Socialinis darbas Lietuvoje yra nuolat kintanti profesinė veikla. Pradėję dirbti šioje srityje žmonės neturėjo specialaus profesinio išsilavinimo ir pasirengimo. Socialiniai darbuotojai, susidurdami su gyventojų problemomis, turėjo ieškoti naujų būdų jiems padėti. Tas ieškojimas - tai naujos žinios, patirtis, individualios pagalbos formos.
Socialinis darbas, kaip jauna profesija, plėtojosi ir keitėsi įtakojant ne tik kylančioms problemoms ir keičiantis laikui, tačiau kartu besivystant žinioms, vertybėms, nuostatoms, įgūdžiams.
Socialiniai darbuotojai pirmieji susiduria su įvairiais klientais, patiriančiais įvairių socialinių sunkumų dėl vykstančių pokyčių valstybės, regiono visuomeniniame gyvenime. Jie turi sugebėti padėti žmonėms neturintiems finansinio apsirūpinimo, negalintiems savimi pasirūpinti, likę be artimųjų, kurie apgaubtų juos savo globa bei rūpesčiu. Norint teisingai įvertinti padėtį ir rasti išeitį iš sunkios žmogui ar grupei padėties, reikia daug žinių ir gebėjimų, įgūdžių, naujovių ieškojimo.
Pastarąjį 17 metų Lietuvoje plėtojant socialines paslaugas, padaryta labai didelių darbų, tad juos būtina įvardinti ir aptarti bei aprašyti.
„Socialinės paslaugos - tai nematerialinė gėrybė arba paslaugos - nemateriali veikla, kuri prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo. Paslauga yra funkcija ar veikla, kuri turi paklausą ar poreikį” (Leliugienė I., 2003, p. 230).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinis darbuotojas teikia įvairias paslaugas - tai konkrečias paslaugas (pajamų tvarkymas), pagalba sprendžiant problemas grupei žmonių ar individualiai kiekvienam klientui, intervencija (pagalba) krizinėmis situacijomis (liga, negalia ar artimųjų netektis) ir kai kurios terapinės paslaugos (šokio, dailės, muzikos ir t. t.).
Teikiant paslaugas svarbiausia yra socialinis funkcionavimas, dalyvavimas - žmonių ir socialinių sistemų, institucijų bendradarbiavimas, tenkinant kliento ar įvairių klientų grupių poreikius.
Teikdami paslaugas, socialiniai darbuotojai turi bendrauti su visais klientais ir įvairiomis socialinėmis sistemomis bei institucijomis. Taip dirbdami ir bendradarbiaudami socialiniai darbuotojai pilnai išsiaiškina klientų problemas, ir sąveikaudami su kitomis institucijomis gali tinkamai teikti reikiamas socialines paslaugas, kurių pageidauja klientas, bei jas organizuoti pagal kiekvieno kliento individualius poreikius.
Regos Netekimas: Emociniai ir Psichologiniai Aspektai
Pristatoma, kaip regos netekimas veikia asmenį emociškai ir psichologiškai, bei kokie yra dažniausi reakcijų ir prisitaikymo etapai: neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys su neregiais ir silpnaregiais, turi išmokti atpažinti šiuos etapus ir teikti tinkamą paramą kiekviename iš jų.
Mokymų metu bus aptariami aktyvaus klausymo metodai, praktinė pagalba ir informacijos suteikimas, psichologinės pagalbos organizavimas bei palaikymo tinklų kūrimo svarba.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pristatomi esminiai bendravimo su neregiu ir silpnaregiu principai, kurių laikantis užtikrinama pagarba, empatija ir veiksminga pagalba. Aptariama, kaip aiškiai ir konkrečiai bendrauti, vengiant prielaidų apie asmens gebėjimus ir perteklinę pagalbą. Apžvelgiamos dažniausiai daromos bendravimo klaidos. Didelis dėmesys skiriamas tinkamų frazių naudojimui ir netinkamų išsireiškimų vengimui. Bus aptarti pagrindiniai lydėjimo principai, kaip pasiūlyti pagalbą.
Socialinė Pagalba Neregiamas ir Silpnaregiams Lietuvoje
Socialinės pagalbos Lietuvoje sistema, kuria gali pasinaudoti neregiai ir silpnaregiai. Pristatoma dalyvumo, specialiųjų poreikių kompensavimo lygio nustatymo tvarka. Aptariamos Neregiams ir silpnaregiams aktualios savivaldybės teikiamos paslaugos. Pristatoma techninės pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Supažindinama su neregių socialinio dalyvumo ugdymo galimybėmis. Aptariama LASS veikla ir teikiama pagalba neregiams ir silpnaregiams.
Pristatoma, kaip užtikrinti kuo didesnį asmens savarankiškumą, suteikiant jam reikalingas priemones ir mokant efektyvių technikų, kurios padeda tvarkytis kasdienėje veikloje be išorinės pagalbos. Neseniai praradusiems regą asmenims labai svarbu iš naujo įgyti elementarius buitinius įgūdžius, kad jie galėtų kuo savarankiškiau gyventi. Tai apima maisto gamybą, namų tvarkymą, asmens higienos priežiūrą ir drabužių tvarkymą.
Kad išvengtų daiktų pametimo ir galėtų efektyviai naudotis buities prietaisais. Pristatomos pagalbinės priemonės ir veiklos strategijos, kurias gali išmokti neregiai ir silpnaregiai. Pristatomos pagalbinės priemonės, tokios kaip lytėjimo žymekliai, reljefiniai lipdukai ar specialūs garsiniai signalai, kurie gali padėti lengviau atskirti prietaiso funkcijas. Pavyzdžiui, ant skalbyklės ar viryklės mygtukų galima užklijuoti reljefinius žymeklius, kurie leis atpažinti skirtingas funkcijas liečiant.
Orientacija ir Mobilumas
Pristatoma, kas yra neregių ir silpnaregių orientacija ir mobilumas. Paaiškinama, kokie yra orientacijos ir mobilumo mokymo etapai, mokymo būdai. Pristatomos orientacijos ir mobilumo priemonės: baltoji lazdelė, taktiliniai žemėlapiai, maketai, planai. Paaiškinama, kaip juos naudoti orientacijos ir mobilumo mokymui. Pristatomi orientacijos technikos naudojant baltąją lazdelę.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Komunikacijos Įgūdžiai ir Technologijos
Komunikacijos įgūdžiai šioje temoje suprantami, kaip neregio ar silpnaregio gebėjimai naudotis technologijomis, pagalbinėmis priemonėmis informacijai gauti ir informacijai perduoti. Supažindinama su ekrano skaitymo programomis asmeniniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, jų veikimu. Aptariami neregiui reikalingi įgūdžiai, kad jis galėtų sėkmingai savarankiškai naudotis kompiuteriu. Pristatomos skirtingos mobiliųjų telefonų galimybės. Aptariamas tipinis komunikacijos įgūdžių mokymo planas.
Brailio Raštas
Pristatoma Brailio rašto sistema, lietuviškas Brailio rašto standartas. Pateikiami principai, kur Brailio raštą prasminga naudoti, nenaudoti. Suteikiama aktuali informacija apie Brailio rašto naudojimą ant maketų, lifto mygtukų, interjero detalių ir pan.
Fizinės Aplinkos Pritaikymas
Aptariami fizinės aplinkos pritaikymo reikalavimai pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kurie nustato, kaip turi būti pritaikyta viešoji erdvė, pastatai ir infrastruktūra, kad ji būtų prieinama visiems. Taip pat bus nagrinėjami fizinės aplinkos pritaikymo reikalavimai neregiams ir silpnaregiams pagal ISO standartus, kurie detaliai aprašo, kaip turi būti įrengtos vedimo sistemos, ženklai ir kiti elementai, siekiant užtikrinti optimalų aplinkos prieinamumą.
Bus aptartos dažniausiai daromos klaidos įrengiant taktilinius vedimo paviršius, tokios kaip netinkamas jų išdėstymas, per mažas kontrastas ar nepaisymas standartų, kas gali sukelti pavojų ir nesaugumo jausmą neregiams ir silpnaregiams.
Informacijos Prieinamumas
Supažindinama su įvairiais informacijos prieinamumo poreikiais: silpna rega, drebančios rankos, jautrumas šviesai, aklumas, dėmesio sutrikimai ir t. t. Visos šios būklės sukelia sunkumus pasiekiant informaciją tinklapiuose, mobiliosiose programėlėse. Atsižvelgiant į šiuos poreikius siekiant informaciją padaryti prieinamesnę reikia laikytis informacijos pateikimo principų, pvz.: kontrastas, šriftas, tarpai tarp eilučių, lygiavimas ir kiti principai.
Pristatomi pagrindiniai informacijos prieinamumo principai aktualūs silpnaregiams, neregiams. Supažindinama, kas yra prieinamas dokumentas, kas yra neprieinamas dokumentas.
tags: #socialines #pagalbos #klientui #etapai