Praėjusį sekmadienį atskriejo liūdna žinia, kad mirė profesorius Arvydas Šeškevičius, gydytojas kardiologas, Slaugos fakulteto įkūrėjas ir ilgametis jo dekanas, paliatyviosios medicinos mūsų šalyje pradininkas bei vadovėlių medikams autorius ir bendraautorius, nepailstantis kraštotyrininkas, knygų apie Simno kraštą sudarytojas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, indėlį į mediciną ir atsidavimą gimtajam kraštui.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Profesoriaus pusseserė simniškė Stasė Augutavičienė pasakoja, kad Arvydui stoti į medicinos studijas trukdė jo tėvo Simno bažnyčioje užimtos zakristijono pareigos. Ir nors šeima gyveno nepasiturinčiai, tačiau jo atkaklumas vis tiek davė vaisių.
Kadangi A. Šeškevičius nebuvo komjaunuolis, augo tikinčioje šeimoje, jis pripažintas kaip nelojalus sovietų valdžiai, todėl jam nebuvo suteikta teisė stoti į aukštąją mokyklą (Simno rajono komjaunimo komitetas parašė charakteristikoje, kad ne komjaunuolis, o didžiausias nusikaltimas - tikintis, todėl negali būti gydytoju).
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
Todėl 1958 m. A. Šeškevičius įstojo į Kauno medicinos mokyklą, kur priimdavo ir ne komjaunuolius. Baigęs šią mokyklą 1961 m. buvo paimtas į sovietinę armiją. 1964 m. puikiai išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1970 m. Už gerą mokymą jam buvo paskirta vardinė stipendija, aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje. 1969 m. jo studentiškas mokslinis darbas laimėjo pirmąją vietą ir A.
A. Šeškevičius, atlikęs karinę tarnybą, iš kelinto karto įstojo kur norėjo ir, įgijęs gydytojo terapeuto kvalifikaciją, apie 1970 m. grįžo dirbti į Dzūkiją, į Seirijus. Čia jis mūru stojo už kaimiečių sveikatą, kaip Don Kichotas prieš vėjo malūnus. Įrodinėjo kolūkių pirmininkams, kaip žmones tausoti ir jų neengti. Dirbo be poilsio, dieną ir naktį, vietos mokykloje net dėstė chemiją.
Labai gerai besimokančiam studentui, galima buvo pasirinkti darbą mieste arba rajono centre, tačiau A. Šeškevičius svajojo dirbti kaimo gydytoju, todėl pasirinko Seirijų apylinkinę ligoninę, Lazdijų r.
Mokslinė veikla ir paliatyviosios medicinos pradininkas
1972 m. A. Šeškevičių kaip buvusį gerą studentą, rektorius, akademikas, prof. Z. Januškevičus pakvietė į Kauno medicinos instituto aspirantūrą (sritis kardiologija). 1977 m. apgynė kandidatinę disertaciją, dirbo Kardiologijos institute vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu ir kartu Kauno klinikų gydytoju - kardiologu.
Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose: Rygoje, Kijeve, Maskvoje, Jerevane, Tbilisyje, Minske ir Leningrade. Publikavo per 60 mokslinių ir populiariųjų straipsnių. 1973-1983 m. dalyvavo tarptautiniame projekte „Ūminio infarkto registras“ (šiame projekte dalyvavo 9 Europos šalys). 1986 - 1972 m. Kauno medicinos akademijos Elektrokardiostimuliacijos katedros asistentas.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
A. Šeškevičius nepriklausė komunistų partijai, todėl tik Atgimimo (Sąjūdžio) metu 1990 m. jam buvo suteiktas docento vardas (1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo ir suteikė docento pedagoginį vardą, taip pat nostrifikavo daktaro mokslinį laipsnį). 2005 m. gegužės 27 d. 1990 metų įkūrė žurnalą „Slauga ir mokslas“ tapo šio žurnalo vyr. redaktoriumi. Buvo žurnalų: „Medicina“, „Skausmo medicina“ „Gydymo menas“ redakcinėse komisijos nariu.
Pastarasis, pamatęs, kad mūsų šalies paliatyviosios medicinos srityje trūksta mokomosios medžiagos, pats ėmėsi kelionių į užsienį, domėjosi kitų šalių praktika. O kad sugebėtų visa tai įgyvendinti - išmoko ir anglų kalbą.
Aktyviai siekė įkurti Lietuvoje naują medicininės sritį - paliatyviąją mediciną, yra šios medicinos srities pradininkas. 1995 m. dalyvavo Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos įkūrime, yra šio draugijos kūrimo signataras. 2003-2018 m. šios draugijos prezidentas (nuo 2018 m garbės prezidentas). 2007 m., jo iniciatyva Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įteisino paliatyviąją pagalbą Lietuvoje kaip atskirą medicinos šaką. Išrūpino finansavimą.
A. Šeškevičius parengė 36 val. paliatyviosios pagalbos paskaitų kursą. Paskaitas skaitė medikams daugelyje šalies miestuose ir miesteliuose. Alytuje taip pat. Rezultate - susikūrė 52 institucijos teikiančios stacionarinė ir ambulatorinę paliatyviąją pagalbą. Už šį kilnų darbą profesorius 2011 m. tapo Lietuvos garbės „Metų pašaukimo“ laureatu., 2016 m.
Tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvis. Skaitė mokslinius pranešimus: Vokietijoje, Čekijoje, Taivanyje, Škotijoje, Italijoje, Lenkijoje. Paskaitas skaitė Porto (Portugalija) ir Mičigano (JAV) universitetuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalbos formos
Profesorius A.Šeškevičius stažavosi Švedijos, Australijos, Škotijos, JAV, Lenkijos Austrijos ir Prancūzijos universitetuose.
Pedagoginė veikla ir indėlis į slaugos mokslą
1992 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) rektorius prof. Vilius Grabauskas pakvietė A. Šeškevičių kurti universitete pirmąjį Lietuvoje Slaugos fakultetą. Už slaugos universitetinių studijų įkūrimą ir tobulinimą SAM 2008 m. A.
Profesorius publikavo mokslines monografijas (su bendraaut.): „Nursing Today” (2005), „Nurse’s University - Level Education Models” (2004), „Nursing and Informatics for the 21st Century” (2006). Išvertė iš anglų k. vadovėlius: „Paliatyvioji pagalba” (2004), „Paliatyvioji slauga” (2004), ES rekomendaciją Europos šalių parlamentams ir vyriausybėms „Paliatyviosios pagalbos organizavimas”.
Parašė ir išleido vadovėlius: „Slaugos žinynas” (2003), „Kardiologinė slauga” (2008), „Paliatyvioji slauga” (2008). Kartu su bendraaut. išleido šiuos vadovėlius: „Injekcijos. Infuzijos” (2000), „Geriatrija” (1997), „Paciento higiena” (2001), „Studijų darbų rengimas ir jų gynimas” (2005), „Reabilitacijos ir slaugos studijų krypčių mokslinių darbų rengimas” (2008), „Slaugos technika” (2008), „Reabilitacija” (2008), „Neurochirurginės ligos ir slauga” (2009).
Išleido paliatyviosios medicinos draugijos istorines knygas: „Dešimt ieškojimo metų” (2005), „Dovanota viltis“ (Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos 15 metų veiklos jubiliejui, 2010). Parašė Visuotinei lietuvių enciklopedijai 3 straipsnius. 2019 m.“Paliatyvioji medicina: skausmo gydymas“, 2020 m.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinėse konferencijose dalyvis skaitė pranešimus: Vokietijoje, Čekijoje, Taivanyje, Škotijoje, Italijoje, Lenkijoje, JAV, Belgijoje, Danijoje ir Vengrijoje. 1993-2001 m. dalyvavo tarptautiniame projekte (kartus su 8 ES šalimis) „European Nursing Module“, 2002-2004 m. Leonardo da Vinci programos projekte „Nurse‘ University - Level Education Models“ (kartu su Vroclavo medicinos universitetu).
2005-2008 m. parengė ir vykdė Europos struktūrinio fondo BPD 2.4 priemonei „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Slaugos, kineziterapijos ir ergoterapjos studijų krypčių inovatyvių mokymo (si) metodų ir formų sukūrimas ir įgyvendinimas“ .
Humanitarinė veikla
Profesorius A. Šeškevičius nuo pat įsikūrimo „Vilnijos“ draugijos, kuri rūpinosi Šalčininkų krašte naujų lietuviškų mokyklų steigimu, pastoviai dalyvavo jos veikloje. Nuo 1990 metų organizavo Kauno medicinos akademijos klinikų 12-kos gydytojų komandą į Baltarusių lietuvių salas: Pelesą ir Baltašiškes. Konsultacijos vyko kelis metus, kol Baltarusijos vyriausybė uždarė sieną.
Taip pat organizavo gydytojų komandą į Šalčininkų kraštą: Turgelius, Dieveniškes, Eišiškes, Tabariškes. Apie šias keliones rašė populiariuosius straipsnius Kauno sąjūdžio laikraštyje „Kauno aidas“.
Kauno medicinos universitete (KMU) daug kartų organizavo akciją „Būk knygnešiu“. 1994 m. A. Šeškevičiui stažuojantis Australijoje La Traube universitete (Melburnas) dalyvavo vietinių lietuvių bendruomenės veikloje: - skaitė pranešimą apie Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų sunkią padėtį. Melburno ir Sidnėjaus lietuvių bendruomenės nutarė remti lietuviškas mokyklas.
A. Šeškevičius sutiko tarpininkauti aprūpinant lietuviškas mokyklas mokymo priemonėmis. Labdaringa veikla vyko nuo 1994 m. iki 2003 m. Lietuviškoms mokykloms profesorius nupirko: kompiuterius, spausdintuvus, projektorius, dauginimo aparatus, sportinį inventorių, muzikos centrą, pianiną ir kt.
Visuomeninė veikla ir atsidavimas gimtinei
Atgimimo metu aktyviai dalyvavo Kauno medicinos universiteto (KMU) Sąjūdžio grupėje. 1990 m. kartu su Lietuvos afganiečiais dalyvavo (kaip gydytojas) estafetiniame bėgime Kaunas - Maskva. Šios akcijos šūkis - „Už mūsų ir Jūsų laisvę“. Lietuvos afganiečiai TSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui M.
Profesorius rūpinosi ir savo gimtine, Simno seniūnijos gyventojais. Jis sako: „Ateina laikas, kai reikia gražinti tai ką gavai“. Niekada neatsako padėti sergantiems savo kraštiečiams. Profesorius dovanoja Simno gimnazijos ir miestelio bibliotekoms savo išleistas knygas, organizuoja foto parodas ir dalyvauja įvairiuose renginiuose, „prikelia“ iš užmaršties to krašto nusipelniusius žmones.
Pusseserės, tremtinės buvusios Simno gimnazijos mokytojos, 2012 m. A.Šeškevičiaus Simno krašto knygas: „Simnas“ (2006) , 2016 m. Simno pradinės mokyklos 230 metų sukakties proga - „Simno ir jo apylinkių pradinės mokyklos“. Už šią veiklą A. Šeškevičių Simno miestelio gyventojai išrinko „Metų žmogumi“.
Simno 525 m. jubiliejui išleido monografiją „Simno šimtmečių istorija“ I ir II d. (2019). Už viso gyvenimo prof. Arvydo Šeškevičiaus veiklą 2016 m. liepos 6 d.
Simno bibliotekininkė Lina Daniulevičienė A. Šeškevičių nors ir pažinojo šiek tiek anksčiau, tačiau jų pirmasis susitikimas įvyko 1999 metais parodos metu, kada su profesoriumi įsiamžino net nuotraukoje. L. Daniulevičienė pasakoja, kad jau kadaise gydytojas su dovanomis atvykdavo į tuometę Simno vidurinę mokyklą, kur biologijos kabinetą „praturtino“ medicinos priemonėmis, žmogaus griaučiais, vidaus organais, įvairia literatūra.
„A. Šeškevičius buvo be galo šiltas žmogus, visada pirmas eidavęs į kontaktą su žmonėmis, juos skatindavęs ir įkvėpdavęs geriems darbams. O jei tik gaudavosi, jis to niekada neužmiršdavo. Vis grįždavo ir grįždavo iš naujo toliau kažką tęsti“, - pažintį su profesoriumi prisimena bibliotekininkė.
„Jis vis kažką įdomesnio sugalvodavo! Inicijavo rengti paskaitas apie mediciną, istoriją, tapybą, net buvo suorganizavęs popietę, kad visiems papasakotų apie patirtus įspūdžius Izraelyje. Jam ir visiems aplinkui tai buvo be galo įdomu. O Simno biblioteka ir kultūros namai visada su džiugesiu tai priimdavo.
Arvydas prisimenamas kaip žmogus, turintis lengvą humoro jausmą, nevairavęs automobilio, visada besinaudojęs viešuoju transportu, niekur neskubėjęs, tačiau fenomenaliai visur suspėjęs. Pirmąją knygą apie Simną A. Šeškevičius rašė kartu su vyresniu broliu Benonu.
Nebuvo naujausių technologijų nei kitų galimybių, viršų ėmė tik jų pačių juodas darbas ir noras greičiau turėti rezultatą. Sunku net įsivaizduoti, kaip profesorius, norėdamas surinkti ir apibendrinti informaciją, užsisklendęs dirbo ne vien archyve Vilniuje, tačiau ir užrakintas per naktis Simno bibliotekoje.
L. Daniulevičienė sausio 12 dieną sulaukė profesoriaus skambučio su liūdna žinia, kad pastarasis sunkiai serga, kad parašęs du trečdalius knygos apie Simno gimnaziją ir jos jau nesugebės užbaigti. „Sužinojus apie netektį, iš karto tuštuma pasijautė, tarytum netekus artimo savo šeimos nario, - sako L.
Simno ambulatorijos vedėja, šeimos gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė puikiai prisimena savo medicinos studijų Kaune metu sutiktą profesorių A. Šeškevičių, prisimena kaip be galo gerą ir malonų dėstytoją, visada pasitempusį ir konkretų. Įdomiausia tai, kad ji tada net nepagalvojo, kad jų keliai susitiks Simne. Čia 1999 metais pradėjus gydytojos darbą, netrukus pas ją ambulatorijoje ir pradėjo lankytis profesorius.
A. Šeškevičius visą gyvenimą atidavė vien mokslui ir žmonėms, šeimos taip ir nesukūrė. „Atsimenu, buvau pasiligojusi ir gulėjau Kauno klinikose savo pusbrolio globoje. Progai pasitaikius, medicinos seselių linksmai paklausiau, ar kuri iš jų nemėgina daktarą savo meile pakerėti? Baikit, sulaukiau atsakymo. Čia tik gydymas ir griežtai nieko daugiau“, - pasakoja S. Pusbrolis mielai visada su visais giminiuodavosi, galimybei pasitaikius rūpinosi ir globojo.
Pašnekovė prisimena, kad A. Šeškevičius po medicinos vadovėlių leidybos pradžioje lyg ėmėsi rašyti eilėraščius. Tik vėliau įniko į Simno istorijos vingrybių aiškinimąsi ir viso to rašymą bei knygų spausdinimą. „Jam Simnas ir jo apylinkės buvo be galo brangus kraštas. Todėl jis, suradęs sau tinkamą nišą, iš paskutiniųjų stengėsi duoti naudos.
Apdovanojimai ir įvertinimai
Gydytojas A. Šeškevičius 2009 m. apdovanotas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro padėkomis (1995, 2000, 2002, 2006, 2011 m.), 2006 m. - Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D. Mikutienės padėka. 2011 m. profesoriui įteiktas projekto „Lietuvos garbė“ „Metų pašaukimo“ apdovanojimas. 2016 m. gydytojui A. Šeškevičiui Gyvybės apdovanojimų metu paskirta nominacija „Už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui“ [4, 7]. 2016 m. Valstybės dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė.
2012 m. profesorius A. Šeškevičius išrinktas Simno miesto metų žmogumi [4]. 2024 m. 2016 m. gydytojui įteikta Simno miesto seniūno padėka, 2015 m. vasario 16 d. A.
Šeškevičius, Arvydas. Simno ir jo apylinkių pradinės mokyklos, 1782-2012. - Simnas [i. e. Kaunas], 2015. Knygos viršelis Arvydas Šeškevičius: bibliografijos rodyklė (1973-2003). - Kaunas, 2004. Arvydas Šeškevičius yra parašęs knygų apie savo gimtąjį miestą. 2006 m. kartu su broliu Benonu Šeškevičiumi išleido knygą „Simnas“, o 2015 m. - „Simno ir apylinkių pradinės mokyklos, 1972-2012: (Simno pradinei mokyklai 230 metų)“ [9].
Pirmojoje spausdinama A. Šeškevičiaus, Simno vidurinės mokyklos 1958 m. laidos abituriento atsiminimai apie savo moksleiviškus metus Simne. „Mes turime žinoti savo krašto, kaimo, miestelio, savo gatvės istoriją. Mes turime gerbti giminių, gyvenusių ir išėjusių anapilin simniškių atminimą. Kiekvienas, nors ir paprastas žmogus, bet didis darbais“, - yra sakęs profesorius [2].
2019 m. prof. A. Šeškevičius parašė dviejų dalių leidinį „Simno šimtmečių istorija. 202o m. išleido knygą „Simno bažnyčiai 500 metų“. 2022 m. išleista A. Šeškevičiaus knyga „Nenugalėta tiesa“, skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 50-mečiui. Jis yra padovanojęs Simno bibliotekai nemažai knygų, žurnalų. Bibliotekoje yra skyrius, kur surinktos visos profesoriaus parašytos knygos. A.
Arvydo Šeškevičiaus autobiografija spausdinama Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“. Informacijos apie prof. A. Šeškevičių yra šiuose leidiniuose: „Kas yra kas Lietuvoje. Medicina“, „Asmenybės. 1990-2015. Lietuvos pasiekimai“, „Lietuvos medicina: pažanga ir asmenybės“ [9], žinyne „Mūsų gydytojai“ (Vilnius, 1998), Arvydo ir Benono Šeškevičių parengtoje knygoje „Simnas“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2013. T. 23) ir kt.
2004 m. išleista Arvydo Šeškevičiaus bibliografijos rodyklė, apimanti 1973-2003 m. laikotarpį. Rodyklėje - 301 įrašas. Bibliografiją sudarė žymus bibliografas Osvaldas Janonis. Įvadinį straipsnį apie profesoriaus mokslinę ir visuomeninę veiklą parašė prof.
A. Šeškevičius, Arvydas. Simno šimtmečių istorija. - Kaunas, 2019. - D. 1. Profesorius A. Šeškevičius - knygų „Nursing today“ (2005), „Nurse‘s University - Level Education Models“ (2004), „Paliatyvioji pagalba“ (2004), „Paliatyvioji slauga“ (vertimas iš anglų kalbos, 2004), vadovėlių „Injekcijos. Infuzijos“, „Geriatrija“ ir „Paciento higiena“, istorinės knygos „Simnas“ (2006) bendraautorius, knygų „Dešimt ieškojimo metų“ (2005), „Penkiolika kūrybos metų“ (2005), „Dovanota viltis: Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai - penkiolika metų, 1995-2010“ (2010) autorius.
Arvydas Šeškevičius. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius, 2013. - T. 23 Šeškevičius, Arvydas, Šeškevičius, Benonas. Simnas. - [Kaunas], 2006. Gimė išsilavinusių žmonių šeimoje. 1946-1958 m. mokėsi Alytaus rajono Simno vidurinėje mokykloje, 1958-1961 m. - Kauno medicinos mokyklos Rentgeno technikos skyriuje, 1964-1970 m. studijavo Kauno medicinos instituto Gydomajame fakultete. 1961 m. - Vilniaus 2-osios ligoninės rentgenotechnikas, 1970-1971 m. - Lazdijų rajono Seirijų apylinkės ligoninės Vidaus skyriaus vedėjas, gydytojas, 1971-1986 m. - Kauno medicinos instituto Kardiologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Kauno klinikų gydytojas kardiologas. 1978 m. tapo medicinos mokslų kandidatu, 1982 m. - docentu, 1991 m. - medicinos mokslų daktaru.
Iki 1992 m. - Kauno medicinos akademijos Gydytojų tobulinimo fakulteto Elektrokardiostimuliacijos katedros docentas, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas, 1992-2007 m. - Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto pirmasis dekanas ir šio fakulteto įkūrėjas, 1995-2008 m. - KMU Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros įkūrėjas ir šios katedros pirmasis vedėjas, nuo 2008 m. - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorius.
Profesorius yra paliatyviosios medicinos pradininkas Lietuvoje. Jis yra Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas, Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas, Lietuvos onkologų draugijos Paliatyviosios pagalbos sekcijos vadovas, Europos paliatyviosios pagalbos asociacijos narys, paliatyviosios medicinos projektų ir mokslo vertintojas, Alytaus krašto mokslininkų bendrijos „Vizija“ narys, Alytaus paliatyviosios pagalbos ir globos centro „Tėviškės namai“ valdybos narys, „Vilnijos“ draugijos narys [4, 8]. Mirė 2023 m. sausio 22 d. Kaune.
tags: #profesorius #paliatyvios #pagalbos #ikurejas