Lietuvoje didžioji dalis jauniausių darbo rinkos dalyvių uždirba minimalų atlyginimą - iki 555 eurų, neatskaičius mokesčių.
Pagal pirmąjį scenarijų, kuomet dirbančiojo pajamos nedidelės, kaupdamas jis užsitikrintų 56-57 proc. anksčiau gautų darbo pajamų atitinkančią pensiją. Antruoju scenarijumi didesnius atlyginimus gavusių dirbančiųjų pensijos dydis sudarytų 44-45 proc.
„Sodros“ skaičiuojamos pensijos dydis priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų bei darbo stažo. Tačiau I pakopos sistema veikia taip, kad sąlyginai didesnę naudą senatvėje gauna mažesnes darbo pajamas turėję gyventojai.
Pavyzdžiui, 22 metų amžiaus dirbantysis uždirbantis minimalią mėnesio algą pradėjęs pensijai kaupti pagal formulę 1,8+0,3, 2062 metais gali tikėtis 1854 eurų pensijos. Pensija iš II pakopos pensijų fondo sudarys 693 eurus, arba 37 proc. visos pensijos. Planuojant apie 1 tūkst. eurų atlyginimą ir pradėjus nuo minimalaus kaupimo, tikėtina, kad mėnesio pensija sudarys apie 2618 eurų, o asmeniškai sukaupta dalis joje - 41 proc.
„Paskutiniais „Sodros“ pateikiamais duomenimis, šiemet gegužę beveik 15,3 tūkst. eurų dirbančiųjų iki 24 metų gavo minimalų iki 555 eurų atlyginimą, o 12 tūkst. jaunuolių - 1000-1300 eurų, neatskaičius mokesčių.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Gali būti, kad pirmosios grupės pajamų dydį lemia ir tai, kad jie mokosi, studijuoja, todėl dirba mažai kvalifikuotą darbą arba ne visą darbo dieną. Kita vertus, informacinių technologijų ir kitų šiuolaikinių profesijų paklausa leidžia jauniems žmonėms gana greitai peršokti vidutinį šalyje gaunamų pajamų dydį, kuris pernai sudarė 807 eurus“, - teigia T. Galimas ir trečiasis variantas - dėl būsimos pensijos nieko nedaryti.
Akivaizdu, kad iškart galima planuoti vidutiniškai apie 40 proc. mažesnes pajamas, kurias užtikrintų tik „Sodra“, - atkreipia dėmesį T. Beje, pensijų skaičiuoklė prognozuojamas pensijas 2062 metais pateikia įvertinus infliaciją ir neišvengiamą perkamosios galios sumažėjimą: todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog pagal dabartinius atlyginimus ir valstybės mokamas pensijas tikrai pakaktų tų 1-1,5 tūkst.
Tačiau ateityje pinigų vertė bus pasikeitusi, jų suteikiama perkamoji galia sumažėjusi, todėl tiksliau būtų prognozuojamą pensiją vertinti pagal atlyginimo dalį ir atsakyti sau į klausimą, ar bus ramu pasikliauti ketvirtadalio atlyginimo dydžio pensija ir ką bus galima už ją nusipirkti“, - sako T. Lietuvoje II pensijų pakopa, papildanti „Sodros“ sistemą, turi 1,3 mln. dalyvių, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų.
Iš viso II pakopoje jau sukaupta beveik 3,5 mlrd. Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Valstybės Skatinamoji Įmoka
Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. Ši suma kasmet auga priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L. Načajienė.
Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba 2 tūkst. Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys 60 Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar 33,49 Eur. Taigi bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį sudarytų apie 93,49 Eur, o per metus - daugiau nei 1,121 tūkst. Eur, neskaičiuojant investicinės grąžos.
Savanoriškas Kaupimas
Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18-40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas.
„Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį. Tai gera proga sąmoningai įsivertinti, kokios pensijos siekiame ateityje, nes vien „Sodros“ pensija dažnai neužtikrina pajamų, artimų buvusiam atlyginimui“, - pabrėžia ekspertė.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Minimali Anuiteto Riba
Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui.
Ekspertė primena, kad iki minimalios pensijų anuiteto ribos sukauptą turtą galite atsiimti laisvai pasirinkdami išmokos tipą: vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba savanoriškai įsigydami pensijų anuitetą.
„Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur“, - sako L. Načajienė.
Ekspertė pabrėžia, kad šie „slenksčiai“ yra svarbūs planuojant, kaip gausime pensiją senatvėje, tačiau sprendimai kaupti ar ne turėtų remtis ne vien ribomis, bet ir tikslu užsitikrinti stabilias pajamas senatvėje.
Papildomas Kaupimas
L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Norint pasiekti šį tikslą, tik pirmosios ir antrosios pensijų pakopos gali nepakakti.
„Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą“, - rekomendacija dalinasi ekspertė.
Nuo kitų metų pradžios daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje savo algalapiuose išvys pokyčių - minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 1 038 iki 1153 eurų, o minimalus valandinis atlygis - nuo 6,35 iki 7,05 euro. Tai vienas didesnių pastarųjų metų šuolių.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jau kitais metais MMA uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gaus apie 846 eurus - tai maždaug 69 eurais daugiau nei šiemet. Ši suma pagaliau viršytų prognozuojamą 2026 m.
Advokatė pabrėžia, kad svarstyti apie darbo sutarčių keitimą reikėtų ir tuomet, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, tačiau gauna darbo užmokestį, kuris artimas MMA. Remiantis galiojančiais teisės aktais, MMA gali būti mokamas tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams.
„Tuo atveju, jei darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, jam turėtų būti mokamas MMA viršijantis darbo užmokestis. Kiek užmokestis turėtų būti didesnis už MMA nėra nustatyta, tačiau jei šiuo metu darbuotojas uždirba pvz. 15% daugiau nei MMA, tokia pat proporcija turėtų išlikti ir atlyginimui pasikeitus. Taigi, idealiu atveju, MMA kilimas turėtų nuvilnyti per visą organizaciją. Tą padarę darbdaviai išvengtų kaltinimų diskriminacija ir nepakankamu darbuotojų atnešamo indėlio įvertinimu“, - pabrėžia J.
Kylant darbo užmokesčio kaštams kai kurie darbdaviai imasi kraštutinių sprendimų - atleidžia darbuotojus. Advokatė primena, kad MMA pokyčiai nėra pakankamas atleidimo motyvas.
„Jei tokią pat poziciją užima keli darbuotojai, gali tekti atlikti Darbo kodekse aptariamą darbuotojų atranką. Pažeidus šias procedūras darbdavio laukia nemalonumai - atleistas darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir netgi reikalauti būti grąžintas į darbą.
Minimaliaus mėnesinio atlyginimo kilimas neabejotinai gerina lietuvių turtinę padėtį. Pavyzdžiui, Liuksemburge MMA siekia net 2 638 eurus, Airijoje - 2 282 eurus, Nyderlanduose - 2 193 eurus. Lietuva jau pralenkė Estiją, kur MMA - 886 eurai, ir sparčiai vejasi Lenkiją (1 091 euras) bei Ispaniją (1 381 euras).
„Tokie dalykai skatina galvoti, kaip mažinti darbuotojų skaičių. Kaip robotizuoti sulčių spaudimą ar įsigyti išmanesnes indaploves, nes kaina tada jau tampa alternatyviai pigesnė negu žmogaus, kuris valo“, - aiškino J. Anot Lietuvos banko, vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti beveik 2140 eurų.
„Ar sukuriame tiek pridėtinės vertės Lietuvoje, kiek turime mokėti atlyginimo?“ - klausė A. G. „Mūsų sistema yra ydinga. Kavinės ir restoranai pyksta, kad didėsianti MMA bus jau antra rykštė.
„Vidutinis darbo užmokestis maitinimo sektoriuje pirmą ketvirtį vidutiniškai yra padidėjęs maždaug 7 proc., palyginti su praeitais metais. Tai yra net šiek tiek mažiau nei padidėjo MMA.
„Taip ir turi būti, kad patyręs virėjas turi gauti du kartus daugiau už tą, kuris gauna MMA. Dirbtinai skatinti tuos, kurie yra pradedantys ar nesugeba dirbti, tai yra neteisinga“, - tikino G. Darbdaviai siūlo keisti MMA indeksavimo formulę.
Pernai darbuotojams ir darbdaviams sutarimą rasti pavyko Vyriausybei padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Darbdaviai turės savo pasiūlymą, darbuotojai savo. Labai tikėtina, kad nebus susitarta. Tai Vyriausybė paims ir nuspręs“, - sakė T.
„Lietuvos darbo rinka labai atspari. „Dabartinė valdančioji koalicija neturi rėmėjų ir gauna mažiausiai balsų tose savivaldybėse, kur darbo užmokestis yra mažiausias.
„Sakyčiau, kad Vyriausybės sprendimas tuo klausimu greičiausiai tikėtinas rugsėjo mėnesį“, - prognozavo I. Pernai prie taškų skaičiavimo perėjusi „Sodros“ senatvės pensijų sistema šiemet dar kartelį modifikuota - 90 tūkst. asmenų pradėjo gauti pensijų priemokas, vidutiniškai po 20 eurų.
Priemokos skirtos padidinti mažiausias pensijas, tačiau didžiausią naudą gauna 15-20 metų stažą sukaupę asmenys - dažniausiai būtent tokių asmenų pensijos yra mažiausios. Jiems pensijos vien dėl šios naujovės galėjo išaugti ir daugiau kaip 60 eurų.
Dabar pensijų sistemoje galimi kurioziški įvertinimai: puse etato 29 metus už minimumą dirbęs asmuo pensijos apskritai negaus - jam bus mokama 132 eurų šalpa. 20 metų „už minimumą“ dirbęs asmuo senatvėje gali tikėtis 204 eurų pensijos, o jei tokį patį laikotarpį dirbęs asmuo uždirbo milijonus, pensija siektų daugiausia 458 eurus.
Neturint 15 metų minimalaus stažo, naujosios pensijų priemokos skatina pasitempti ir šį stažą sukaupti - bet toliau dirbti motyvacija mažėja, kadangi pensija didės lėčiau nei anksčiau.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema apskritai labiau atsižvelgia į žmogaus stažą, bet ne į sumokėtas įmokas, todėl žmonės labiau skatinami „sėdėti nuo 8 iki 17 val., o ne nudirbti darbus“.
Jis siūlytų išmokas labiau sieti su įmokomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikina, kad diskusijos dėl pensijų sistemos teisingumo vyksta nuolat.
Lietuvoje yra ir nedidelė grupė asmenų, kurių pensija siekia virš 1000 eurų - tačiau norint tokią išmoką gauti reikia dirbti itin ilgai, gaunant itin didelį atlyginimą.
Kaip Pensiją Keičia Stažas
Lietuvoje norint gauti senatvės pensiją išlieka aukšta 15 metų stažo kartelė - neturint minimalaus stažo, senatvės pensija nepriklauso. Vieneri metai stažo gaunami, kai per metus įmokos „Sodrai“ sumokamos nuo ne mažesnės nei 12 minimalių atlyginimų (šiuo metu 555 Eur) sumos.
15 metų stažo neturintys asmenys senatvėje gauna 132 eurų šalpos senatvės pensiją - ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus visiškai nedirbo, ar dirbo 14 metų.
Jei iki 15 metų stažo trūksta labai nedaug - verta iki jo dar šiek tiek padirbėti. Nuo 2019 metų atsiradusios priemokos lemia tai, kad 15 metų stažą sukaupęs už vidutinį atlygį dirbantis asmuo gali tikėtis ne 132 eurų senatvės šalpos, o jau 184 eurų senatvės pensijos su priemokomis.
Dar pernai, kai priemokų nebuvo, skirtumas tebuvo keli eurai. Toliau auginant stažą nuo 15 iki 27 metų, senatvės pensijos dydis keistųsi itin vangiai - maždaug po 4,6 euro už kiekvienus stažo metus.
„Visu greičiu“ pensija ima didėti maždaug nuo 28-ųjų stažo metų - vieneri stažo metai dabar prilygsta maždaug 9 eurams prie pensijos, kuomet dirbama už vidutinį atlyginimą. Vidutinį atlygį gavusio ir 40 metų stažą sukaupusio asmens pensija, skaičiuojant pagal dabar galiojančią tvarką, siektų apie 353 eurus.
„Gyventojas Lietuvoje socialinio draudimo senatvės pensiją turi teisę gauti, jeigu turi bent 15 metų stažą. O kiekvieni dirbti metai tiesiog padidina jo būsimąją senatvės pensiją“, - sako S.Jarmalis.
Maksimalios Pensijos Riba
Kuo gyventojas ilgiau išlieka aktyvus darbo rinkoje, tuo didesnė bus jo senatvės pensija. Senatvės pensininkai ir dirbdami įgyja papildomą stažą bei senatvės pensijos individualios dalies taškų.
„Jeigu senjoras dirba visus metus už vidutinį darbo užmokestį, jo pensija padidės beveik 10 eurų. Iš tiesų vidutinis stažas, kai žmogus išeina į pensiją Lietuvoje yra apie 38 metus ir statistika rodo, kad apie pusė senjorų pirmais, antrais pensijos metais dar dirba“, - paaiškina S.Jarmalis.
Tačiau Lietuvoje yra apie 80 žmonių, kurių pensijos yra didesnės nei 1000 eurų. gyventojų pensija viršija 500 eurų.
Taip yra dėl „Sodros“ išmokų lubų, kurios skaičiuojamos ties 5 vidutiniais atlyginimais (šiuo metu apie 3437 Eur į rankas) - dirbant už tokį atlyginimą, 1000 eurų pensiją galima pasiekti sukaupus 44 metų stažą, pagal esamą pensijų sistemą. Norint pasiekti 1200 eurų pensiją, reikėtų už tokią algą dirbti 53 metus.
tags: #pensijos #kilimas #kylant #minimaliam #atlygiui