Sparčiai senėjančiame pasaulyje, tai, kaip šalys rūpinasi savo pagyvenusiais piliečiais, tampa vis svarbesniu klausimu. Vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius nuo maždaug 809 mln. šiandien tikriausiai išaugs iki daugiau kaip 2 mlrd. 2050-aisiais ir sudarys daugiau nei penktadalį žmonijos.
Šiame kontekste, Brazilija susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su savo pensijų sistema, kuri reikalauja skubių reformų. Šalis tempia skolų naštą, kurią sunkina valstybės finansuojama pensijų sistema, kurioje vidutinis pensinis moterų amžius yra 53 metai, o vyrų - 56 metai. Pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Brazilija turi „nuodingiausią pensijų sistemą pasaulyje“.
Šios skolos gali netrukus tapti nebevaldomos, kaip dar praėjusių metų pavasarį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas.
🇧🇷 Brazilijos prezidentas ragina vykdyti pensijų reformas
Dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo“ teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. JAV dolerių).
Taip pat skaitykite: Pensijų kompensavimas Lietuvoje
Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff kaltinama taikiusi neteisėtas apskaitos procedūras ir manipuliavusi biudžeto duomenimis, kad nesimatytų, jog ekonomiką ištiko nuosmukis.
Šiuo metu nušalintai prezidentei Dilmai Rousseff (68 m.) ruošiama apkalta. Prezidentė kartu su komanda manė, kad nuosmukis yra laikinas, ir ėmėsi brangiai kainavusių priemonių, kad išlaikytų šalies augimą, kol pasaulinė situacija pagerės.
Tačiau D.Rousseff ir jos komandos prieš dvejus metus atlikti veiksmai federalinio teismo buvo pripažinti nelegalūs. Politikė buvo apkaltinta už įstatymus pažeidžiantį „kūrybingą“ apskaitos tvarkymą. Dėl šitų veiksmų Vyriausybės finansinė padėtis atrodė geresnė, nei buvo iš tikrųjų, nes perviršis yra rodiklis, pagal kurį investuotojai vertina valstybės ekonomiką.
Kritikai kaltina D. Rousseff didžiausia valstybės ekonomikos recesija per šimtmetį.
Pensijų Reformos Būtinos
Buvęs viceprezidentas M.Temer skubina senatorius įvykdyti apkaltą, kad jis kuo greičiau galėtų imtis plano apriboti išlaidas ir pradėti pensijų reformas tam, kad atkurtų investuotojų pasitikėjimą Vyriausybės finansine situacija.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų.
Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims - iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių.
Finansų ministru J.Bolsonaro pasirinko investicijų banko specialistą Paulo Guedesą, kuris susijęs su jo sūnumi Eduardo. Dabar abu nori reformuoti pensijų sistemą ir privatizuoti valstybės įmones taip radikaliai, kaip tai buvo padaryta Čilėje diktatoriaus Augusto Pinocheto valdymo laikais.
Remiantis Pensijų tvarumo indeksu, mažiausiai tvarios pensijų sistemos yra Tailande, Brazilijoje ir Japonijoje. Brazilijos visuomenė taip pat labai greitai sensta, o turimi finansiniai ištekliai negali pakelti mokamų didelių pensijų naštos.
Gyvenimo trukmės kitimas Brazilijoje.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pasaulinis Kontekstas
PEF ištyrė šešių valstybių, kuriose pastebima didžiausios pensijų problemos, socialines sistemas - JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Nyderlandų, Kanados ir Australijos. Be to, buvo svarstomas ir Kinijos bei Indijos, kaip šalių su įspūdingu gyventojų skaičiumi, pavyzdys.
PEF rekomenduoja pasaulio lyderiams atkreipti ypatingą dėmesį į šią problemą. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pensinio amžiaus ilginimas daugelyje šalių yra neišvengiama priemonė. Anot Forumo, žmonės turėtų išlikti darbo rinkoje iki 70-ies metų amžiaus tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Kanada.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įstatymais nustatytas pensinis amžius turėtų pailgėti nuo 65 m. 2018 metais iki 68 metų amžiaus 2046 metais.
Lietuvos Pozicija
"Global Age Watch" indekse Lietuvai skirta 50-oji vieta iš 91 įvertintos šalies. Lietuva įvertinta gana gerai dėl išsilavinimo ir darbo rinkos, bet šalies vertinimą numušė senolių jaučiamas nesaugumo jausmas ir nepasitenkinimas pilietinėmis laisvėmis, skelbia tyrimo autoriai.
Lietuvoje Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Pasak V.Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių. Lietuvoje dirbantieji turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos pensijų fonduose. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems naujai įsidarbinusiems.
Pensijų sistemos tvarumas Baltijos šalyse.
tags: #brazijoje #pensininku #pensiju #dydziai