Šiandieninėje visuomenėje socialinės temos yra itin svarbios, nes jos atspindi mūsų bendruomenių gerovę, lygybę ir darną. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, socialiniai klausimai nuolat kinta ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei analizės. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą aktualių socialinių temų, kurios formuoja mūsų visuomenės veidą.
Socialiniai Tinklai ir Jų Poveikis
Socialiniai tinklai - tai virtuali erdvė, kur žmonės gali bendrauti tarpusavyje. Taip pat įvairios įmonės bei organizacijos gali bendrauti su savo klientais ir susidomėjusiais vartotojais.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į galimas neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, Romas Sadauskas-Kvietkevičius pastebi, kad iliustravimas mašinų sugeneruotu vaizdeliu jau dabar tampa tokiu pat prasto skonio požymiu, kaip pusfabrikačio iš prekybos centro šildymas mikrobangų krosnelėje.
Paaugliai atvirai kalba apie socialinių tinklų poveikį jų gyvenimui
Socialinė Priežiūra ir Paslaugos
Socialinė priežiūra - tai specifinė parama, reikalinga asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios. Asmens sveikatą sudaro įvairių fizinių ir ne tik veiksnių derinys, o asmens socialinė gerovė taip pat yra esminė šios sąvokos dalis. Asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti kartais gali prireikti tam tikros rūšies paramos, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios.
Lietuvoje socialinė priežiūra dažniausiai užtikrinama teikiant tam tikras socialines paslaugas. Socialinių paslaugų rūšis, jų teikimo principus bei tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia socialinės globos, socialinės reabilitacijos ir kitas paslaugas, nustato, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis jas gali gauti. Dauguma šių socialinių paslaugų, ypač socialinės globos paslaugos, turi didelę reikšmę asmens teisės į sveikatą įgyvendinimui.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės priežiūros paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad asmenų, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali užtikrinti gyvenimo kokybės savo jėgomis, gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Socialinės globos paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad gyvenimo kokybė nesuprastėtų asmenims, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali šios kokybės užtikrinti savo jėgomis.
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialines paslaugas gali gauti Lietuvos piliečiai bei užsieniečiai (įskaitant asmenis be pilietybės), kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), rūšį, į asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes.
Kartais geriausias pasirinkimas teikti asmeniui socialines paslaugas yra atlikti tai ilgalaikės socialinės globos ir socialinės reabilitacijos įstaigose. Šios įstaigos užtikrina asmeniui būstą, individualią socialinę globą ir socialinę reabilitaciją.
Socialinių Paslaugų Rūšys
- Socialinė globa
- Socialinė reabilitacija
- Kitos paslaugos
Socialinė Atskirtis ir Nelygybė
Bendrai pastebima tendencija, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse tyrimai ir diskusijos apie socialinę nelygybę iki šiol buvo nepopuliarūs. Apžvelgdami socialinių tyrimų situaciją Lietuvoje 2012 m., sociologai Vaidas Morkevičius ir Zenonas Norkus teigė, kad net socialiniuose moksluose, kuriuose šios temos turėtų užimti svarbiausią vietą, „stebime keistą tylą ar abejingumą tyrimo problemai“.
Pasak jų, pagrindinė to priežastis buvo mokslininkų noras nusigręžti nuo sovietinės ideologijos: „Galima spėti, kad socialinio struktūrinimosi [sociologiniai tyrimai, kuriuose visuomenė sudalinama į socialines grupes pagal pajamų, turto, politinės galios ir kitus bruožus] tyrimai, kurie sovietiniais laikais buvo privaloma sociologų darbotvarkės dalimi, dėl asociacijos su visiems įgrįsusiu privalomu marksizmu leninizmu tapo psichologinės atmetimo reakcijos, ypač būdingos jaunajai kartai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Anot mokslininkų, tarp jaunosios kartos sociologų labiau paplitę tyrimai apie karjeros galimybes, nei apie socialines struktūras. Prie to prisideda ir postmodernistinių teorijų populiarumas pokomunistinėse šalyse. Šių teorijų pagrindinis leitmotyvas - kad visuomenės susiskirstymas į klases yra industrinių, o ne po-industrinių visuomenių bruožas. Taigi, daugelis šių laikų socialinių tyrimų vadovaujasi nuostata, kad pati klasių idėja analizuojant šiuolaikinę visuomenę yra nebereikšminga. Taip lyg ironizuojama, kad beklasę visuomenę įgyvendino ne komunizmas, o neoliberalus kapitalizmas.
Norkus ir Morkevičius nuolat pabrėžia, kad nepriklausomybės metų sociologiniai tyrimai atspindi naują epochą socialiniuose moksluose, nes 1990 m., nusikračius marksizmo leninizmo rėmų, atsivėrė galimybės tirti visuomenę tokią, kokia ji yra, t.y., pateikti objektyvų ir neideologizuotą visuomenės paveikslą. Šiuo atveju skirtis tarp politiškų („šališkų“) ir nepolitiškų („objektyvių“) teorijų socialiniuose moksluose brėžiama patogia istorine forma - Sovietų Sąjungoje buvo ideologija, o nepriklausomoje Lietuvoje - kad ir kuklios, bet objektyvios žinios. Klausimas, ar susikoncentravimas į „individualias karjeros galimybes“ neatspindi tam tikros politikos ir ideologijos, nėra keliamas.
Kaip teigia Rytų Europos politinius ir ekonominius pokyčius po Sovietų Sąjungos iširimo tiriantis antropologas David Ost, socialinės stratifikacijos tyrimai, taikyti socialistinėse valstybėse, tebedominavo socialiniuose moksluose ir po Sovietų Sąjungos griūties. Jeigu tai tiesa, tuomet arba sovietmečiu nebuvo ideologijos, arba ideologija niekur nedingo ir šiais laikais.
Po nepriklausomybės atgavimo sekusi staigi privatizacija ir neoliberali šoko doktrina sukūrė milžinišką atskirtį. Šie procesai buvo teisinami kaip „natūralūs“ ir „neišvengiami“, galiausiai atvesiantys mus į išsvajotą vakarietišką gerovę. Socialistinę ideologiją pakeitusi nepriklausomos Lietuvos neoliberali linija panaikino prievolę įrodinėti visuomenės materialinę lygybę, bet lygybės idėją įprasmino kitais bruožais. Lygybė nuo šiol reiškė galimybę praturtėti, išnaudoti atsiveriančią laisvą rinką, realizuoti savo talentus ir turtus.
Socialiniuose moksluose ekonominiai ir socialiniai 10-ojo dešimtmečio pokyčiai praktiškai liko neanalizuoti. Mokslininkų dėmesys buvo sutelktas į „viduriniąją klasę“, „demokratizaciją“ ir „pilietiškumą“. Šie terminai tapo atskaitos taškais nusakyti perėjimą iš socializmo į kapitalizmą, lygintis su Vakarų valstybėmis, vertinti valstybės progresą ir gerovę. Skirtingai nuo socialistinių darbo klasės ir proletariato terminų, šie simbolizavo naują nepolitiškumo epochą - visuomenę buvo galima tirti objektyviai, be išankstinių nusistatymų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Bet ši objektyvumo ir nešališkumo idėja yra ne tiek ideologinio išsilaisvinimo pasekmė, kiek neoliberalizmo dogmos atkartojimas - kad laisva rinka veikia nešališkai ir turi būti atskirta nuo politikos, t.y., visuomenės įsikišimo. Iki šiol Rytų Europos šalių transformacijos suvokiamos tik per siaurą „autoritarizmo“ ir „demokratijos“ skirtumą, nuošalyje paliekant visus ekonominius ir socialinius pokyčius.
Kaip sovietmečiu, taip ir dabar socialiniai tyrimai apsiriboja socialinės nelygybės matavimu, sudėtingų „objektyvių“ schemų taikymu tiriant skirtingas visuomenines grupes, vien tik tam, kad parodytų, jog nelygybė egzistuoja. Šis faktas stebina nebent Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertus, kurie vis dar teigia, kad socialinė nelygybė yra tik klaidinga statistikos interpretacija.
Nepaisant „išsiplėtusio“ socialinių grupių skaičiaus, problema išlieka ta, kad socialinio struktūrinimosi teorijos supaprastina visuomenės paveikslą iki labai funkcionalistinių teiginių: skirtingos grupės atlieka skirtingus vaidmenis ir už tai gauna skirtingus atlygius. Šiame sustingusiame visuomenės paveiksle dingsta galios ir išnaudojimo santykiai. Nelygybė visada gali būti paaiškinta kaip „natūrali“ ar „neišvengiama“ - tai įprastas valdančiųjų klasių užsiėmimas.
Vien nelygybės suvokimas nekelia į kovą, neverčia priešintis - tam reikia suprasti politinę išnaudojimo prigimtį. Šio klausimo vengimas socialiniuose moksluose nepaverčia jų „objektyviais“ ar „išsilaisvinusiais“ nuo ideologinių nuostatų.
Socialinės Nelygybės Aspektai
- Ekonominis
- Socialinis
- Politinis
Kitos Aktualios Temos
Be jau aptartų temų, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus socialinius klausimus, kurie reikalauja mūsų dėmesio:
- Vaikų susidomėjimas grožio priemonėmis
- Tėvų ir vaikų santykiai
- Šventinis laikotarpis ir dėmesys sau
- Santykiai ir artumo baimė
Šios temos tik patvirtina, kad socialinė sritis yra nuolat besikeičianti ir reikalaujanti nuolatinio domėjimosi bei įsitraukimo. Tik bendromis pastangomis galime kurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę.
tags: #socialines #tematikos #straipsniai