Obligacijos: Kas Tai, Kaip Jos Veikia Ir Kaip Investuoti

Vien pasakę šį žodį - obligacijos - pusė žmonių užmiega. Tai asocijuojasi su viskuo, BET kažkuo gero. Tačiau, kas jei pasakyčiau, jog obligacijos ne tik, kad yra didžiausia rinka pasaulyje, tačiau obligacijų matematika yra pagrindas beveik visoms kitoms finansų sritims?

Pavyzdžiui, kuomet nekilnojamo turto vystytojai skaičiuoja ar apsimoka statyti daugiabutį, jie exceliuose modeliuoja ir skaičiuoja ateities pinigų srautus, naudoja IRR formulę. Na, o kaip jūsų būsto paskola? Ar žinote, kad jūsų palūkanų norma (jei kintanti) yra nustatoma žiūrint į obligacijos rinkos palūkanų kreives? Galiausiai - valiutos - turi tiesioginę priklausomybę nuo obligacijų. Ekonomika? Valdoma per obligacijų rinką. Akcijų rinka? Teisingai -> paveldi kiekviena obligacijų rinkos nervą.

Taigi, užteks apie įžangą, laikas sužinoti daugiau.

Kas Yra Obligacija?

Paprasčiausiai tariant, obligacija yra paskola. Kai perkate obligaciją, jūs iš esmės skolinate pinigus emitentui, o tai gali būti vyriausybė, savivaldybė ar privati korporacija. Skirtingai nei akcijos, kurios suteikia jums dalį įmonės nuosavybės, obligacijos jus padaro skolininku.

Įsivaizduokite paprastą situaciją. Jūsų draugas nori pasiskolinti 1000 eurų ir pasiūlo jums tokią sutartį: jis grąžins jums visus 1000 eurų po penkerių metų, o tuo tarpu kas šešis mėnesius mokės jums 25 eurus kaip palūkanas.

Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga

Jūs neturite balso teisės įmonės valdyme, bet turite pirmenybę gauti pinigus prieš akcininkus, jei įmonei iškiltų finansinių problemų.

Paveiksliuke matome obligacijos pinigų srautus. Visų pirma jūs ją perkate, tai išleidžiate pinigus (skolinate).

Pagrindiniai Obligacijų TerminaI

• Nominalioji vertė (par value, face value): Tai suma, kurią obligacijos emitentas įsipareigoja grąžinti obligacijos termino pabaigoje.
• Kuponas (coupon): Tai palūkanų norma, kurią obligacijos emitentas moka obligacijos turėtojui. Ji paprastai išreiškiama kaip procentas nuo nominaliosios vertės.
• Terminas (maturity) - tai data, kada obligacijos emitentas turi grąžinti nominalią vertę.
• Pajamingumas (yield) - tai faktinė grąža, kurią investuotojas gauna iš obligacijos.
• Rinkos kaina - tai kaina, už kurią obligacija prekiauja rinkoje šiuo metu.

Obligacijų Pavyzdys

Suprasime obligacijų veikimą per konkretų pavyzdį. Tarkime, Lietuvos vyriausybė nori pasiskolinti pinigų infrastruktūros projektams finansuoti. Jei nusiperkate šią obligaciją už nominalią kainą (1000 eurų), kas bus toliau? Vyriausybė mokės jums 30 eurų per metus palūkanų, paprastai pusmetinius mokėjimus po 15 eurų. Po 10 metų, obligacijos termino pabaigoje, jūs gausite savo pradinius 1000 eurų atgal.

Bet štai kur tampa įdomiau. Po to, kai obligacija išleista, jos kaina rinkoje pradeda svyruoti priklausomai nuo kelių veiksnių, ypač palūkanų normų. Jei palūkanų normos pakyla ir naujos panašios obligacijos pradedamos leisti su 4 procentų kuponu, jūsų 3 procentų obligacija tampa mažiau patraukli. Atvirkščiai, jei palūkanų normos krenta iki 2 procentų, jūsų 3 procentų obligacija tampa labai patraukli.

Tai vienas svarbiausių obligacijų principų: obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta.

Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?

Obligacijų Tipai

Obligacijos skiriasi pagal emitentą, rizikos lygį, grąžą ir kitas charakteristikas. Štai keletas pagrindinių obligacijų tipų:

• Vyriausybės obligacijos. Tai obligacijos, kurias išleidžia nacionalinės vyriausybės. Jos laikomos vienomis saugiausių investicijų, nes tikimybė, kad išsivysčiusi šalis negalės grąžinti skolos, yra labai maža. JAV iždų obligacijos ypač svarbios pasaulinei finansų sistemai. Jos laikomos beveik be rizikos investicija, nes remiamos JAV vyriausybės visu pajėgumu.
• Korporacinės obligacijos. Tai obligacijos, kurias išleidžia privačios įmonės. Korporacinės obligacijos skirstomos pagal kredito reitingus. Aukšto lygio (investment grade) obligacijas išleidžia finansiškai stiprios įmonės su gerais kredito reitingais (BBB- arba aukštesnis). Žemo lygio (high yield arba junk bonds) obligacijas išleidžia įmonės su žemesniais kredito reitingais. Jos rizikingesnes, bet siūlo ženkliai aukštesnį pajamingumą kompensacijai už papildomą riziką.
• Savivaldybių obligacijos. Tai obligacijos, kurias išleidžia vietinės valdžios institucijos ar savivaldybės viešiems projektams finansuoti - mokykloms, ligoninėms, kelių statybai.
• Infliacijos apsaugotos obligacijos. Tai specialios obligacijos, kurių nominalioji vertė koreguojama pagal infliaciją. Pavyzdžiui, JAV iždų infliacijos apsaugotos vertybiniai popieriai (TIPS) yra populiarus būdas apsisaugoti nuo infliacijos rizikos.
• Konvertuojamos obligacijos. Tai hibridinis instrumentas, derinantis obligacijų ir akcijų savybes. Konvertuojamą obligaciją galima paversti tam tikru skaičiumi įmonės akcijų. Jei įmonės akcijų kaina pakyla, obligacijos turėtojas gali pasinaudoti konvertavimo teise ir dalyvauti akcijų augime.

Obligacijų Rizikos

Nors obligacijos dažnai laikomos saugesne investicija nei akcijos, jos nėra be rizikos:

• Kredito rizika. Tai rizika, kad obligacijos emitentas negalės sumokėti palūkanų ar grąžinti nominalios vertės. Kuo žemesnis emitento kredito reitingas, tuo didesnė ši rizika. Kredito reitingų agentūros kaip Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch priskiria reitingus emitentams, padėdamos investuotojams įvertinti kredito riziką.
• Palūkanų normos rizika. Kaip jau minėjome, obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Jei perkate obligaciją ir vėliau palūkanų normos pakyla, jūsų obligacijos rinkos vertė sumažės. Jei laikytumėte ją iki termino pabaigos, gautumėte visas palūkanas ir nominalią vertę kaip sutarta. Ilgalaikės obligacijos yra jautresnės palūkanų normų pasikeitimams nei trumpalaikės. Tai vadinamą trukmės (duration) principu.
• Infliacijos rizika. Tai rizika, kad infliacija sumažins jūsų obligacijos realią grąžą. Jei turite obligaciją su 3 procentų kuponu, o infliacija per metus išauga 4 procentais, jūsų reali grąža iš tikrųjų yra neigiama. Trumpalaikės obligacijos mažiau pažeidžiamos infliacijos rizikai, nes jos greičiau baigiasi ir galite reinvestuoti pinigus į naujas obligacijas su aukštesnėmis palūkanomis.
• Likvidumo rizika. Kai kurias obligacijas lengva nusipirkti ir parduoti, kitos yra mažiau likvidžios. Vyriausybių obligacijos paprastai labai likvidžios - visada yra pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau tam tikros korporacinės ar savivaldybių obligacijos gali būti sunkiau parduodamos, ypač krizių laikais.
• Reinvestavimo rizika. Kai gaunate palūkanų mokėjimą ar jūsų obligacija baigiasi, turite reinvestuoti tuos pinigus.

Lentelėje matote pagrindinių agenturų reitingus. Viskas kas yra žemiau BBB arba Baa yra skaitoma kaip spekuliacinės rizikos - mokės nemažai palūkanų, tačiau rizika, kad bus bankrotas, yra padidėjusi.

Obligacijų Vertinimas

Atėjome prie rimtų temų - vertinimas. Iš esmės į tai giliai tikrai negalime ,,nerti” nes neužtektų visos knygos.

• Kupono pajamingumas. Tai paprasčiausia pajamingumo forma - metinės palūkanos padalintos iš nominalios vertės. 5 procentų kupono obligacija su 1000 eurų nominaliąja verte turi 5 procentų kupono pajamingumą. Tačiau tai neatsako į klausimą, kokią faktinę grąžą gausite. Jei infliacija 3 procentai vienais metais, o tuomet 2 procentai kitais, tai kokia gi bus tos obligacijos tikroji grąža? O kas, jei po dar 3 metų pradės kilti palūkanų normos rinkoje ir norėsite obligaciją parduoti anksčiau išpirkimo? Kuponas į tai neatsako.
• Dabartinis pajamingumas. Tai metinės palūkanos padalintos iš dabartinės rinkos kainos. Jei ta pati 5 procentų kupono obligacija prekiauja už 950 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/950 = 5,26 procento. Jei ji prekiauja už 1050 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/1050 = 4,76 procento.
• Pajamingumas iki termino pabaigos (YTM). Tai labiausiai išsamus pajamingumo matas. Jis atsižvelgia ne tik į palūkanų mokėjimus, bet ir į pelną ar nuostolį, kurį patirsite, kai obligacija pasieks terminą. Jei perkate obligaciją su nuolaida (žemiau nominalios vertės), YTM bus didesnis nei kupono pajamingumas. YTM apskaičiavimas yra sudėtingesnis ir paprastai reikalauja finansinės skaičiuoklės ar specialios programos. Bet tai svarbiausias rodiklis lyginant skirtingas obligacijas. YTM iš esmės pasižiūri kiek pinigų (ir kada) obligacija duos ir viską diskontuoja į dabartinę vertę.

Trukmė matuoja obligacijos jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Ji išreiškiama metais ir parodo, kiek procentų pasikeis obligacijos kaina, jei palūkanų normos pasikeistų vienu procentu. Ilgalaikės obligacijos turi didesnę trukmę nei trumpalaikės.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Kodėl Investuoti Į Obligacijas?

Daugelis investuotojų klausia, kodėl turėtų investuoti į obligacijas, jei akcijos istoriškai teikia aukštesnę grąžą.

• Stabilios pajamos. Obligacijos teikia reguliarias, nuspėjamas palūkanų mokėjimus. Jei esate pensininkas ar reikia reguliarių pajamų, obligacijos gali būti puikus pasirinkimas.
• Diversifikacija. Obligacijos paprastai juda skirtinga kryptimi nei akcijos arba bent jau mažiau koreliuoja su akcijomis. Kai akcijų rinkos krenta, obligacijos dažnai išlaiko vertę ar net brangsta, ypač vyriausybių obligacijos. Klasikinis 60/40 portfelis (60 procentų akcijų, 40 procentų obligacijų) egzistuoja ne be priežasties.
• Kapitalo saugumas. Jei laikote obligaciją iki termino pabaigos ir emitentas neįsiskolina, gausite visas sutartas palūkanas ir savo pradinį kapitalą atgal. Tai teikia tam tikrą saugumo jausmą, kurio akcijos negali pasiūlyti.
• Mažesnis kainų svyravimas. Obligacijų kainos paprastai svyruoja mažiau nei akcijų kainos.

Kaip Investuoti Į Obligacijas?

Yra keletas būdų investuoti į obligacijas:

• Individualios obligacijos. Galite pirkti individualias obligacijas per brokerį, pavyzdžiui Myriad Capital. Tai suteikia jums visą kontrolę - galite pasirinkti konkrečius emitentus, terminus ir kuponus. Žinote tiksliai, ką turėsite. Tačiau individualių obligacijų pirkimas paprastai reikalauja didesnių investicijų (dažnai bent 5000-10000 eurų ar daugiau) ir gali turėti didesnius sandorio mokesčius.
• Obligacijų fondai. Tai investiciniai fondai, kurie valdo diversifikuotą obligacijų portfelį. Galite investuoti su mažesnėmis sumomis (kai kurie fondai priima nuo 100 eurų), gauti akimirksniu diversifikaciją ir profesionalų valdymą. Tačiau mokate valdymo mokesčius ir neturite kontrolės, kada obligacijos bus parduotos.
• Obligacijų ETF (biržoje prekiaujami fondai). Tai prekybiniu metodu valdomi fondai, kurie seka obligacijų indeksus. Jie labai panašūs į obligacijų fondus, bet prekiauja biržoje kaip akcijos ir paprastai turi žemesnius mokesčius. Galite lengvai pirkti ir parduoti per dieną.
• Obligacijų kopėčios. Tai strategija, kai perkate obligacijas su skirtingais terminais - pavyzdžiui, po obligaciją su 1, 2, 3, 4 ir 5 metų terminais. Kai 1 metų obligacija baigiasi, reinvestuojate į naują 5 metų obligaciją.

Paveiksliuke matote kredito ciklo pavaizdavimą. Visų pirma būna kredito ekspansija, kuomet ekonomikoje atsiranda vis daugiau ir daugiau pinigų. Tuomet žinoma, nuosmūkis, vėliau tvarkymasis ir galiausiai atsigavimas.

Obligacijų Rinkos Stebėjimas

Svarbu stebėti rinkos pokyčius ir ekonominius rodiklius, kurie gali paveikti obligacijų kainas:

• Palūkanų normos. Kai ekonomika stipri ir auga, centriniai bankai paprastai kelia palūkanų normas, kad kontroliuotų infliaciją. Tai neigiamai veikia obligacijų kainas, ypač ilgalaikių. Kai ekonomika lėtėja ar artėja recesija, centriniai bankai mažina palūkanų normas, kad skatintų ekonomiką. Tai teigiamai veikia obligacijų kainas.
• Pajamingumo kreivė. Pajamingumo kreivė - grafikas rodantis skirtingų terminų obligacijų pajamingumą - teikia svarbios informacijos apie ekonomines lūkesčius. Normali kreivė yra kylanti (ilgalaikės obligacijos turi aukštesnį pajamingumą nei trumpalaikės).

Paveiksliuke matote JAV palūkanų kreivę 2018 metais. Kuo ilgesnio termino obligacija, tuo daugiau mokėjo.

Patarimai Investuojant Į Obligacijas

• Diversifikuokite. Kaip ir su akcijomis, nestatykite visko ant vienos kortos.
• Supraskie savo tikslą. Kodėl perkate obligacijas? Pajamoms? Stabilumui? Diversifikacijai?
• Atsižvelkite į savo laiko horizontą. Jei neturite planuojate naudoti pinigų 10 metų, galite rinktis ilgalaikes obligacijas su aukštesniu pajamingumu.
• Stebėkite mokesčius. Obligacijų palūkanos dažnai apmokestinamos kaip paprastos pajamos, kas gali būti didesnė mokesčių našta nei akcijų kapitalo prieaugis.
• Nerakingas pernelyg ilgam. Nors ilgalaikės obligacijos siūlo aukštesnį pajamingumą, jos taip pat kelia didesnę palūkanų normų riziką.
• Reguliariai peržiūrėkite portfelį. Ekonominė situacija keičiasi.
• Atsižvelkite į valiutos riziką. Investuojant į užsienio obligacijas, turite atsižvelgti ir į valiutos riziką. Jei perkate JAV obligacijas už eurus, jūsų grąža priklausys ne tik nuo obligacijos pajamingumo, bet ir nuo euro/dolerio kurso pasikeitimo. Išsivysčiusių šalių obligacijos (JAV, Vokietijos, Japonijos) laikomos labai saugiomis, bet siūlo žemesnį pajamingumą.

Obligacijos yra esminis investicijų pasaulio komponentas, teikiantis stabilumą, numatomos pajamas ir diversifikaciją. Supratimas, kaip veikia obligacijos, kokia riziką jos kelia ir kaip jas tinkamai naudoti, yra svarbus kiekvienam investuotojui, nesvarbu, ar jūs tik pradedate kelionę investavimo pasaulyje, ar jau turite patirties.

Atminkite, kad obligacijos nėra vieno dydžio visiems tinkantis sprendimas. Jūsų amžius, tikslai, rizikos tolerancija ir finansinė situacija turėtų nulemti, kiek ir kokio tipo obligacijų turėtumėte portfelyje. Kaip ir su bet kuria investicija, švietimas ir supratimas yra jūsų geriausi įrankiai. Skirkite laiko mokytis, stebėti rinką ir pritaikyti savo strategiją besikeičiančioms aplinkybėms.

tags: #obligacijos #kompensacijos #prmija