Demografinės tendencijos verčia vyresnio amžiaus žmones vis labiau savimi pasirūpinti patiems. Visam pasauliui būdinga senėjimo tendencija - daugelyje šalių pensinio amžiaus žmonių skaičius visuomenėje viršija 20 proc., o ateityje šis skaičius pasieks trečdalį.
Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis mano, kad, kalbant apie orų gyvenimą vyresniame amžiuje, situacija šiek tiek keičiasi į gerąją pusę - vis dažniau išeidami į pensiją žmonės jau turi sukaupę pakankamą stažą normaliai pensijai gauti, taip pat yra prikaupę kitų pajamų ar santaupų. Tačiau neigiamai keičiasi pensinio ir darbingo amžiaus gyventojų santykis.
„Jeigu šias tendencijas lemtų tik mirtingumo ir gimstamumo skaičiai, Lietuva pakankamai ilgai būtų jauna valstybė. Tačiau mūsų visuomenės senėjimą pagreitina emigracija. Mat išvyksta daugiausiai jaunesnio amžiaus žmonės, o grįžta - vyresnio amžiaus (35-50 metų). Pagal prognozes, 2020 m. Lietuvoje turėtų būti apie 1 mln. 800 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų ir apie 580 tūkst. pensininkų, 2035 m. - atitinkamai 1 mln. 400 tūkst. ir 700 tūkst. pensininkų.
Demografinės tendencijos akivaizdžiai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės vis labiau savimi turės pasirūpinti patys, nes mūsų sistema sukurta taip, kad darbingo amžiaus gyventojų uždirbta suma, t. y. sumokėti mokesčiai, perskirstomi esamiems pensininkams. Tačiau su laiku šios proporcijos bus pagyvenusiems žmonėms vis mažiau palankios, nes vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius“, - tikino ekspertas.
Finansinė padėtis ir pensijų dydžiai
Taigi ką šiandien gali padaryti kiekvienas žmogus dėl savo senatvės? Pasak B.Gruževskio, pirmiausiai reikia žinoti, kad mūsų senatvės pensija priklauso nuo mūsų darbo stažo. Šiandien Lietuvoje vidutinė pensija siekia 344 eurų. Tačiau apie 55 tūkst. žmonių neturi būtinojo stažo, kad gautų vidutinę pensiją, ir jų pensija nesiekia net 200 eurų. Kita vertus, žmonės, kurių pajamos buvo pakankamai aukštos, jie mokėjo mokesčius „Sodrai“, gali turėti ir apie tūkstančio eurų pensiją. Tokių žmonių nėra daug - vos apie 600 ir jie sudaro vos kelias dešimtąsias procento. Didesnę nei 500 eurų pensiją gaunančių žmonių skaičius taip pat nėra didelis - jis nesiekia 10 proc.
Taip pat skaitykite: Brazilijos pensijų sistemos iššūkiai
Visa tai, pasak pašnekovo, rodo, kaip svarbu, norint senatvėje gauti didesnę pensiją, apie ją galvoti iš anksto. Antru žingsniu būtina pasirūpinti papildomu pajamų šaltiniu senatvėje.
„Dėl antros pakopos pensijų kaupimo galima girdėti įvairių nuomonių, vis dėlto tai neabejotinai vienas iš papildomų pinigų kaupimo mechanizmų. Jeigu tik yra tokia galimybė ir nenukentės nuo to šeimos biudžetas, siūlyčiau antroje pakopoje dalyvauti pagal maksimalią formulę, t. y. mokėti antros pakopos pensijų fondui 3 proc. įmokas nuo savo atlyginimo. Vis dar turėsiantys atliekamų pinigų, gali pagalvoti apie dar įvairesnius taupymo būdus - kaupti trečioje pakopoje, nors tai labiau finansinis nei pensijų kaupimo mechanizmas, sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir pan.“, - aiškino B.Gruževskis.
Mitai apie senatvę
Ekspertas griežtai paneigė populiarų mūsų visuomenėje mitą, kad mes ilgai negyvensime, todėl esą ir daug pinigų mums nereikia.
„Žinoma, nė vienas nežinome, kiek laiko gyvensime, tačiau statistika rodo, kad į pensiją išėję vyrai vidutiniškai gyvena dar 14-15 metų, moterys - 19 metų. Paskaičiuota, kad vos 5 proc. žmonių patenka į atsitiktines situacijas, kurių nenumatysi iš anksto, - į avarijas ar patiria kitokias nelaimes. Taigi tikrai apsimoka turėti santaupų, kad galėtume jomis pasinaudoti. Dar vienas mitas, kad aš vis tiek nieko nesukaupsiu. Tai yra netiesa. Taip, jeigu žmogaus pajamos nedidelės, jis sukaups mažesnę sumą, bet ir tokio žmogaus poreikiai susiklostę mažesni nei uždirbančio daugiau. Bet kuriuo atveju tai bus papildoma suma ir papildoma finansinė paspirtis senatvėje, atverianti papildomas galimybes“, - teigė ekspertas.
Pasak B.Gruževskio, labai sunku ką nors naudinga ir protinga patarti žmogui, kai jis jau ant krašto ribos, t. y. jo pensija visai šalia. Mat sėkminga senatvė prasideda jau nuo jaunystės - reikia kuo anksčiau pradėti dalyvauti pensijų sistemoje bei antros pakopos pensijų kaupime, tuomet įmoka bus nedidelė. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo mažiau išleidžiant galima turėti labai gerą rezultatą.
Taip pat skaitykite: Pensijų kompensavimas Lietuvoje
„Sėkminga senatvė - atsakingo gyvenimo rezultatas“, - svarstė pašnekovas.
Iš pensininkės – raginimas jaunimui: susimąstyti apie senatvę reikia jau dabar
Kaip užtikrinti gerovę senatvėje?
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomisto Algirdo Prapiesčio teigimu, šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija sudaro kiek daugiau nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Pasaulinėje praktikoje priimta laikyti, kad norint, jog sulaukus pensinio amžiaus gyvenimo kokybė reikšmingai nesuprastėtų, pajamos senatvėje turėtų sudaryti bent 70 proc. buvusio atlyginimo. Remiantis šiuo rodikliu, Lietuvos gyventojams išėjus į pensiją reikia gana stipriai veržtis diržus. Apskritai Lietuva pasižymi didele socialine atskirtimi. Pavyzdžiui, santykinis skurdo rodiklis rodo, kad žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena kas trečias 65 m. ar vyresnis gyventojas.
„Eurostat“ skelbiami duomenys apie skirtingų Lietuvos gyventojų grupių vartojimo išlaidų struktūrą rodo, kad pensininkų vartojimo krepšelyje santykinai mažesnę dalį užima išlaidos aprangai ir avalynei, daugiau išleidžiama būsto reikmėms, didesnę dalį sudaro ir išlaidos sveikatai. Santykinai mažiau pensininkai išleidžia ir poilsio, kultūros veikloms bei viešojo maitinimo įstaigose. Tokie skirtumai nemenkai gali būti nulemti to, kad pensininkų pajamos yra reikšmingai skurdesnės nei dirbančiųjų, todėl jie kai kurių išlaidų kategorijų tiesiog sau negali leisti, o tokios būtinosios išlaidos, kaip mokesčiai už būstą, bendrame išlaidų krepšelyje tuomet sudaro daugiau“, - aiškino pašnekovas.
Pasak specialisto, kaupiant pensijai papildomai, pavyktų užtikrinti, kad pensija siektų 60-70 proc. buvusio darbo užmokesčio. Tai, be abejonių, lemtų, kad reikšmingai geresnę būsimų pensininkų gyvenimo kokybę lyginant su daugeliu dabartinių senjorų.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Išėję į pensiją, papildomai II pakopoje pensijai kaupę žmonės savo laisvalaikį galėtų papildyti kultūrinėmis ar sveikatinimo veiklomis, dažniau apsilankyti kavinėse, restoranuose, keliauti, pagaliau valgyti kokybišką maistą, įsigyti jų buitį pagerinančių daiktų ir pan.
Valdantiesiems vykdant pensijų reformą, daugelis dirbančiųjų gavo puikią galimybę susimąstyti apie tai, kokia bus jų senatvė. „Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu siekia vos 300 eurų.
Naujasis projekto „Ir tu gyvensi iš pensijos“ vaizdo siužetas pasakoja apie tai, ką laisvalaikiu veikia senjorai, ir kokį biudžetą gali jam skirti. Senjorai, visai kaip ir jauni žmonės, mėgsta pramogas, vertina galimybę atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.
Taip teigia 246 eurų pensiją gaunanti ponia Liucija. Moteris kiekvieną mėnesį laisvalaikiui gali skirti apie 20-30 eurų.
„Aš manau, kad jeigu dar judi, jeigu tavo rankos ir kojos dar veikia, o galva šviesi ir tebepilna minčių bei norų, tai visada gali kažką sugalvoti. Tarkim, visada gali nueiti į nemokamą koncertą. Tą ir darau. Ji neslepia, kad gyvenant iš pensijos tenka tenkintis pakankamai mažais malonumais.
Pavyzdžiui, ponia Liucija skaičiuoja, kad kine nėra buvusi jau dešimt ar net penkiolika metų. „Mano laisvalaikis dažniausiai labai paprastas. Kartais su draugėmis nueiname į kavinukę atsigerti kavos. Tiesa, tik jos. Daugiau sau nelabai galime leisti. Koks nors pyragėlis mums jau šiokia tokia prabangos prekė. Sau gerokai daugiau leisti gali komunikacijos specialistė Agnė.
Jauna moteris pasakoja laisvalaikiu mėgstanti nueiti į teatrą, kiną ar koncertą. „Su vaikais labai mėgstame nueiti į tą patį teatrą ar kino teatrą, pažaisti boulingą, paplaukioti baseine ar tiesiog suvalgyti mieste ledų. Agnė skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį įvairioms pramogoms ji paprastai išleidžia apie 100-150 eurų.
„Kartais būna taip, kad pasitaiko koks nors ypatingesnis, brangesnis koncertas, į kurį norime nueiti kartu su visa šeima. Vienas toks vakaras gali atsieiti iki 200 eurų. Moteris neslepia prieš tai niekada nesusimąsčiusi, kokiu menku laisvalaikio biudžetu turi tenkintis Lietuvos senjorai.
„Jei tam turėčiau 20-30 eurų per mėnesį, geriausiu atveju kartą per mėnesį nueičiau į kiną. Gal dar suvalgyčiau ledų. Savaitgalį, kai kainos mažesnės, turbūt, pavyktų nueiti į koncertą šeimai. Savo ruožtu, ponia Liucija teigia, jog jos gyvenimo kokybė ženkliai pagerėtų, jeigu gaunama pensija siektų apie 600 eurų.
Tai, kad vidutinę pensiją gaunantys Lietuvos senjorai ne visada gali sau liesti turiningai leisti laisvalaikį, pripažįsta ir jais besirūpinančios Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja. „Akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgisi pramogų. Deja, jos jiems prieinamos tik pavykus sutaupyti ar gavus papildomų pajamų. Tai labai apmaudu. Kokybiškas laisvalaikis yra būtina pilnaverčio gyvenimo sąlyga.
Į šią problemą dėmesį atkreipia ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas. Anot jo, jauni žmonės dažnai gyvena tokius intensyvius, įvykių pilnus gyvenimus, kad paprasčiausiai nespėja susimąstyti apie galiausiai ateisiančią senatvę.
„Natūralu, kad apie pensiją galvoti mes nelabai norime. Tačiau be reikalo. Jeigu ir sentavėje norime mėgautis kokybiškomis pramogomis, gyventi panašų gyvenimą į tą, kurį gyvenome dirbdami, apie pensiją privalome pagalvoti vos tik žengę į darbo rinką. Tyrimai rodo, kad kokybišką senatvę užtikrina 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio siekianti pensija.
Užimtumas ir psichikos sveikata
Didėjant pagyvenusių žmonių ir mažėjant dirbančių žmonių skaičiui, daugelis šalių susiduria su pensijų finansavimo problema. Reaguojant į šią problemą daugiau dėmesio turi būti skiriama pagyvenusių asmenų užimtumo lygio didinimui.
Nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu, neigiamai veikiančiu būsimąsias pensines pajamas, o gera pagyvenusių žmonių sveikata yra svarbiausia prielaida tam, kad vyresnio amžiaus darbuotojai ilgiau išliktų darbe. Tam, kad pagyvenusiems žmonėms būtų galima padėti išlikti darbe, gali prireikti su darbu ir karjera susijusių priemonių - užduočių pritaikymo ar keitimo, darbų rotacijos, darbo valandų koregavimo.
Gera psichikos sveikata leidžia įveikti įprastinį gyvenimo stresą, našiai dirbti ir taip prisidėti prie savo bendruomenės gyvenimo. Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis rodo, kad daugelis jų senėjimą įsivaizduoja teigiamai, tačiau baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių, pvz., prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo.
Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės taip mano. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių. Silpnaprotystė - tai vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimas, jo turbūt labiausiai bijomasi.
Aplinka, mityba ir fizinis aktyvumas
Oro tarša yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, sukeliančių kvėpavimo sistemos ir kitas ligas, kuriomis serga pagyvenę žmonės. Ateityje pasaulinė klimato kaita gali daryti dar didesnį poveikį vyresniems gyventojams dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų. Pagyvenusių žmonių gebėjimą išlikti aktyviems ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei prisidėti prie jo veikia vidaus ir išorės aplinka. Daugelis pagyvenusių žmonių norėtų būti judresni ir aktyvesni. Turintiems judėjimo sutrikimų ir neįgaliems žmonėms reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos netoli jų gyvenamosios vietos.
Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems žmonėms, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo komplikacijų, pvz., vainikinių arterijų ligų, diabeto ir vėžio, grėsmė. Tai, kad pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu. Vitamino D3 ir kalcio papildai padeda apsaugoti silpnus pagyvenusius žmones nuo kaulų lūžių, o daržovės gerokai sumažina vėžio grėsmę 40−80 metų žmonėms.
Sukaupta daugybė duomenų apie įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusiems žmonėms, jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Mažiausiai aktyvūs yra vyresni nei 80 metų žmonės, sergantys ir geriantys vaistus bei mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą - tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Didesnis fizinis aktyvumas yra kaulų lūžių prevencinė priemonė.
Traumų prevencija, žalingi įpročiai ir vaistų vartojimas
Traumos yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumų negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama. Kasmet kritimą patiria nuo 30 iki 60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų - daugiau negu vieną kartą. Moterys labiau pažeidžiamos negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze.
Rūkyti pradedama paauglystėje, bet rūkymas sukelia mirtį ir neįgalumą daugiausia vyresnio amžiaus asmenims. Nerūkymas siejamas su sveiku senėjimu, o fiziškai aktyvūs metusieji rūkyti ir niekada nerūkę žmonės sendami turi du su puse karto daugiau galimybių išlaikyti gerą sveikatą palyginti su nesportuojančiais buvusiais rūkaliais ir niekada nerūkiusiais žmonėmis. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 65-70 metų žmogui nustojus rūkyti, ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus. Pagyvenusių žmonių piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti sunkią ligą, pabloginti sveikatą, nederėti su skiriamais vaistais ir labai pabloginti gyvenimo kokybę.
Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. Išlaidos vaistams sudaro didelę sveikatos priežiūros išlaidų dalį ir auga greičiau nei bet kuri kita sveikatos priežiūros biudžeto sritis. Įprasta problema - per didelis kiekis nesuderinamų tarpusavyje vaistų vartojimas.
Profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos ir stereotipų keitimas
Pagyvenusių žmonių sveikatos žinių lygis žemesnis nei jaunesnių žmonių, ir tai turi įtakos dideliam pagyvenusių žmonių sergamumui lėtinėmis ligomis. Nepakankamai nusimanantys sveikatos srityje žmonės rečiau ateina skiepytis ir tikrintis dėl vėžio.
Reikia keisti požiūrį į stereotipus. Vyresnio amžiaus žmones, kuriuos mylime ir gerai pažįstame, dažniausiai gerbiame ir vertiname. Beje, į kitus pagyvenusiuosius mūsų požiūris dažnai skiriasi. Pagyvenę žmonės yra diskriminuojami, formuojasi stereotipai, paremti žmogaus amžiumi. Visuomenėje vyrauja tokie stereotipai, kaip - „Vyresnio amžiaus žmonės yra bejėgiai“, „Dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra izoliuoti ir vieniši“, „Sendami žmonės paprastai tampa irzlūs ir pikti“.
Diskriminacija vyresnius žmones vertina, kaip nepatikimus, netinkamus darbui, fiziškai silpnus, neįgalius ar bejėgius. Šie stereotipai gali užkirsti kelią vyresnio amžiaus vyrams ir moterims visapusiškai dalyvauti politiniame, ekonominiame, kultūriniame, dvasiniame gyvenime. Amžiaus diskriminacija - tai barjeras tarp jaunų ir senų žmonių. Tačiau mes galime tai pakeisti. Reikia laužyti stereotipus, keisti požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo ne tik suaktyvinti informacijos sklaidą apie sveiko senėjimo svarbą, bet ir veikti, siekiant konkrečių pozityvių pasikeitimų, bei skatinti bendruomenių grupių, savivaldos institucijų veiklą, kurios vertintų vyresnio amžiaus žmones kaip neįkainojamą turtą ir sudarytų jiems palankias sąlygas dirbti, aktyviai dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse, gerinti bendro pobūdžio ir savarankišką gyvenimą užtikrinančias vyresnių žmonių aktyvumo galimybes, imtis atitinkamų veiksmų įvairiose srityse: užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, suaugusiųjų mokymo, savanoriškos veiklos, būsto ir t.
Žmonės labai retai ruošiasi senatvei. Senatvė tai ilgas gražus laikas, vainikuojantis gyvenimo laimėjimus. Jam reikia ruoštis vos pradėjus savo karjerą, galvoti kaip bus vėliau, o ne tik apie tai, kaip yra dabar.
2012 metai paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Tai proga mums visiems pamąstyti, kokias galimybes atveria ilgesnio gyvenimo perspektyva. Juk pagyvenę žmonės gali būti ne tik sveiki ir laimingi, bet ir itin aktyvūs visuomenės nariai. Norima, kad šiais metais kuo daugiau žmonių atrastų senatvės džiaugsmą.
Mokslininkai teigia, kad visuomenės, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pagalba mūsų senjorai taptų drąsesni, aktyvesni, laimingesni. Patys pensininkai labiausiai akcentuoja visaverčio bendravimo su savo bendraamžiais galimybę, nes nuo to didele dalimi priklauso kokybiškas senėjimas ir sveikata.
Pensininkai teigia, kad išėję į pensiją jie stengiasi, kad nenutrūktų jų aktyvus socialinis gyvenimas. Pavyzdžiui, dainuoja „Bočių“chore, lanko Trečiojo amžiaus universitetą, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo kursus, sveikatinimo renginius, kuriuose gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų gali paklausti tai, kas juos domina apie sveikatą. Senjorai ne tik pasisemia žinių apie sveikatą, bet ir susipažįsta su kitais bendraamžiais, susiranda naujų bičiulių ir draugų.
Kiti senjorai pasakoja, kaip vadovaujasi 67 metų pensininko, mankštos sistemos įkūrėjo H. Pilateso patarimu savo senatvę stiprinti fiziniais pratimais, kuriuos gali atlikti ir garbaus amžiaus žmonės. Tokiu būdu yra gerinama laikysena ir pusiausvyra, dėl to apsisaugoma nuo senatvinių traumų, kurios dažniausiai įvyksta dėl laikysenos ir koordinacijos sutrikimo, raumenų nusilpimo. Senatvinių kritimų ypač reikia saugotis, nes šios traumos pasižymi sunkiomis komplikacijomis, kurios gali tapti net mirties priežastimi.
Tas, kuris aktyvus, visada susiranda veiklą, kuri jam patinka ir yra įdomi. Net ir verslininkai pasirūpina vyresnio amžiaus žmonėmis, pasiūlydami naujas iniciatyvas - pažiūrėti kino filmą ar išgerti puodelį kavos už mažesnę kainą Vilniaus kavinėse.
Niekas neįvertina ir nepaskaičiuoja kiek vyresnio amžiaus žmonės prisideda prie anūkų priežiūros, pagalbos buityje ir aprūpinimo maistu, kai augina daržoves ir vaisius savo soduose. Įdomu būtų, jei ekonomistai paskaičiuotų, kiek BVP padeda sukurti senjorai?
Finansinės ir socialinės lengvatos pensininkams Lietuvoje
Pensininkų gyvenimo kokybė Lietuvoje glaudžiai priklauso nuo valstybės suteikiamų socialinių garantijų ir finansinių lengvatų. Kadangi kainos auga, o pensijos dažnai nepadengia visų būtinų išlaidų, šios lengvatos tampa itin svarbia parama.
Įstatyminė bazė
Lengvatas pensininkams reglamentuoja keli įstatymai:
- Lietuvos Respublikos socialinės paramos įstatymas - numato pašalpas ir kompensacijas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
- Sveikatos draudimo įstatymas - užtikrina vaistų kompensacijas ir nemokamas sveikatos paslaugas.
- Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas - taiko išimtis ir lengvatas kai kuriose srityse.
- Vietos savivaldos įstatymas - suteikia teisę savivaldybėms nustatyti papildomas lengvatas (pvz., transportui, kultūrai).
Nepaisant aiškių nuostatų, praktikoje kyla problemų: ne visos lengvatos vienodai taikomos visoje Lietuvoje, trūksta informacijos apie galimybes, o biurokratinės procedūros dažnai užkerta kelią greitai gauti pagalbą.
tags: #pensininku #gyvenimas #lietuvoje