ir galiojanti GPM lengvata būtų privalumas.
4. Perskaitykite fondo taisykles ir įvertinkite mokesčius bei investavimo strategiją.
5. Naudokite pensijų skaičiuoklę kaip orientyrą, tačiau nesikoncentruokite tik į vieną skaičių.

Jeigu žmogus turi daug trumpalaikių įsipareigojimų, pirmiausia verta susitvarkyti mėnesio pinigų srautus. Pavyzdžiui, turint kelias skirtingas įmokas, galima peržiūrėti paskolų refinansavimo galimybes arba įvertinti paskolų sujungimą, kad būtų aiškiau, kiek pinigų realiai galima skirti ilgalaikiam kaupimui.

Kas dar svarbu žinoti apie kaupimą ir pasitraukimą

Pagal įstatymą, pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Tačiau tai nereiškia, kad pasitraukimas iš II pakopos yra tas pats, kas visos sąskaitoje matomos sumos išgryninimas. Jeigu Jūs nuspręsite atsiimti dalį sukaupto turto per pereinamąjį laikotarpį, galima atgauti savo sukauptas lėšas ta dalimi, kurią sudaro jo paties sumokėtos įmokos ir investicinė grąža nuo jų.

Jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m., galite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m. Taip pat, jei nesinaudojote GPM lengvata arba nesilaikėte susitarimų, prieš nutraukiant sutartį rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Kaupimo privalumai ir trūkumai

Kaupimas II pensijų pakopoje yra pirmas ir labai svarbus žingsnis patogios pensijos link. Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, investuojama keliolikai metų ar keliems dešimtmečiams, o rinkų svyravimai - natūrali investavimo proceso dalis. Lietuvos bankas, komentuodamas 2026 m. II pakopos reformą, pažymi, kad pokyčiai nesumažina kaupimo naudos, o suteikia daugiau lankstumo; kaupti verta ypač pradėjus anksti, nes ilgesnis laikotarpis leidžia sukaupti daugiau net kaupiant mažomis įmokomis ir toliau nuosekliai didinant rezultatą per laiką.

Tačiau II pakopos kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį, taip pat yra mokamas valdymo mokestis.

Pasirinkimas tarp II ir III pakopų

II ir III pakopos pensijų fondai turi tą patį bendrą tikslą - padėti sukaupti papildomų lėšų pensijai. II pakopoje įmokos yra susietos su darbo pajamomis, o fondai veikia pagal gyvenimo ciklo strategiją. III pakopoje įmokas galima mokėti savarankiškai, pasirinktu periodiškumu ir pasirinkta suma. Fondo ar įmokų duomenys dažniausiai tikrinami prisijungę prie savitarnos arba interneto banko. Kitas svarbus skirtumas - mokesčiai.

Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas, kuris vertina įmonių rizikas aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir gerosios valdysenos srityse.

Prieigos ir techniniai aspektai

Jei norite keisti bendrovę, reikia sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Fondo ar įmokų duomenys dažniausiai tikrinami prisijungę prie savitarnos arba interneto banko. Kasmėnesinės įmokos dydį galite pasirinkti patys. Norėdami pensijų įmokas mokėti reguliariai, sudarant pensijų kaupimo sutartį pasirinkite reguliarius mokėjimus.

Santraukiniai punktai svarstant pasirinkimą

• Patikrinkite, ar Jūsų sutartis leidžia naudotis GPM lengvata ir iki kada ji galioja.
• Apsvarstykite, kokią riziką esate pasiruošę priimti ir kiek metų liko iki pensijos.
• Įvertinkite valdymo mokesčius ir fondo investavimo strategiją.
• Pasinaudokite pensijų skaičiuokle ir konsultacijomis, bet nepasikliaukite vien tik vienu skaičiumi.
• Jei planuojate keisti pensijų kaupimo bendrovę - sudarykite naują sutartį pasirinktoje bendrovėje.

Ar jau pagalvojote, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Tam, kad užsitikrintumėte patogią senatvę, verta planuoti ir kaupti proaktyviai.

Aspektas	II pakopa	III pakopa
Ar privaloma	Savanoriška nuo 2026 m. (anksčiau automatinė)	Savanoriška
Įmokos	3% nuo VSD pajamų + valstybės 1,5% VDU	Pasirenkamos, periodinės ar vienkartinės
Valstybės paskata	1,5% nuo praėjusių metų VDU	Gali galioti GPM lengvata (tik sutartims iki 2024 m.)
Rizikos valdymas	Automatinis pagal gyvenimo ciklą	Pasirenkamas dalyvio
Išmokos forma	Anuitetas arba vienkartinė/periodinė išmoka priklausomai nuo sumos	Laisvas atsiėmimas, bet gali reikėti grąžinti GPM lengvatą)

tags: #kaip #pasirinkti #pensijos #kaupima