Pagrindinė socialinio darbo idėja - ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas.
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas:
- Yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes.
- Kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti.
- Savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais.
Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas:
- Pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių.
- Aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems.
- Jis yra suinteresuotas kompetentingai padėti klientui, įveikti jo gyvenimo sunkumus.
- Atskleidžia ir įvertina paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas, informuoja klientą apie galimą pagalbos suteikimą, teikia klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas.
- Pasitelkia į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai.
- Nutraukia ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga.
Teikdami socialines paslaugas socialiniai darbuotojai paprastai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais bei socialinių darbuotojų asistentais.
Dirbdamas seniūnijoje socialinis darbuotojas turi pirmiausia bendradarbiauti su vietos savivaldos administracijos atstovais, kurie pateikia reikiamą informaciją apie asmenis, gyvenančius toje teritorijoje. Labai svarbūs - teisėsaugos atstovais, kurie bet kada jam padėtų, ypatingai lankant rizikos grupės šeimas. Bendruomenė - viena svarbiausių organizacijų bet kurioje teritorijoje. Ji daugiausiai žino apie gyvenančius asmenis, asmenis, kuriems reikalinga pagalba. Socialinis darbuotojas gebėdamas bendradarbiauti su bendruomene, greičiau pasiekia norimų rezultatų. Mokyklose yra socialiniai pedagogai, kurie turėtų glaudžiai bendradarbiauti bei skatinti mokyklos bendruomenę bendradarbiauti su vietos savivaldos socialiniais darbuotojais. Socialinis pedagogas atstovauja vaikus, tačiau už mokyklos ribų padėti vaikams gali socialinis darbuotojas bei tėvai. Taigi remiantis pateikta schema svarbiausia socialiniam darbuotojui susikurti stiprią komandą, kurios pagalba būtų pasiekiami maksimalūs rezultatai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t. Vadinasi, socialinis darbuotojas savo darbe privalo turėti įvairų kompetencijų, kurios jam padėtų sėkmingai vykdyti numatytą veiklą. Jis privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti, o tai sudaro pagrindines socialinio darbo funkcijas.
Socialinis darbuotojas žvelgia į klientus remdamasis savo mintimis, jausmais, įsitikinimais - savo gyvenimo stiliumi, kuriam gali būti būdingi neišspręsti vidiniai konfliktai, asmeninės savęs vertinimo problemos, trukdančios kurti adekvačius, profesionalius santykius (Kepalaitė, 2004, p. Socialinis darbuotojas organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, vidaus reikalų sistemos įstaigose. Padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Identifikuoja asmens socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja socialinės paramos teikimą. Dirba su kitais specialistais (psichologais, gydytojais), juos konsultuoja, bendradarbiauja kuriant įvairias programas.
Priklausomai nuo darbo vietos atlieka skirtingus vaidmenis: analizuoja socialinę situaciją, atlieka tyrimus; planuoja paslaugas. Padeda žmonėms rasti ir panaudoti savo galimybes nugalint sunkumus ir negalias. Telkia bendruomenės išteklius socialinių paslaugų teikimui. Vykdo narkomanijos, savižudybių ir kitą prevencijos darbą.
„Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį tiekiant socialines paslaugas galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų, sprendžiant problema.
Kompetencija - ,,funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą - žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje, efektyviai sprendžiant iškylančias problemas. Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją“ (Verslas, vadyba ir studijos, 2002, p. Žinios yra kompetencijos dalis, kadangi turėti tam tikrų žinių dar nereiškia sugebėti jas įgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą savo asmeninį požiūrį į užduotį, kurią jam reikia įvykdyti. Nuo to, ar šis požiūris yra teigiamas ar neigiamas, labai priklauso užduoties atlikimo rezultatų. Žmogus gali būti apibūdintas kaip nekompetentingas, jeigu jis nepademonstruoja teisingo požiūrio. Asmeninės savybės ir sugebėjimai taip pat turi labai daug reikšmės darbo atlikimo kokybei ir rezultatams. Kai kurioms užduotims atlikti asmeninės savybės yra ypatingai svarbios, pvz. klientų aptarnavimui, reklamai ir t.t.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Apibendrinant kompetencijos sąvoka nurodo asmens sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą tarp kvalifikacijų ir specifinių socialinių sąlygų. Žmogus gerina kompetenciją visą gyvenimą, sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Todėl kompetencija yra neatsiejama nuo darbo aplinkos ir žmonių santykių. Socialinio darbuotojo - profesionalo tam tikroje srityje, kompetencija gali priklausyti ir galėtų būti nagrinėjama išskiriant dvi dimensijas - sritį ir kokybę. Srities dimensija nusako, kurioje srityje socialinis darbuotojas yra kompetentingas t.y. vaidmenys, užduotys, funkcijos ir t.t. Atliekant socialinį darbą kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Socialinio darbuotojo kompetencijos
- Profesionalios kompetencijos vystymas (Vaicekauskienė, 2007, p. Pasak Vaicekauskienė, norėdamas sėkmingai įgyvendinti socialinio darbo uždavinius, socialinis darbuotojas turi turėti prieš tai išvardintas kompetencijas.
- Mokslininkai pažymi, kad pagrindinės socialinio darbuotojo besikeičiančioje visuomenėje kompetencijos yra ,,funkcinių sistemų visuomenėje pažinimas ir analizavimas, interakcijos su asmeniu sukūrimas ir palaikymas bei valstybės socialinės politikos pokyčių inicijavimas“ (Švedaitė, 2004, p.
Socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir organizacijai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria platesnes perspektyvas karjerai, formuoja geresnį organizacijos klimatą.
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui organizuoti 1994 m. prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas socialinių darbuotojų rengimo centras. Nuo 2006 m. sausio 1 d. reorganizuotas kaip Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinys. Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojams pagal veiklos sritį, kurioje jie dirba. Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija šalies mastu tiria poreikį socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms, inicijuoja ir koordinuoja šių programų rengimą bei jų įgyvendinimą. Centre yra teikiama visa reikalinga informacija socialiniam darbuotojui, pageidaujančiam tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.
2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- skatinti požiūrį, kad tęstinis kvalifikacijos tobulinimas yra būtina ir privaloma socialinio darbuotojo profesionalumo sąlyga (Ivanauskienė; Varžinskienė, 2003, p.
- Minimali socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo trukmė priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, kurią jis siekia įgyti arba prasitęsti ir kuri yra nustatyta Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Žin., 2006, Nr.
Viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe - supervizijos vykdymas, dalyvavimas joje. Praktinio mokymosi metu superviziją gali vykdyti socialinis darbuotojas, kuris yra užbaigęs specialius supervizijos mokymus socialinio darbo mokymo įstaigoje bei turi aukštesnę socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, nei jo supervizuojami asmenys. Iki šiol Lietuvoje apie praktinę supervizorių veiklą kalbama mažai. A. Kiaunytė ir I. Dirgėlienė (2006) atskleidžia ,,supervizijos kaip metodinės formos, teikiant profesionalią pagalbą profesinių santykių srityje“ reikšmę profesinėje veikloje (Kiaunytė; Dirgėlienė, 2006, p.
Kiekvienos socialinės įstaigos turi siekti, kad jų darbuotojai keltų kvalifikaciją, gilintų savo kompetenciją. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas tobulino savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo data ir trukmė (valandomis), trumpas kvalifikacijos tobulinimo turinio aprašymas.
Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai profesinė veikla, nukreipta ryšiams tarp žmonių ir jų aplinkai pagerinti, sustiprinti asmens prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jam integruotis visuomenėje. Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinis darbas skatina ir suteikia galimybę patiems žmonėms dalyvauti sprendžiant atsiradusias problemas. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Kitaip tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc.
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą.
- Kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats, kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams.
Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiama neįvertinų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Kvalifikaciją suteikiančios programos
Socialinio darbuotojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą. Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su vaikais, paaugliais, jaunuoliais, neįgaliais, pagyvenusiais ir senais žmonėmis, bedarbiais, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiais, smurtą bei skurdą patyrusiais ir kt. socialinės globos reikalingais žmonėmis, konsultuoti atskirtį, smurtą, skurdą patiriančius asmenis ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką, analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos jiems reikia, planuoti ir organizuoti šios pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas, įvertinti, kaip viskas vyko, kaip pasisekė, numatyti, ką reikia daryti toliau, perimti pažangią Lietuvos ir kitų šalių socialinio darbo patirtį, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą, atlikti tyrimus, panaudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias ir tokiu būdu tobulinti socialinio darbo praktiką
- žinoti kaip stiprinti asmenų, šeimų, grupių bei bendruomenių sąveiką, įtraukiant juos į bendrą tikslų siekimą, išteklių paiešką ir plėtojimą, kančios mažinimą ir jos prevenciją, socialinės politikos, paslaugų plėtotės sprendimus, projektus, atliepiančius bazinius žmonių poreikius ir palaikančius jų gebėjimų plėtotę, išteklius, būtinus šiai plėtotei ir nutrūkusių socialinių ryšių atstatymui, kelius ir būdus, įgalinančius siekti socialinio ir ekonominio teisingumo, inicijuojant socialines ar politines akcijas, įtakojant politiką, paslaugas, išteklių paskirstymą, kaip atlikti tyrimus ir vertinimą visų socialinio darbo aspektų, kaip sistemiškai tyrinėti ir eksperimentuoti, kaupiant naujas tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, kurios gali prisidėti prie socialinio darbo praktikos tobulinimo
- mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.
Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.
Socialinio darbuotojo profesiniai kvalifikaciniai reikalavimai , jų vertinimas
- Socialinio darbuotojo vykdomos veiklos , jų tikslai
- Socialinio darbuotojo pagrindiniai veiklos tikslai.
- Išskiriamos šios pagrindinės socialinio darbuotojo ir socialinių darbuotojų padėjėjų klientų grupės.
Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs vykdyti šias veiklas. Nustatyti asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikius , asmens nesavarankiškumo lygį , įvertinti asmens ar šeimos socialinę riziką. Socialinis darbuotojas , planuodamas socialines paslaugas asmeniui , šeimai ar bendruomenei , turi gebėti. Socialinis darbuotojas , organizuodamas socialinį darbą ir socialinių paslaugų teikimą asmeniui , šeimai ar bendruomenei , turi gebėti.
- Socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo žinios , įgūdžiai ir vertybės.
- Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai.
- Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas savo veikloje turi vadovautis šiomis vertybinėmis nuostatomis.
- Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas.
- Socialiniai darbuotojai -.
- Socialinio darbuotojo padėjėjai -.
- Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai -.
- Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tikslai ir uždaviniai.
- Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimas.
- Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimo formos yra.
- Socialinio darbuotojo padėjėjo profesinės kvalifikacijos kėlimas.
- Įžanginio socialinių darbuotojų padėjėjų mokymo formos.
- Periodinių socialinių darbuotojų padėjėjų mokymų formos.
- Socialinį darbą dirbančiajam prilyginamo darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimas.
Kvalifikacinės kategorijos ir jų nustatymo kriterijai socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija suteikiama atsižvelgiant į.
Šaltiniai:
- DIANOS LAIMUTĖS GARJONIENĖS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS, KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ATESTACIJOS METU.
- IVANAUSKIENĖ, Violeta; VARŽINSKIENĖ, Laura. Socialinių darbuotojų nuolatinis mokymasis.// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas, 2003. Nr.
- IVANAUSKIENĖ, Violeta; VARŽINSKIENĖ, Laura. Socialinio darbo žinios - socialinių darbuotojų kompetencijos sudėtinė dalis. // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos.
- LAUŽACKAS, Rimantas. Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame mokymesi.
- Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka.
- Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas.// Esu . Vilnius, 1998. Nr.
- Socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr.
- Žalimienė L. Socialinės paslaugos (mokomoji knyga) Vilnius.
tags: #socialines #darbuotojos #dalykai #kurie #reikalingi #stojant