Buvę policijos pareigūnai ir toliau kovoja teismuose dėl sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo. Nors senatvės pensijos daugeliui pensininkų jau mokamos nesumažintos nuo praėjusių metų pradžios, pareigūnams jos tebėra sumažintos.
Š. m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vyko mokslinė - praktinė konferencija "Pareigūnų socialinės garantijos. Nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimas". Konferencijos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Konferenciją savo pranešimu pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento teisėjo padėjėja Monika Lapukaitė. Antroje konferencijos dalyje buvo kalbėta apie pareigūnų ir karių, įšėjusių į pensiją integracijos į darbo rinką problemas ir jų sprendimo būdus. Pranešėjas dr.
Teisinė Padėtis ir Teismų Praktika
Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas į teismą kreipiasi jau antrą kartą, piktindamasis tokia valstybinių pensijų gavėjų diskriminacija. Kaip minėta, senatvės pensijos jau metus mokamos nesumažintos, tačiau pareigūnams iki 2014 m. sausio pratęstas terminas vis dar tebemokėti maždaug 20 procentų mažesnes pensijas.
„Aš noriu gauti visą pensiją, kaip ir visi žmonės. Kuo policininkai kalti, kad dirbo policijoje“, - teigė V. Navickas.
„Pensinė“ istorija siekia dar 2001-uosius metus, kai buvo priimtas sprendimas apskritai nemokėti pensijų dirbantiems pensininkams, esą jie gauna atlyginimą. Tokia tvarka truko iki tol, kol 2003 m. Konstitucinis Teismas pripažino tokią nuostatą prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
Antrą kartą „pensinė“ istorija pasikartojo 2010-aisiais. Tuomet buvo priimtas sprendimas dėl sunkios ekonominės padėties laikinai sumažinti pensijas. Tačiau toks laikinas sumažinimas turi numatyti ir tos neišmokėtos dalies grąžinimo mechanizmą.
Kaip Alfa.lt teigė advokatas, pats buvęs pareigūnas ir VRM pensininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Medelis, grąžinimo mechanizmo nėra. „Aš jau padėjau kryžių ant viso šio reikalo, treji metai grąžinimo mechanizmo nėra, be to, ir terminą pareigūnams pratęsė. Tada, 2010 m., dirbantys pensininkai pareigūnai nukentėjo dvigubai. Mokėjimo koeficientas buvo sumažintas nuo 1,5 iki 1,30. Tai sudarė maždaug tokį patį procentą, kiek nurėžta visiems pensininkams - apie 20 procentų. Tačiau dirbantiems kirto ir antrą kartą - jiems sumažino ir kaip dirbantiems.
Konkretus pavyzdys: vienam buvusiam pareigūnui (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.) perskaičiavus pensiją pagal koeficientą ji nuo 2165,44 Lt į rankas sumažėjo iki 1732,35 Lt. Sumažinus dar kartą kaip dirbančiam pensininkui jos beliko 618,62.
Konstituciniam teismui pernai priėmus nutarimą, pripažinusį, kad nuostata dirbantiems pensininkams labiau mažinti pensijas negu nedirbantiems prieštarauja Konstitucijai, jie vėl kreipėsi į teismus. Bent jau pirmose instancijoje dauguma bylų jau išnagrinėtos ir priimti palankūs jiems sprendimai. Tačiau reikia pabrėžti, kad skundai buvo patenkinti tik iš dalies.
„Dabar šiuos sprendimus esame apskundę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jei jo sprendimas bus nepalankus, turėsime galimybę skųstis Europos žmogaus teisių teismui. Ir prašysime atlyginti dar ir neturtinę žalą.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Tuo tarpu buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, o dabar komiteto narys Stasys Šedbaras Alfa.lt kategoriškai pareiškė, kad biudžete šiemet tokių lėšų nenumatyta. Be to, galbūt terminą net reikės pratęsti iki 2014-ųjų pabaigos.
„Nuolatiniai pratęsinėjimai yra diskriminacija. Nei Seimas, nei Vyriausybė nieko nenori matyti“, - sakė A. Medelis.
Teisminiai Ginčai Dėl Neišmokėtos Pensijos Dalies
Tiek iki minėto Konstitucinio Teismo įsigaliojimo, tiek ir jam įsigaliojus, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai kreipiasi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl neišmokėtų valstybinių pensijų dalies yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, ir sprendžiant tokio pobūdžio teisinius ginčus, turėtų būti taikytinos pagal analogiją panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti.
Kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Taigi, darytina išvada, kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui.
Iš esmės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminą. Pažymėtina, kad šis terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos asmeniu išmokėjimo dienos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis trejų metų terminas per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo nėra naikinamasis priešingu atveju būtų pažeistos asmens konstitucinės teisės, nes teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise.
Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama.
Todėl teismai spręsdami ginčus, kylančius dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo ir nurodę, kad praleistas trejų metų terminas, jį atnaujina konstatuodami, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.
Teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai.
Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte.
Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, asmenys įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais.
Pensijų Indeksavimas ir Pokyčiai Nuo 2026 m.
Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį.
Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų.
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija.
Pensijų Dydžio Priklausomybė Nuo Stažo ir Įmokų
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja, kaip pensijos dydis gali kisti priklausomai nuo įgyto stažo ir sumokėtų įmokų:
| Pensija 2025 m. (eurais) | Pensija 2026 m. (eurais) | Padidėjimas (eurais) |
|---|---|---|
| 474 | 527 | 53 |
| 575 | 639 | 64 |
| 624 | 694 | 70 |
| 724 | 805 | 81 |
tags: #pareigunu #pensijos #grazinimas