Socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimai už komunalinius mokesčius yra aktuali problema, su kuria susiduria savivaldybės. Socialinis būstas yra svarbi valstybės paramos forma mažas pajamas gaunantiems asmenims, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį, užtikrinti dalyvavimą visuomenės gyvenime ir mažinti skurdą.
Tačiau viena iš didžiausių problemų, susijusių su socialiniu būstu, yra nuomininkų skolos už komunalines paslaugas. Ši problema aktuali visoje Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose.
NEĮPERKAMAS BŪSTAS | NASDAQ, S&P 500 | LYGINKIME ATLYGINIMUS | TESONET MOKYKLOS | Tiek Pinigų
Skolos ir jų priežastys
Pasak Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjos Vilmos Kolpakovienės, socialinių būstų nuomininkai, nevykdantys prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Savivaldybei už gyvenamųjų patalpų nuomą skolingi įvairiai - nuo 100 iki 400 eurų.
UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. „Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų.
Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, - apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Aut. UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, - teigia P. Zykas.
Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. „Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Pasitaiko žmonėms gyvenime pakilimų ir nuosmukių, tačiau vieni nuomininkai gyvena principu „Jūs man viską turite duoti“, kiti džiaugiasi, kad gavo stogą virš galvos ir bando gyventi toliau. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės.
Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą“, - patikslino G. Vainauskienė.
G. Vainauskienė pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims. „Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. m.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, „Asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst. eurų, metinis nuomos mokestis gali siekti iki 200 eurų.
„Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis“, - svarbų aspektą pabrėžia G. Vainauskienė.
Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos. Dalis asmenų iš laukiančiųjų eilės išbraukiama - 2023 m. tokių buvo 60, o 2024 m. - 59.
Situacija Kaune
Kaune yra beveik 5 tūkst. socialinių būstų, nuomojamų nepasiturintiems asmenims. Juose gyvenančių žmonių skolos siekia apie 5 mln. litų: bendrovei „VST“ - 850 tūkst., „Kauno vandenims“ - apie 2 mln. litų. Bendros per 10 mln. litų siekiančios gyventojų skolos „Kauno energijai“ nemažą dalį taip pat sudaro socialinius būstus nuomojančių žmonių skolos.
Bendrovės teigia, kad didžiausia problema yra ta, jog nėra į ką nukreipti išieškojimo. Bendrovės „Kauno vandenys“ Abonentų skyriaus viršininkė Elena Švažienė teigia, kad šiuo skolų išieškojimo klausimu, skolų apjungimu turi rūpintis ir savivaldybė.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Bendrovė „VST“ aptarnauja Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos regionus. Klaipėdoje bendrovė jau nubaudė gyventojus ir už skolas jiems išjungė elektros tiekimą tol, kol miesto valdžia nepasirašys bendrovei palankios sutarties. Pagal ją savivaldybė įsipareigotų apmokėti socialinio būsto nuomininkų skolas. Panaši padėtis ir Kaune, su kurio valdžia „VST“ niekaip negali rasti bendros kalbos.
Bendrovės „ VST“ Teisės departamento vadovas Linaras Dargis sako, kad geriausias mechanizmas šitai skolai susigrąžinti, būtų geras ir konstruktyvus bendradarbiavimas tarp savivaldybės ir jų bendrovės.
Tuo metu savivaldybė didelės problemos sako nematanti - esą tokios sumos susikaupė per dešimtmetį, ir tik dabar pagaliau baigė šių butų apskaitą.
Paslaugų tiekėjai Kauno savivaldybės prašo keistis informacija: pastaroji informuotų apie naujai atvykstančius ar išvykstančius nuomininkus, o paslaugų tiekėjai - apie nemokius klientus. Tačiau administracijos vadovai atsakomybės kratosi, teigdami esą tokią informaciją gali suteikti ir Registrų centras.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius sako, kad jie turi apskaitą - visos sutartys yra atnaujintos. Didžioji dalis jau atnaujintos, kitos bus per artimiausią laiką atnaujintos ir jos yra registruojamos Registrų centre. Jie ir siūlo „VST“ naudotis Registrų centro duomenimis.
Tačiau elektros energiją, vandenį ir šildymą kauniečiams tiekiančios įmonės teigia, kad socialinis būstas registruotas savivaldybės vardu, todėl ši ir turi atsakyti tokių būstų nuomininkų skolas.
Štai 2023 m. buvo pateikti 83 prašymai, 2024 m. Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos. 2023 m. išnuomota 15 socialinių ir 12 savivaldybės būstų. 2024 m. Šiemet jau išnuomoti 9 socialiniai ir 9 savivaldybės būstai.
Skolininkų problema ir jos sprendimas
Skolininkų problema sprendžiama įvairiais būdais. Teismui teikiami ieškiniai dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas (su daliniais patogumais, vietiniu šildymu).
Šiuo metu vyksta teisminiai procesai su skolininkais: „8 civilinės bylos jau išnagrinėtos, išduoti vykdomieji raštai, jie perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui. 5 civilinių bylų procesas dar neužbaigtas. Dėl 2 teismo sprendimų yra paduoti apeliaciniai skundai, tad ginčas persikėlė į Kauno apygardos teismą."
Tačiau ne visi skolininkai yra vienodi.
Prieš keletą metų nemokių socialinio būsto nuomininkų turėjome tikrai daugiau, bet maždaug 90 proc. jų pavyko iškeldinti. Dabar tokių atvejų pasitaiko itin retai“, - teigė A.
„Reikia suprasti, kad iškeldinimas yra tik kraštutinė priemonė. Dažniausiai pavyksta pasiekti taikos sutarties, o antstoliai savo ruožtu pradeda įsiskolinimų išieškojimą.
Gyvenantiems socialiniuose būstuose teks elgtis atsakingiau - Kėdainių savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri ne tik analizuos būsto nuomos tvarką, bet ir atliks patikrinimus, kurių metu aiškinsis, ar nuomininkai tinkamai naudojasi jiems suteiktu turtu. Šio sprendimo priežastis - pasitaikantys pažeidimai, skolos ir auganti eilė tų, kurie laukia stogo virš galvos.
Todėl šių metų pradžioje Savivaldybė numačiusi pirkti 7 vieno kambario butus daugiabučiuose. Sparčiausiai laukiančiųjų socialinio būsto eilė mažėjo 2022-aisiais, kai Savivaldybė nusprendė buvusį profesinės mokyklos bendrabutį Aldonos gatvėje rekonstruoti ir paversti moderniais būstais.
Galimi sprendimo būdai
Siekiant spręsti socialinio būsto nuomininkų skolų problemą, būtinas bendradarbiavimas tarp savivaldybės ir paslaugų tiekėjų. Savivaldybė turėtų aktyviau dalyvauti skolų išieškojimo procese ir ieškoti būdų, kaip padėti nuomininkams įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinio būsto nuomininkai gautų visą reikiamą informaciją apie komunalinių paslaugų kainas ir galimybes gauti kompensacijas.
Lietuvos lygmeniu bksto politika yra aptariama Lietuvos bksto strategijoje, valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, strategijos /gyvendinimo priemonse. Valstybs paramos bkstui iasinuomoti, t.y. iuoja asignavims dyd/ socialinio bksto /sigijimui. Valstybs paramos bkstui iasinuomoti yra viena ia daugelio teikiams valstybs params ma~as pajamas gaunantiems asmenims. Kiekvienas ~inome, kad pagrindin parama yra /vairios socialins paslaugos, kurios gali bkti pinigins ir nepinigins formos: paaalpos, kompensacijos, parama drabu~iais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Svarbu paminėti, kad nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Popierines sąskaitas dar gausite iki 2025 metų gegužės.
Taip pat gyventojai turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvatą.
Atsiskaitymo už nuomą būdai Vilniuje
Sąskaitą už būsto nuomą galima apmokėti dviem būdais. Pirmasis yra banko pavedimas į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant šiuos rekvizitus:
- Gavėjo pavadinimas: SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Gavėjo kodas: 124568293
- a. s.: LT027300010000558740
- Bankas: AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000
Mokėjimo pavedime (paskirties langelyje) reikia nurodyti: nuomininko kodą ir už kokį butą mokama (pvz.: [nuomininko kodas], už buto Kačių g. 1-10, Vilniuje, nuomą). Mokant pagal civilinę bylą, reikia nurodyti civilinės bylos Nr.
Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Užsisakyti elektroninę sąskaitą galite ir paskambinę telefonu +370 5 277 9090 arba 19118.
Antrasis atsiskaitymo būdas yra naudojantis Kliento atsiskaitymo kortele. Nuomos sąskaitą šia kortele galima apmokėti „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. Paprastose „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę tereikia paduoti kasininkei, o savitarnos kasose - perbraukti per kortelių skaitytuvą. Sąskaitą taip pat galima apmokėti ir „Perlas GO“ arba „Viena sąskaita“ programėlėse išmaniajame telefone. „Perlo“ terminaluose galima apmokėti tiek nuomojamo būsto sumos, kiek norite.
Socialinio būsto schema Vilniuje
Teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. io 12 d. primus Lietuvos Respublikos valstybs paramos bkstui /sigyti ar iasinuomoti /statym minti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindin/ (socialin/) buts fond. is gauti tok/ bkst.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.
Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai).
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1046, nuo 2022 m. liepos 1 d. pasikeitė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos.
Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo schema
Situacija Kaune ir teisiniai ginčai
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme. Vien iki 2009 m. D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė.
„Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti. Vis dėto pastebėjome, kad kai 2009 m.
Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis.
Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis.
Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų. Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms.
Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko. Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. 2002 m. „Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?
tags: #socialinio #busto #nuomininku #skolos