Socialinės kompetencijos ugdymas mokykloje apima emocijų atpažinimą ir valdymą, bendravimo įgūdžių formavimą, atsakomybės ir pilietiškumo stiprinimą, konfliktų sprendimo bei bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą. Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka.
Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas: vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai.
Emocijų atpažinimas ir valdymas: veiklos ir strategijos
Atpažįsta ir įvardija emocijas. Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas. Įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas. Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas. Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų. Taisyklingai kvėpuoja. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą.
Bendravimo įgūdžiai ir empatija
Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius.
Konstruktyvus konfliktų sprendimas ir saugumas
Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Paaiškina, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus. Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus.
Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti. Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką. Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti.
Bendradarbiavimas, komandiniai įgūdžiai ir mokinių savivalda
Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
Mokinių savivalda mokykloje: leisti mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą, organizuoti rinkimus, priimti bendrus sprendimus ir kurti iniciatyvas, nukreiptas į bendruomenės solidarumą. Praktinis darbas grupėse: projektinė veikla, kurioje kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Asmeninis tikslų kėlimas, atsakomybė ir laiko planavimas
Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime. Išsikelia tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti. Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku. Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti.
Atsakomybės sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus, sprendimus ir elgesį. Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus. Atsakomybės ugdymo pavyzdžiai: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi, refleksija po veiklų, mentorystė, laiko planavimas, darbų pasidalinimas, atsakomybė už aplinką (pvz., mokyklos sodo kūrimas).
Prevencinės priemonės, socialinė parama ir tėvų įtraukimas
Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams. Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais.
Praktiniai užsiėmimai vaikams ir jų tėveliams: mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, rašyti pasakojimus apie svajonių dieną, kurti žaislus iš perdirbtų medžiagų, suvaidinti mėgstamas pasakas, sukurti ir atlikti šeimos vertybes atspindinčias dainas, užduoti vaikams klausimus apie save, žaisti žaidimus, skatinančius bendradarbiavimą.
Įvairovės literatūra kaip įrankis socialinių kompetencijų ugdymui
Pažinti ir priimti kitokį padės įvairovės literatūra. Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. A. Motiejūnės teigimu, tai yra svarbu, nes PISA tyrimai parodė, jog Lietuvos mokiniai turi silpnesnį gebėjimą suprasti kitokio žmogaus perspektyvą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Įvairovės literatūros biblioteka: internetinė platforma, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Kiekvienai bibliotekoje esančiai knygai bus kuriamos mokymo medžiagos, kurias mokytojai galės naudoti dėstydami įvairius mokymo dalykus - literatūrą, istoriją, etiką, geografiją - ar vesdami integruotas pamokas.
Trumpas vėl mojuoja tarifų vėzdu: Europa spaudžiama, JAV pelnosi iš naftos
Įvairovės literatūra skatina empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises bei padeda ugdyti pilietiškumo kompetenciją. Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas.
Mokinių kompetencijų ugdymo reikšmė ir sisteminiai iššūkiai
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas.
Siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Tuo metu pilietiškumo, komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos lieka nuošalyje.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. Šios kompetencijos padeda mokiniui kurti santykį su pasauliu ir bendruomene, kurioje gyvena.
Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė pabrėžia, kad bendrosios kompetencijos, tokios kaip pilietiškumas, komunikaciniai ir socialiniai gebėjimai, yra pagrindas, ant kurio statoma mokymosi visuma ir mokinių žinios, pasirinkimai bei galimybės. „Socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi“.
Praktinių priemonių, kurias gali taikyti mokyklos
- Integruotos pamokos su įvairovės literatūra, diskusijomis ir refleksija.
- Projektinė veikla, kurioje aiškios užduotys ir atsakomybės kiekvienam mokiniui.
- Mentorystės programos: vyresniųjų mokinių įtraukimas į jaunesnių ugdymą.
- Mokinių savivaldos stiprinimas: rinkimai, taisyklių kūrimas, iniciatyvos.
- Reguliarūs emocinio raštingumo užsiėmimai: nusiraminimo technikos, kvėpavimo pratimai, „aš“ žinutės treniruotės.
- Tėvų įtraukimo renginiai ir bendri kūrybiniai užsiėmimai (koliažai, pasakojimai, teatro užduotys).
- Prevencinės ir intervencinės socialinio pedagogo veiklos prieš patyčias ir socialinę izoliaciją.
- Refleksija po komandinių projektų: kas pavyko, kas ne, kaip kiekvieno indėlis paveikė rezultatą.
Trumpa mokymo medžiagos lentelė: veiklos ir tikslai
| Veikla | Tikslas | Rezultatas |
|---|---|---|
| Įvairovės literatūros skaitymas ir diskusija | Empatijos ir perspektyvos supratimo ugdymas | Geriau supranta kitokio žmogaus patirtis |
| Projektinė grupinė užduotis | Komandinio darbo įgūdžių lavinimas, atsakomybės skatinimas | Konkretūs pasidalinti darbai ir refleksija |
| Emocinio raštingumo treniruotės | Emocijų atpažinimas ir valdymas | Mokiniai taiko nusiraminimo būdus ir „aš“ žinutes |
| Tėvų-mokytojų-mokinių dirbtuvės | Palaikančios mokyklos bendruomenės kūrimas | Stipresnis tarpusavio ryšys ir bendros taisyklės |
1 pav. Nuostatos ir gebėjimai įgyjami aktyviai mokantis ir veikiant. 2 paveiksle parodoma, kad mokiniai, mokydamiesi bet kurios gamtos mokslų srities, turi ne tik suprasti, bet ir pritaikyti žinias, spręsti praktines ir mokslines problemas, tinkamai vartoti gamtos mokslų sąvokas, simbolius, kryptingai ieškoti informacijos, pasirinkti tinkamus informacijos perdavimo kitiems būdus. 2 pav. 2 paveiksle pateikta pavyzdžių, iš kokių elementų galėtų būti sudaryta gamtamokslinio ugdymo pamoka.
Ypač sudėtinga numatyti nuostatų ugdymą vienoje pamokoje, nes tai yra ilgalaikis procesas, jo rezultatus pamatome iš to, kaip mokinys nusiteikęs mokytis, kaip įsitraukia į veiklas, domisi, elgiasi ir pan. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui kartu su pažinimo sritimis.
tags: #socialine #kompetencija #pamokose