Socialinio būsto nuomos sąlygos ir šeimos narių teisės

Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys ir šeimos, norėdami gauti socialinį būstą Lietuvoje. Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.

Pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti socialinį būstą

Norint pretenduoti į socialinį būstą, būtina atitikti šiuos reikalavimus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimas: Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste.
• Turto ir pajamų apribojimai: Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
• Būsto neturėjimas arba būsto būklė: Jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Pajamų ir turto ribos (VRP dydžiai)

Pajamų ir turto dydžiai skaičiuojami pagal VRP (Valstybės remiamos pajamos):

• Asmens be šeimos: Grynosios metinės pajamos - 40 VRP dydžių. Turtas - 56 VRP dydžių.
• Dviejų ar trijų asmenų šeimos: Grynosios metinės pajamos - 80 VRP dydžių. Turtas - 112 VRP dydžių.
• Keturių ar daugiau asmenų šeimos: Grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP dydžiai. Turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžiai.

Socialinio būsto nuomos eilė ir prioritetai

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Teisė į socialinio būsto sąlygų pagerinimą

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Apribojimai ir išimtys

• Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.
• Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų prioritetas įrašant į eilę.

Reikalingi dokumentai

Norint gauti socialinį būstą, reikalingi šie dokumentai:

• Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiauliuose - Vilniaus g. 265) teisės aktų nustatyta tvarka.
• Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Kur kreiptis dėl socialinio būsto?

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Svarbu pažymėti, kad šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Tačiau bendrieji principai galioja visoje Lietuvoje.

Naudingos sąvokos

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
• Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metai, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35 metai.

Teisinis kontekstas ir problemos praktikoje

Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko.

Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.

Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?

Dviejų šią vasarą taikos sutartimi teisme baigtų bylų faktinės aplinkybės panašios. Vienu atveju, mirus pagrindinei būsto nuomininkei V.T. ir perrašant 1985 m. Antruoju atveju daugiau nei 50 metų nuomojamose patalpose gyvenantys kauniečiai - motina ir sūnus - tik šiemet, kreipęsi dėl galimybės nusipirkti butą, sužinojo, kad jam taikomas socialinio būsto statusas. Tuo tarpu mirus pagrindiniam nuomininkui J.M., iš tikrųjų su jo šeimos nariais tęsėsi gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.

Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai. „Įstatymas neturi grįžtamosios galios. Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.

Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m. D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Valstybinė politika ir socialinio būsto fondo plėtra

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprūpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprūpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.

Socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Problemos ir trūkumai praktikoje

Deja, socialinio būsto plėtra ir jo problemos nėra nuodugniai nagrinėjama, o savivaldybėse daromi pažeidimai. 2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas parodė, kad savivaldybių darbuotojai, įgyvendindami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.

Savivaldybėms nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Dėl to nuomininkams gali būti sudėtinga apginti savo teises, o socialinio būsto eilės ilgėja, nepaisant valstybės asignavimų savivaldybėms.

Socialinio teisingumo ir teisinių principų svarba

Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumų turto, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmens ir šeimos socialinę atskirtį, užtikrinti asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.

Valstybės lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonėse. Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ji atsižvelgia ir į ES praktikas bei chartijas.

Praktiniai patarimai norintiems kreiptis dėl socialinio būsto

1. Surinkite reikalingus dokumentus: gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir Nekilnojamojo turto registro išrašą.
2. Patikrinkite savo teisę į registravimą į eilę: atitikimas turto ir pajamų reikalavimams, deklaruota gyvenamoji vieta.
3. Jeigu esate asmuo su negalia, jauna šeima arba netekote būsto, nepraleiskite galimybės kreiptis į savivaldybę dėl prioritetinio įtraukimo ar neeilinio būsto skyrimo.
4. Stebėkite savivaldybės paskelbtas taisykles ir prašymo registravimo terminus, nes įrašymas į sąrašą vyksta pagal prašymo užregistravimo datą ir laiką.
5. Jeigu susiduriate su teisiniais ginčais dėl nuomos sutarčių ar statuso - kreipkitės į teisinę pagalbą, advokatai yra išsprendę bylas, kuriose nuomininkų teisės buvo atkurtos.

Kaip keičiasi teisės ir kokios galimos rizikos

Įstatymas neturi grįžtamosios galios; tuo pačiu metu praeities nuomos sutarčių sąlygos ir jų teisėtumas gali būti ginčijami teismuose. Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme. Socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė. Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti.

Aspektas	Turinys
Pagrindinis teisės aktas	LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas
Prašymų tvarka	Pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką, išimtinais atvejais ne eilės tvarka
Pajamų ribos	Skirtingos priklausomai nuo šeimos dydžio, skaičiuojamos VRP
Prioritetinės grupės	Neįgalieji, daugiavaikės šeimos, netekę būsto, likę be tėvų globos

Socialinio būsto politika turi būti grindžiama socialiniu teisingumu, darnaus vystymosi principais ir siekiu užtikrinti prieinamą būstą kiekvienam. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, o socialinio būsto administravimas ir nuomos santykių reguliavimas privalo užtikrinti apsaugą gyventojams bei teisinį stabilumą.

tags: #socialinis #bustas #seimos #nariai