Išsilavinimas ir galimybė siekti karjeros yra visų piliečių teisė, tad mokymo įstaigos privalo suteikti visiems, įskaitant ir fizinę negalią turinčius žmones, progą to siekti pagal kiekvieno asmens gebėjimus. Kitu atveju, atsiranda neįgaliųjų diskriminacijos regimybė. Taigi, kokios neįgaliųjų galimybės įgyti norimą išsilavinimą mūsų šalyje? Ar jų teisės nėra ribojamos?
Lietuvoje 2022 m. pabaigoje gyveno apie 223 tūkst. neįgalių žmonių, o iš jų net 146 tūkst. buvo darbingo amžiaus. Ši žmonių grupė sudaro apie 8 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad tai yra tikrai reikšminga gyventojų dalis. Pagal apibrėžimą, negalia vadinamas fizinis arba protinis sutrikimas, apribojantis asmens galimybes buitiniame gyvenime bei trukdantis jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu.
Kalbant apie aukštojo arba profesinio mokslo sistemą, protines bei fizines negalias turinčių asmenų poreikiai bei galimybės iš esmės skiriasi, todėl šįkart apsiribokime tik fizinę negalią turinčių žmonių padėties įvertinimu.
2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtoje Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią 2010 m. ratifikavo ir Lietuvos Seimas, be kitų svarbių nuostatų, buvo įtvirtinta ir neįgalių asmenų teisė į išsilavinimą. 24 straipsnio penktojoje dalyje teigiama, jog „šios Konvencijos Šalys užtikrina, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti bendrąjį aukštąjį išsilavinimą, profesinį mokymą, suaugusiųjų mokymą ir galimybę mokytis visą gyvenimą jų nediskriminuojant ir lygiai su kitais asmenimis. Šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad neįgaliesiems būtų tinkamai pritaikytos sąlygos.“
Bet ar šios Konvencijos tikslai išties atsispindi realybėje? 2016 m. JT Neįgaliųjų teisių komiteto išvadose apie neįgaliųjų padėtį Lietuvoje teigiama, kad „Komitetas rekomenduoja valstybei (Lietuvai) padaryti trečiojo lygmens švietimą ir profesinį rengimą iš dalies lengviau prieinamą neįgaliesiems, taip pat suteikti tinkamai pritaikytas patalpas aukštojo mokslo įstaigose.“ Ši išvada rodo, kad situaciją dar tikrai galima gerinti.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Nepritaikytos mokymo įstaigų patalpos riboja fizinę negalią turinčių asmenų pasirinkimo laisvę, kadangi jie gali rinktis tik nedidelę dalį universitetų, kolegijų ar profesinių mokyklų. Pagal tą pačią Konvenciją, tinkamas sąlygų pritaikymas yra apibūdinamas kaip „būtini pakeitimai <...> siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis.“
JT Konvencijoje užsimenama, jog neįgalių žmonių diskriminacija „apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas.“ Taigi, sąmoningą vengimą pritaikyti mokymo įstaigų patalpas būtų galima laikyti diskriminacija.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje išties trūksta pritaikytų mokymo įstaigų visuose lygmenyse. 2019 m. duomenimis pilnai pritaikytos yra 47 (20%) aukštojo mokslo ir profesinės įstaigos, iš dalies pritaikytos - 141 (59%), o nepritaikytos - 49 (21%) šios įstaigos. Dėl šio neužtikrinto prieinamumo, žmonių su negalia skaičiai mokymo įstaigose yra menki. Jeigu profesinėse mokyklose jų dalis 2022-2023 m. sudarė dar gana skaitlingus 5.37%, tai kolegijose (0.35%) ir universitetuose (0,52%) šių žmonių yra itin mažai.
Asmeninė patirtis ir iššūkiai
Mano asmeninė patirtis rodo, kad neretai mokymo įstaigų administracijos nededa maksimalių pastangų tam, kad užtikrintų pilną prieinamumą neįgaliems mokiniams. Tiek progimnazijoje, tiek gimnazijoje nebuvo prieinamos aktų salės, o progimnazijoje net ir dalis pamokų, nes jos vyko korpuse, kur nebuvo lifto. Progimnazijoje net buvo paplitusi ydinga praktika neįgaliems mokiniams tiesiog neiti nei į renginius, nei į tam tikras pamokas ir niekas dėl to per daug nesuko galvos. Ir į gimnazijos baigimo renginius tėvams teko mane nešti laiptais. Šios dvi mano paminėtos mokyklos yra vienintelės neįgaliesiems pritaikytos mokyklos Klaipėdos mieste, nors pasirodė, kad iš tiesų jos pritaikytos tik dalinai.
Renkantis tolimesnius mokslus man teko nemenkai pasukti galvą. Aš, nors ir turėjau puikų stojamąjį balą, žinojau, kad turiu mokytis Klaipėdoje dėl savo fizinių galimybių. Pasidomėjus mokymo įstaigų prieinamumu Klaipėdoje humanitarinių mokslų srityje, teko nusivilti, nes dažniausiai girdimas atsakymas buvo toks: „lifto neturime, tačiau pas mus kiti studentai padeda neįgaliesiems judėti laiptais.“ Iš kitų įstaigų atstovų lūpų teko išgirsti, kad, nors ir jų įstaigoje nėra tinkamų priemonių, viskuo bus pasirūpinta, jeigu aš tik panorėčiau stoti. Tokie paaiškinimai visiškai neįkvėpė ir aš supratau, kad kur bestočiau, vis tiek turėsiu susidurti su tam tikrais iššūkiais, tad tiesiog įsiklausiau į save ir pasirinkau mane dominančias žurnalistikos studijas Klaipėdos universitete.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Fakulteto, kuriame studijuoju, patalpos nėra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, tačiau administracija deda pastangas, kad mano patekimas į paskaitas būtų lengvesnis. Bet ir dabar ne visos mano fakulteto patalpos yra pasiekiamos, tad dar gali atsirasti naujų problemų ateityje. Taigi, iš savo patirties galiu teigti, kad pasistengus galima net ir nepritaikytas patalpas paversti lengviau prieinamomis neįgaliems žmonėms. Mano apklausti studentai taip pat sakė tikintys, kad mokymo įstaigų vadovų supratingumas gali pagerinti žmonių su judėjimo negalia padėtį. Tačiau, kaip bevertintume, šis būdas vis tiek nėra iki galo orus neįgaliajam, nes, mano atveju, kaskart paskaitos vyksta skirtingose auditorijose ir tai galbūt kelia šiokių tokių nepatogumų kitiems studentams ir mane tai verčia jaustis kiek nejaukiai. Vėlgi, priemonių imamasi tik atsiradus problemai ir tai liūdina. Universiteto atstovų pasiteisinimas, jog mokymo įstaigoje pasitaiko labai nedaug neįgaliųjų, tad net nėra poreikio pernelyg stengtis yra tikrai ydingas - tam pritarė visi mano pašnekovai.
Tinkamos profesijos pasirinkimo sunkumai
Mano kalbintas žmogus su fizine negalia, vardu Matas po mokyklos pasirinko stoti į profesinę mokyklą. Jo pasirinkimas tikrai nebuvo lengvas. Prieš pat mokslo metų pradžią jam teko koreguoti savo planą, nes apsilankęs mokymo įstaigoje rugsėjo 1-ąją nusprendė, kad jo pasirinkta multimedijos techniko specialybė jam iš tiesų netiks. Jo tokį sprendimą lėmė mokytojos išsakyti žodžiai, kad tie mokslai reikalauja daug vaikščioti ir filmuoti, ir tai privertė Matą apsigalvoti. Taip pat svarbi priežastis buvo jo „kompiuterinių gebėjimų stygius“, kadangi kiti besimokantieji jau buvo labiau pažengę ir mokyti nuo pradmenų toje mokymo įstaigoje nebuvo linkstama. Matas teigė, jog pakeisti mokymo įstaigą nusprendė savo noru, kadangi pati įstaiga nedavė jokių neigiamų signalų jo buvimo atžvilgiu, tačiau ir nepasistengė jam rasti alternatyvių mokymo būdų, tad galima teigti, jog neįdėjo visų pastangų, kad Matas galėtų ten mokytis. Bet Matas išliko pozityvus ir teigė, jog pats suvokia savo galimybes ir gebėjimus bei mano, kad rimtesnių išorinių kliūčių jam nekilo. Tada jam teko ieškoti naujos alternatyvos. Jis ją rado kitoje profesinėje mokykloje, kur pasirinko apskaitininko specialybę. Čia įstojęs Matas jaučiasi tikrai gerai, „tiek mokytojai, tiek klasiokai yra geranoriški bei tolerantiški.“
Pašnekovas teigė, kad darbo daug, bet jis nė kiek nesiskundžia, nes mokymasis yra daug geresnis dalykas už buvimą namie. Tai ir šioks toks būdas išlikti tarp žmonių, neatsidurti socialiniame užribyje. Paklaustas apie bendrą padėtį atskleidė tikintis, jog daugelis mokymo įstaigų vadovų yra geranoriški ir daro viską, ką gali net ir ne visiškai pritaikytose patalpose, tačiau pridūrė, kad nenustebtų, jeigu pasitaikytų ir neįgaliųjų diskriminacijos atvejų. Matas nemano, kad taip turėtų būti ir teigė, kad neprieinamų mokymo įstaigų išvis neturėtų egzistuoti. Paklaustas apie tokio aplaidumo priežastis, jis atsakė, jog viskas slypi visuomenėje. Matas teigė, jog visuomenė turi „keisti požiūrį, nereikia daryti problemų ten, kur jų nėra, o spręsti tas, kurias tikrai reikia spręsti.“ Jis dar pridėjo, kad „svarbu komunikuoti ir įsiklausyti į neįgaliuosius“, nes tik taip galima suprasti, kaip jiems padėti. Jeigu visuomenė bus jautresnė, tai ir politikai bus priversti skirti šiai žmonių grupei daugiau dėmesio.
Asistentų pagalba
Mano buvusios gimnazijos darbuotojos pasiteiravau apie mokyklą baigusių žmonių su judėjimo negalia tolesnius pasirinkimus. Jos teigimu, didžioji dalis iš aukštojo mokslo įstaigų pasirinko mokytis Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kadangi tai yra kone geriausiai Lietuvoje pritaikyta mokslo įstaiga su „liftu, keltuvu, bendrabučiu, kuriame yra patenkinamos sąlygos nusiprausti, tualetai ir t.t.“ Taip pat paminėjo vieną kolegiją Klaipėdoje, kurioje taip pat yra gana geros sąlygos ir Vilniaus universitetą, kuriame yra kiek prastesnės sąlygos, tačiau ir ten galima rasti mano buvusios gimnazijos absolventų.
Man paklausus apie situaciją Klaipėdos universitete, ji prisiminė tris judėjimo negalią turinčius asmenis, kurie čia studijavo. Pora net buvo įstoję į žurnalistikos programą, tačiau, mano žiniomis, jie susidūrė su dar didesnėmis problemomis nei aš, kadangi vienu atveju vaikinui judėti laiptais padėdavo kiti studentai, o antru atveju merginos mamai teko būti jos asistente. Mano dabartinę padėtį kiek gerina ir nauja valdžios atstovų sukurta galimybė turėti asistentą, kuris gali žmones su negalia lydėti mokymo įstaigoje. Įvardintų neįgaliųjų pasirinkimų ir vėl negalime vertinti kaip visiškai laisvų, nes jie didžiąja dalimi pasirinko tiesiog geriausiai pritaikytą universitetą, ir tik tada galvojo apie studijų programą.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Studentų mintys apie negalią ir mokslą
Žurnalistinio tyrimo metu teko pasikalbėti ir su keliais kitais studentais. Visos trys pašnekovės sutarė, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti savo kelią po mokyklos, tačiau pritarė, kad Lietuvoje toks šansas ne visiems suteikiamas. Dvi respondentės neįgaliųjų padėtį vertino gana neigiamai, nes teigė pastebinčios, jog tik maža dalis mokymo įstaigų yra deramai pritaikytos. Trečioji studentė buvo pozityviau nusiteikusi ir teigė, kad didelis noras gali atverti visus kelius net ir neįgaliesiems, nes sakėsi pažįstananti nemažai žmonių su negalia, kurie geba siekti savo tikslų, nepaisant sunkumų. Ji taip pat sakė mananti, kad visgi dauguma mokymo įstaigų yra bent iš dalies pritaikytos ir pasistengus galima užtikrinti bent minimalias reikmes.
Kitos pašnekovės pritarė, kad mokymo įstaigų vadovai turi galimybių pagerinti situaciją, jeigu yra tam suinteresuoti. Dvi iš trijų pašnekovių kaip didesnę problemą iškėlė psichologinę savijautą. Merginos pastebi, kad neįgalūs asmenys yra kiek atstumti ir vieniši bei teigė, jog visuomenė nesupranta, kad žmonės su fizine negalia yra tokie patys kaip visi kiti ir nori atitinkamo bendravimo su jais. Trečia pašnekovė iškėlė kiek kitą neįgalių žmonių problemą - nuolatinę reikiamybę patiems taikytis prie aplinkos, kuri nėra iki galo tinkama.
Mano apklaustų respondenčių ankstesnės patirtys gana smarkiai skyrėsi. Viena jų turėjo nemažai žmonių su negalia savo aplinkoje, kita buvo neblogai susipažinusi su neįgaliųjų problemomis iš bendro informacijos srauto, trečioji neturėjo didesnių žinių apie šią žmonių grupę. Pirmoji mokėsi pilnai neįgaliesiems pritaikytoje mokykloje, antroji - iš dalies prisitaikiusioje, kur buvo prieinama tik dalis patalpų, trečioji - mokymo įstaigoje, kurioje nebuvo neįgaliųjų, tačiau visos pašnekovės vienu balsu kalbėjo apie visuomenės problemas priimant šios grupės atstovus. Jos teigė, kad šiuolaikinė visuomenė yra kiek susvetimėjusi ir nesusimąsto apie pažeidžiamų grupių bėdas bei sakė pasigendančios platesnio visuomenės švietimo. Jų nuomone, mokyklose turėtų būti daugiau kalbama apie neįgalių žmonių pilnavertį įtraukimą į visuomeninę veiklą, taip pat pašnekovės pasigenda didesnio šeimų vaidmens šviečiant savo atžalas. Taigi, mano kalbintos studentės suvokia, kad žmonės su fizine negalia yra nusipelnę būti lygiaverčiais bendruomenės nariais bei trokšta bendrauti su aplinkiniais kaip lygūs su lygiais.
Savijauta priklauso nuo aplinkinių
Tyrimo metu apie visą šią problematiką pakalbėjau ir su neįgalaus studento mama. Ji teigė, kad neįgalieji neturi pakankamai didelio studijų pasirinkimo ir gali stoti tik ten, kur yra galimybė pilnavertiškai patekti. Ji sakė, kad neįgaliojo savijauta mokymo įstaigoje labiausiai priklauso nuo aplink esančių žmonių ir visai nesvarbu, ar tai mokykla, ar universitetas, kadangi žmonės labai skirtingai suvokia socialinius klausimus. Mama taip pat užsiminė, jog visuomenė, jos nuomone, nėra pakankamai jautri žmonių su judėjimo negalia atžvilgiu, nes dažnai žmonės nesupranta kaip reikėtų bendrauti. Šis bendravimas neretai būna nesubalansuotas ir pereina į kraštutinumus - pasidaro arba perdėtai artimas, arba pernelyg atsargus, kas veda link ignoravimo.
Tačiau mamos siūlomas sprendimo būdas skyrėsi nuo kitų pašnekovų. Jos požiūriu, norint pagerinti situaciją labai svarbus ir pačių neįgaliųjų vaidmuo. Šie žmonės turi drąsiai dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veiklose, nes kuo labiau neįgalieji bus matomi, tuo labiau, jos nuomone, žmonės geriau supras jų jauseną.
Finansinė parama neįgaliesiems studentams
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu, nuo 2006 m teikia finansinę pagalbą neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, ir kontroliuoja lėšų tikslinį panaudojimą. Finansinė pagalba teikiama sneįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuojantiems pirmą kartą, t. y. išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti - (50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio kas mėnesį - nuo 2021 m. sausio 1 d.
Neįgalią turintys studentai, atitinkantys išvardintas sąlygas, gali pretenduoti ir gauti kitas finansines paramas: socialinę stipendiją - 455 Eur kas mėnesį, tikslinę išmoką - 280 Eur kas mėnesį. Kilus klausimams, studentai kviečiami kreiptis į Emą ir / ar Rasą Kolegijos centriniuose rūmuose, Aušros al.
Tikslinė išmoka turi būti panaudota studijų reikmėms (prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms, būtinoms studijų prieinamumui didinti). Studentas, kuriam paskirta tikslinė išmoka, nutraukęs studijas, baigęs studijas pirma numatytos studijų baigimo datos, pašalintas iš aukštosios mokyklos, sustabdęs studijas ar išėjęs akademinių atostogų, taip pat studentas, kurio teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis pasikeičia (nustatomas didesnis nei 45 procentų darbingumo lygis), kurio neįgaliojo pažymėjimo galiojimas baigiasi, taip pat studentui pakeitus vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, banko sąskaitos numerį, privalo raštu apie tai pranešti Valstybiniam studijų fondui ir Šiaulių valstybinės kolegijos darbuotojams: Aušros al. p. 1.
Studentai, norintys 2025-2026 m. m. rudens semestre (už 2026 m. sausio mėn.) gauti tikslines išmokas, iki 2026 m. sausio 16 d. (įskaitytinai) VSF interneto svetainėje www.vsf.lrv.lt turi prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos IS PARAMA ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2025 m. rudens semestras_sausis). Kilus klausimams, studentai kviečiami kreiptis į Šiaulių valstybinės kolegijos darbuotojus, administruojančius paramą studentams - Emą ir Rasą. Kolegijos centriniai rūmai, Aušros al. +370 41 52 37 69, el.
Finansinės pagalbos priemonės neįgaliesiems studentams
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM, vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu, nuo 2006 m. teikia finansinę pagalbą asmenims su negalia, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, ir kontroliuoja lėšų tikslinį panaudojimą. Finansinė pagalba teikiama studentams su negalia, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo) lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuojantiems pirmą kartą, t. y.
- Išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti (50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio) kas mėnesį (nuo 2025 m.
- studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (3,2 BSI dydžio) per semestrą (nuo 2025m.
Eil. Ataskaitiniai kalendor. II. pirmą kartą studijuoja (išskyrus atvejus, kai neįgalusis, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti.
- rudens semestrui - nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 16 d.
- pavasario semestrui - nuo einamųjų metų vasario 1 d.
III. Socialinės stipendijos dydis - 455 Eur per mėnesį.
- rudens semestrą (įskaitant žiemos atostogų laikotarpį): einamųjų metų rugsėjo 15 d.
- pavasario semestrą (įskaitant vasaros atostogų laikotarpį): einamųjų metų sausio 20 d.
Likus lėšų, papildomi paraiškų priėmimai vyksta kiekvieną mėnesį. +370 640 57555, el. p.
Valstybinio studijų fondo veikla
Valstybinis studijų fondas (toliau - VSF) 2015-2020 m. laikotarpiu vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ (toliau - Projektas). Projekto vykdymo metu, bendradarbiaujant su VSF, Vilniaus dizaino kolegijoje (toliau - VDK) planuojama gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems studentams, tobulinti esamas ir kurti naujas studentų darbo vietas, pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. VDK stengiamasi sudaryti lygiavertes studijų sąlygas negalią turintiems studentams, užtikrinti pilnavertę neįgaliųjų integraciją studijų aplinkoje: pritaikoma tiek aplinka, tiek studijų organizavimo procesas.
2017 m. lapkričio mėn. Vilniaus dizaino kolegija projekto lėšomis įgijo Ekrano skaitymo programą Jaws for Windows su balso sintezatoriumi. Informuojame, kad ši programa instaliuota į bibliotekoje esantį kompiuterį nr. VWDK009 (klausti bibliotekininkės) ir jau yra pasiekiama naudojimui. JAWS for Windows - viena populiariausių ekrano skaitymo programų pasaulyje ir Lietuvoje. JAWS for Windows programą naudojant kartu su kalbos sintezatoriumi, visa kompiuterio ekrane esanti informacija vartotojui perduodama balsu. Neregys (regos sutrikimų turintis studentas) gali savarankiškai dirbti biuro, elektroninio pašto bei įvairiomis kitomis kompiuterinėmis programomis, naršyti internetą.
Naudojant šią programą, visai nematantys gali dirbti beveik su visomis Microsoft Windows operacinės sistemos terpėje veikiančiomis programomis. Galima rašyti, skaityti bei redaguoti failus, įvairiomis pasaulio kalbomis skaityti reginčiųjų knygas, kurti ir klausytis muzikos, programuoti, naudotis spausdintuvu, naršyti internetą ir kt. Ekrano skaitymo programa JAWS for Windows analizuoja informaciją ekrane ir perduoda ją kalbos sintezatoriui. Taip pat programinė įranga versijoms Dolphin Easy Converter, 1 vnt - bibliotekoje.
Taikomos priėmimo į kolegiją lengvatos, t. y. pateikus tai įrodantį dokumentą (neįgalumo pažymėjimą), Jūs atleidžiami nuo dokumentų tvarkymo įmokos/registracijos mokesčio. Studijų metu Jums sudaryta galimybė kas mėnesį ir semestrą gauti iš valstybės garantuojamą finansinę paramą.
Rekomendacijos dėl studijų aplinkos pritaikymo
Valstybinis studijų fondas gavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos ir Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrijos PAGAVA parengtas oficialias rekomendacijas dėl studijų aplinkos pritaikymo pagal individualius klausos negalią turinčių studentų poreikius. Rekomendacijų rengėjai tikisi, kad šios rekomendacijos gerins studijų aplinkos prieinamumą klausos negalią turintiems studentams bei suteiks pagalbą akademinės ir administracinės aukštųjų mokyklų bendruomenės nariams.
tags: #neigaliuju #student #istatymas