Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į smurto problemą, ypač seksualinio smurto atvejus įvairiose gyvenimo srityse. Ši problema reikalauja neatidėliotinų veiksmų ir efektyvių pagalbos priemonių planų, skirtų nukentėjusiems asmenims.
Kurį laiką prislopus informaciniam srautui apie LGBTQ+ bendruomenės teises bei vienalytę partnerystę, dabar Lietuvoje kelią į didžiausias aktualijas braunasi seksualinio smurto sporte tema.
Seksualinis Smurtas Sporte: Reikalaujama Apsaugos Sistemos
Lietuvos sporte viešai atskleisti seksualinio smurto atvejai rodo sisteminę problemą, ypač kai nukentėjusios yra nepilnametės sportininkės. 30 organizacijų, veikiančių lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje, kreipėsi į valdžios institucijas ragindamos kurti centralizuotą ir nepriklausomą sistemą pranešimams apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą sporto sektoriuje.
Tarp pasirašiusiųjų - Ribologija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras ir Kovos su prekyba žmonėmis bei išnaudojimu centras. Tokiais veiksmais esą siekiama įsteigti nacionalinę, nepriklausomą sistemą, kurioje būtų fiksuojami pranešimai apie seksualinį priekabiavimą, teikiama pagalba nukentėjusiems ir vykdomi tyrimai.
Organizacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą, Seimo Žmogaus teisių komisiją, parlamento Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, ragindamos nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti realią apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų sporto sektoriuje, ypač nepilnamečiams.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Visoms sporto organizacijoms turėtų būti privaloma politika dėl saugios aplinkos, seksualinio priekabiavimo, smurto ir etiško elgesio, o organizacijoms, kurios ignoruoja nukentėjusiųjų pranešimus, būtų taikomos sankcijos.
Pastaraisiais metais Lietuvoje viešai aptarti keli sunkių seksualinių nusikaltimų atvejai sporte. Neseniai Lietuvos raitelis buvo nuteistas dėl merginos iš Suomijos išžaginimo Alytaus rajone. Pernai Lietuvos krepšinio federacijoje treneris Rimantas Grigas buvo kaltinamas galimai seksualiai nederamu elgesiu su žaidėjomis.
Skandalas NŠA: Įstaigos Pavaduotojas Įtariamas Seksualiniu Priekabiavimu
Praėjusį penktadienį paviešintos Nacionalinės švietimo agentūros komisijos išvados dėl darbuotojų skundų sukėlė pasipiktinimą. Darbuotojos teigia, kad pavaduotojas Renaldas Čiužas darė spaudimą, kritikavo jų darbą, naudojosi nepriimtinomis seksualinio pobūdžio pastabomis, o komisija nepateikė aiškaus tikslingo ir sistemingo smurto įrodymo.
Dėl to R. Čiužas nebuvo nušalintas nuo pareigų, nors laikinai nebekuruoja dviejų departamentų. Pedagoginių darbuotojų departamento direktorė Nijolė Valikonė ir specialistė Audronė Razmantienė teigia, kad po komisijos išvadų jaučiasi dar nesaugiau, nes nebuvo imtasi veiksmingų priemonių užtikrinti saugią darbo aplinką.
Pavaduotojas kategoriškai neigia kaltinimus ir tvirtina, kad reikalavimai vykdyti darbus nėra smurtas, o tariamas seksualinis priekabiavimas jam nebūdinga praktika. NŠA direktorius Simonas Šabanovas sako, kad sprendimai priimti remiantis komisijos išvadomis: dalies departamentų valdymas perduotas kitai pavaduotojai, darbuotojams sudaryta galimybė gauti psichologinę pagalbą, o ateityje planuojami papildomi mokymai apie psichologinio ir seksualinio priekabiavimo prevenciją.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Švietimo ministrė Raminta Popovienė pažymėjo, kad ministerija stebės, ar laikomasi etikos principų ir užtikrinama emociškai saugi darbo aplinka.
Seksualinis Smurtas Darbe, Studijose Ir Kitose Aplinkose
Dar rugsėjo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad kas antra moteris Lietuvoje patiria seksualinį smurtą arba kitokį nederamą elgesį. Tyrimai rodo, kad ypač pažeidžiamos jaunos moterys nuo 18 iki 29 metų, o aukštas išsilavinimas ar vadovaujamos pareigos nė kiek neapsaugo - net trys iš keturių moterų vadovaujančiose pozicijose susiduria su priekabiavimu darbo aplinkoje iš kolegų, viršininkų ar klientų.
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti subtiliai, bet agresyviai: apkabinimai kabinete, komentarai apie išvaizdą, kvietimai į namus ar nepriimtini prisilietimai net mokymosi ar gydymo aplinkoje. LGKT pabrėžia, kad pagrindinis bruožas - elgesys yra nepageidaujamas ir žeminantis.
Tokios patirtys turi rimtų pasekmių - aukos jaučiasi pažemintos, kaltos, bejėgės, gali prarasti pasitikėjimą savimi, patirti psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimų, o tai atsiliepia darbui, studijoms ir karjerai.
Nors Lietuvos įstatymai numato darbdavių atsakomybę už saugią aplinką, o priekabiavę asmenys gali būti baudžiami ar atleisti, dauguma moterų apie tai nepraneša, bijodamos karjeros pasekmių, kolegų pašaipų ar visuomenės kaltinimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalbos formos
Pagalbos Priemonės Nukentėjusiems
Atsižvelgiant į aukščiau minėtus faktus, būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. Štai keletas svarbių priemonių:
- Sukurti nepriklausomas pranešimų sistemas: Užtikrinti, kad nukentėję asmenys galėtų anonimiškai ir saugiai pranešti apie smurto atvejus.
- Teikti psichologinę pagalbą: Suteikti kvalifikuotą psichologinę pagalbą aukoms, padedant joms įveikti patirtas traumas.
- Užtikrinti teisinę pagalbą: Suteikti nemokamą teisinę konsultaciją ir atstovavimą nukentėjusiems asmenims.
- Organizuoti mokymus ir švietimą: Vykdyti švietėjiškas kampanijas, skirtas didinti visuomenės sąmoningumą apie smurtą ir jo pasekmes.
- Stiprinti darbdavių atsakomybę: Užtikrinti, kad darbdaviai įgyvendintų veiksmingas priemones, skirtas užkirsti kelią smurtui darbo aplinkoje.
Įgyvendinant šias priemones, Lietuva gali sukurti saugesnę ir teisingesnę aplinką visiems savo piliečiams, ypač tiems, kurie patyrė smurtą.
tags: #pagalbos #priemoniu #planas #nukentejusiems #nuo #smurto