Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau kelerius metus naudojasi Nacionalinio egzaminų centro parengtais testais, siekdamos gerinti ugdymo kokybę. Nuo 2017 m. tai vadinama Nacionaliniu mokinių pasiekimų patikrinimu (NMPP). Šie testai skirti įvertinti 2, 4, 6 ir 8 klasės mokinių mokymosi pasiekimus, padėti išsiaiškinti konkrečius mokymosi sunkumus ir problemas, laiku suteikiant tinkamą pagalbą.
NMPP paskirtis - suteikti švietimo dalyviams grįžtamojo ryšio informacijos apie mokinių mokymosi rezultatus.
NMPP struktūra ir vertinimas
NMPP testai sudaryti pagal vertinamo dalyko ugdymo turinio sritis, gebėjimų grupes (žinias ir supratimą; įgytų žinių taikymą; aukštesniuosius mąstymo gebėjimus) ir mokinių pasiekimų lygius (patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį). Tai reiškia, kad mokiniams pateikiama įvairaus sunkumo klausimų ir užduočių, sudarančių galimybę įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus. NMPP testai turi parengtas aiškias vertinimo instrukcijas, padedančias užtikrinti vienodą visų mokinių darbų įvertinimą.
Visos NMPP užduotys bus įvertintos automatiškai.
NMPP tvarkaraščiai
Nuo 2018-2019 m.m. pradedamas NMPP vykdymo perkėlimas į elektroninę erdvę. Šiais mokslo metais NMPP 8 klasėje iki šiol vykdytu formatu nebus vykdomas. 2018-2019 m. m. planuojama vykdyti bandomąjį 8 klasės matematinio ir gamtamokslio ugdymo pasiekimų vertinimą elektroninėje erdvėje. Daugiau informacijos dėl 8 klasės mokinių pasiekimų vertinimo bus paskelbta iki 2019 m.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Štai keletas pavyzdžių iš praėjusių metų:
- 2022-2023 m. m. 4 ir 8 klasėse buvo vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP): 4 klasėse - skaitymo ir matematikos; 8 klasėse - skaitymo ir matematikos.
- 2024-2025 mokslo metais nacionaliniai patikrinimai (NMPP) pradiniam ugdymui 4 klasėje: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) vyko sausio 21 d., matematikos - sausio 28 dieną.
- 2024-2025 mokslo metais nacionaliniai patikrinimai (NMPP) 8 klasėje: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) vyko vasario 4 d., matematikos - vasario 25 dieną.
- 2025-2026 m. m. nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) 4 klasių mokiniams numatyti: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) vyks 2026 m. kovo 3 d., matematikos vyks 2026 m. kovo 9 d.
- 2025-2026 m. m. nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) 8 klasių mokiniams numatyti: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) vyks 2026 m., kovo 17 d., matematikos vyks 2026 m. kovo 23 d.
Svarbu! Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimuose 4 klasėje privalo dalyvauti visi, pagal pradinio ugdymo programą besimokantys, mokiniai.
Patikrinimo užduotis 4, 8 klasių mokiniai atliks progimnazijoje elektroniniu būdu.
2020 m. lapkričio 10 - 13 dienomis planuojamas vykdyti bandomąjį elektroninį Nacionalinį 5-ų klasių mokinių pasiekimų patikrinimą. Testavimo medžiagą sudarys trys elektroniniai testai: skaitymo (teksto suvokimo), matematikos ir pasaulio pažinimo. Kiekvieno testavimo trukmė - 45 min. Numatomas vykdymo grafikas: Skaitymo (teksto suvokimo) testas - lapkričio 10 d. arba 11 d. Pasaulio pažinimo testas - lapkričio 10 d. arba 11 d. Matematikos testas - lapkričio 12 d.
Mūsų mokytojai su penktokais jau intensyviai ruošiasi šiam patikrinimui, kartoja bei stiprina praeitų metų žinias. Prašome ir tėvelių pagalbos šiame “laukime”.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Standartizuotų testų nauda ir kritika
„Nacionaliniai mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, jog mokinių pasiekimų vertinimas skirtingose Lietuvos mokyklose yra labai skirtingas ir neleidžia patikimai įvertinti ir palyginti mokinių pasiekimų šalies kontekste, todėl standartizuoti testai labai reikalingi, nes objektyviai atskleidžia silpnąsias ir stipriąsias mokyklos puses, parodo tobulintinas sritis, leidžia konkrečiai mokyklai pasilyginti su šalies bendrais pasiekimais, - sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Standartizuoti testai, kuriuos rengia bendrojo ugdymo pedagogai ir universitetų dėstytojai, sudaromi iš įvairaus sunkumo ir sudėtingumo klausimų ir užduočių: labai lengvų, vidutinio sunkumo sudėtingesnių. Mokinys gali atlikti ar praleisti jam per sunkias užduotis, taip parodydamas realias savo žinias ir gebėjimus, pasiekimų lygį (patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį).
Tų savivaldybių ir mokyklų, kurios pateikė paraiškas ir pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Nacionaliniu egzaminų centru, testus atlikusiems mokiniams ir jų tėvams bus parengtos individualios ataskaitos apie testuojamų dalykų mokymosi rezultatus: kurio dalyko kurį pasiekimų lygį jis pasiekė, kokią dalį taškų surinko atskirose dalykų turinio arba gebėjimų srityse. Tėvai galės palyginti vaiko rezultatus su klasės, mokyklos ir šalies rezultatais ir spręsti apie savo vaiko stiprybes ir tobulintinas sritis.
Vis dėlto nors trečius metus iš eilės organizuojamas patikrinimas kasmet sulaukia kritikos, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė patikino jo nauda neabejojanti.
Pradinių klasių mokytoja dirbanti Asta pasakojo nematanti standartizuotų testų naudos. „Pats tas faktas, kad testuojami pradinių klasių mokiniai, mano nuomone, yra blogas. Visus ketverius metus mes stengiamės atsižvelgti į visas vaiko individualias savybes, jo poreikius, gebėjimus, saugome jį, negalime vertinti, o štai čia liepiama rašyti tokį rimtą testą - trauma vaikui“, - įsitikinusi ji.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Pasak mokytojos, sunku suprasti, kas bus daroma su testuose gautais rezultatais. Anot jos, patikrinti mokinių žinias jiems atlikus standartizuotus testus nėra taip paprasta. Mokytoja pastebėjo, kad testai nėra parengti profesionaliai - užduotims atlikti skiriama nepakankamai laiko, palikta per mažai poilsio dienų tarp patikrinimų.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas patikino, kad visa ši situacija jam primena ligoninę - tyrimai atliekami, o ligonis nereanimuojamas. Kitaip tariant, skiriama daug pinigų ir laiko, tačiau prasmingų rezultatų nėra.
Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad svarbiausias standartizuotų testų tikslas yra nustatyti, kuriems mokiniams reikia mokymosi pagalbos. „Pirmiausia šie testai skirti mokykloms ir tėvams, kad būtų galima laiku pastebėti, jog mokiniams kyla mokymosi sunkumų, kokios yra jų mokymosi spragos. Tik tuomet galima laiku jas pašalinti.
S. Vingelienė patikino, kad per dešimtmetį Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mokytojų rašomais įvertinimais kol kas negalima visiškai pasitikėti. „Labai panašių mokymosi pasiekimų vaikai skirtingų mokytojų vertinami labai skirtingai. Kartais netgi tas pats mokytojas skirtingai vertina berniukus ir mergaites, ramesnius ir judresnius mokinius. Taigi tėvams nėra lengva gauti objektyvią informaciją apie savo atžalų mokymąsi ir apie mokyklos darbą. Ne veltui, rinkdamiesi mokyklą, į kurią leisti vaiką, jie dažnai klausinėja pažįstamų, naršo internete, ieško ekspertų, kurie galėtų duoti gerų patarimų. Tėvams labai trūksta informacijos apie mokyklų darbo kokybę. Tėvai turi ir gali padėti savo vaikams arba bendradarbiaudami su mokykla, arba priimdami kitus sprendimus, jei mokykla dirba blogai ir nesiima reikiamų priemonių mokiniui padėti. Todėl tėvams reikia patikimos informacijos apie savo vaikų mokymosi rezultatus, apie visos mokyklos testų rezultatus, patyčių situaciją ir mokinių savijautą mokykloje“, - sakė ji.
Anot S. Vingelienės, jau yra mokyklų, kurios, pasinaudodamos standartizuotų testų teikiamu grįžtamuoju ryšiu, sugebėjo pagerinti savo mokinių mokymosi rezultatus. „Svarbiausia švietimo vertybė, - kad visose šalies mokyklose kiekvienas vaikas galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, kad geras išsilavinimas nebūtų tik pasiturinčių šeimų privilegija“, - sakė ji.
NEC direktorė atmetė kaltinimus, kad moksleiviams skirti standartizuoti testai yra sunkūs. Kadangi standartizuoti testai nekelia mokiniams tikros grėsmės, jie gali padėti pamažu išsiugdyti tam tikrą atsparumą stresams ir taip padėti pasirengti egzaminams vidurinėje, aukštojoje mokykloje, darbe ir kitur, kur jų išvengti tikrai nepavyks“, - patikino ji.
Anot S. Vingelienės, šiais metais numatomi du svarbesni pokyčiai standartizuotų testų srityje. Vienas iš jų - mokyklos papildomai gaus 4 klasių pasaulio pažinimo ir 8 klasės gamtos mokslų ir socialinių mokslų (vietoj istorijos) testus. Kitas pokytis - parengtos atnaujintos, informatyvesnės standartizuotų testų mokiniui, klasei, mokyklai ir savivaldybei ataskaitų formos.
„Standartizuoti testai Lietuvoje yra neprivalomi, tačiau, jeigu savivaldybė nusprendė dalyvauti testavime, visose tos savivaldybės mokyklose bus vykdomas testavimas. Tai reglamentuota Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsniu. Šiais metais standartizuotais testais pasinaudos 42 savivaldybės. Jei savivaldybė neteikė paraiškos dalyvauti testavime, tą galėjo padaryti pati mokykla. Šiuo atveju sprendimą priimti galėjo mokytojai ar mokyklos vadovas. Mokyklos vadovo įgaliojimai reglamentuoti LR švietimo įstatymo 59 straipsniu. Paraiškas pasinaudoti standartizuotais testais pateikė 140 pavienių mokyklų. Jei mokykla neteikė paraiškos, pasinaudoti standartizuotais testais gali nuspręsti mokytojas ir, suderinęs su Nacionaliniu egzaminų centru, pasiimti juos iš KELTO sistemos. Pasibaigus testavimui, standartizuoti testai bus skelbiami NEC interneto svetainėje. Tuomet jais galės pasinaudoti tėvai ir mokiniai“, - perspėjo ji.
tags: #socialiniu #mokslu #standartizuoti #testai