Paliatyvioji slauga tampa vis svarbesnė sveikatos priežiūros dalis, ypač atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir onkologinių susirgimų skaičiaus augimą.
Balandžio mėnesį NVC (Nacionaliniame vėžio centre) įvyko trečioji Nacionalinė paliatyviosios pagalbos tarptautinė konferencija. Joje diskutuota apie paliatyvios pagalbos situaciją Lietuvoje, diskutuota apie tarptautines patirtis, pacientų priežiūros planavimo strategijas. Taip pat kalbėta apie paliatyvią chemoterapiją, psichologinę pagalbą pacientams ir jų artimiesiems, kitas aktualias temas.
Konferencija sulaukė gausaus susidomėjimo - 177 klausytojai jungėsi nuotoliu, o 50 dalyvių (nuo studentų iki įvairių profesijų atstovų) dalyvavo gyvai.
Kviečiame dalyvauti svarbiame Metų renginyje - III-oje Nacionalinėje paliatyviosios pagalbos konferencijoje Vilniuje. Konferencija skirta sveikatos priežiūros specialistams ir socialiniams darbuotojams bei sielovadininkams. Stebėdami didelį medikų bendruomenės susidomėjimą paliatyviosios pagalbos tema, parengėme vertingą mokslinę-praktinę programą specialiai Jums. Jeigu esate dalyvavę mūsų renginiuose anksčiau - žinote mūsų požiūrį į turinio kokybę ir vertę.
Konferencijos dalyviai turės galimybę susipažinti su paliatyviųjų paslaugų teikimo stacionare aktualijomis. Renginio metu bus pristatytas ir naujasis paliatyviosios pagalbos teisinis reguliavimas bei aptarti jo aspektai. Pranešėjai dalinsis gerosiomis patirtimis ir rekomendacijomis, apimančiomis paliatyvių pacientų stacionarinę priežiūrą, pristatys efektyviausias simptomų kontrolės priemones.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
Pasak SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjos Ilonos Šakienės, augant onkologinių susirgimų skaičiui bei senstant visuomenei, didėja ir paliatyviosios pagalbos poreikis: „Atsižvelgiant į šias tendencijas dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas - 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų“. Siekiama, kad 70 proc. paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Kas yra paliatyvioji pagalba? Paliatyviąja pagalba vadinamos paciento, sergančio pavojinga gyvybei liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės. Jos apima kančios palengvinimą, ligos sukeltų simptomų bei kitų ligų valdymą ir prevenciją, padeda spręsti kitas fizines, psichologines, socialines, dvasines problemas.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga - progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y. simptomų sumažinimas arba pašalinimas.
I. Šakienės teigimu, vienas iš pagrindinių SAM inicijuotos ilgalaikės priežiūros pertvarkos tikslų - pagerinti paliatyviosios slaugos paslaugų prieinamumą. Todėl, skiriant paliatyviąją pagalbą, atsisakyta konkrečių diagnozių, o vertinant šių paslaugų poreikį atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir pagalbos reikalingumą. Pasak jos, šiuo metu stacionarinę paliatyviąją pagalbą teikia 72 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, namuose - 57 ir dienos stacionare - 16.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos (LPMD) prezidentė Rasa Dagienė sakė, kad šiuo metu daugiausiai - beveik 70 proc. - paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare. Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro - vos 1 proc. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gavėjų skaičius kasmet išauga vidutiniškai 7 proc.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
LPMD prezidentės teigimu, Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės. SAM prognozuoja, kad 2030 m. Paliatyviosios slaugos poreikis nuolat auga.
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. V. kalbėjo: „Labai noriu padėkoti organizatoriams, pirmiausia - Mariui Čiurlioniui už tai, kad mes turime šį renginį, ačiū už labai aktualią programą, kuri atspindi mūsų kasdienius iššūkius. Kaip Nacionalinis vėžio centras yra susijęs su paliatyviąja pagalba? Ši tema aktuali nuolat - tai viena esminių mūsų užduočių. Mes siekiame tapti visapusišku vėžio centru ir viena iš pagrindinių mūsų užduočių yra užtikrinti sklandų paciento kelią. Neretai tame kelyje yra ir paliatyviosios pagalbos etapas. Žinoma, jo gali ir nebūti, tačiau šis etapas yra labai svarbus. Nacionaliniu mastu paskutinius trejus metus mes statome savo paliatyviosios pagalbos sistemą. Paliatyvioji pagalba didžiąja dalimi steigiama regionuose, bendradarbiavimas numatomas su pirmine grandimi. Onkologiniams pacientams, kurie pereina į paliatyviąją pagalbą, labai reikia ekstrinės pagalbos ir aukštųjų technologijų. Tokiems pacientams prireikia pagalbos valdant skausmą, simptomus. Čia labai svarbios aukštosios technologijos. Mes, kaip institucija, iniciavome procesus tam, kad sukurtume paliatyviosios pagalbos paslaugų sistemą. Nebūsime institucija, kuri taikys ilgalaikę gydymo politiką. Norime būti institucija, kuri suteiks konsultacijas, paslaugas tam, kad palengvintume šių pacientų gyvenimą, padėsime kontroliuoti simptomus. Mes planuojame šiuos pacientus priimti, užtikrinti aiškų atsakymą, ar galima radikali pagalba. Tam reikalingi visi specialistai, kurie dirba pas mus. Antra, mes tokiam pacientui galime užtikrinti simptomų kontrolę. Mūsų misija taip pat yra bendradarbiavimas su regionų paliatyviosios pagalbos įstaigomis, kad specialistai galėtų dalintis žiniomis, patirtimis, tendencijomis. Pasakysiu skaudžią situaciją. Nėra kodo, pagal kurį apmokamos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Kai pacientui reikia skubios pagalbos ir jis atvyksta į tretinio lygio gydymo įstaigą, personalas turi švelniai pasakyt, kad šioje įstaigoje pacientui ne vieta. Artimieji ir pacientas supranta, kad jie šiai sistemai nereikalingi. Mes turime jam užtikrinti pagalbą, simptomų kontrolę ir su aiškiomis tolimesnio gydymo išvadomis ligonį atiduoti ilgalaikei priežiūrai. Mūsų tikslas yra galėti teikti paslaugas tokiam skaičiui ligonių, žinoma, nekalbu apie ilgalaikės priežiūros paslaugas. Dar kartą ačiū Mariui Čiurlioniui, kuris didelę dalį dalykų jau padarė. NVC Paliatyvios pagalbos poskyris dar tik pradeda veikti pilnu pajėgumu, bet labai tikiuosi, kad šiemet įvyks proveržis. Todėl iš visų sistemos dalyvių mums labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį - ką darome gerai ir ką darome blogai“.
Doc. dr. V. kalba: „Džiugu matyti, kaip sparčiai auga paliatyviosios pagalbos bendruomenė Lietuvoje - III Nacionalinė paliatyviosios pagalbos konferencija Vilniuje tapo išskirtiniu įvykiu, subūrusiu sveikatos priežiūros specialistus, socialinius darbuotojus ir sielovadininkus bendrai diskusijai bei žinių mainams. Ypatingai džiugina, kad konferencijoje dalyvavo ir tarptautiniai pranešėjai - žinomi visame pasaulyje ekspertai, nusipelnę paliatyviosios pagalbos srityje. Tai - puiki proga semtis žinių, plėsti akiratį ir užmegzti reikšmingus tarptautinius ryšius. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Nacionalinio vėžio centro teikiamomis paslaugomis, aptarti aktualius teisinio reguliavimo klausimus bei rasti naujų bendradarbiavimo galimybių“.
Konferencijoje pranešimus skaitė:
- Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas prof. Mark Taubert (Velsas).
- Edukologė, dirbanti Birmingham universitete, nagrinėjanti sveikatos netolygumus ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą namuose prof. Lorna Hollowood (Jungtinė Karalystė).
- Vokietijos paliatyvios pagalbos ekspertas Boris Knopf.
- NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius Marius Čiurlionis.
- NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
- NVC Priėmimo skyriaus vedėjas dr. Marius Perminas.
- NVC medicinos psichologė Sandra Birbilaitė.
- VIKO sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė dr. Jurgita Kazlauskienė.
- Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Kodėl verta dalyvauti šioje konferencijoje:
Taip pat skaitykite: Nepagydomos ligos ir slauga
- Atrinkti aktualiausi pranešimai, kuriuos skaitys pripažinti paliatyviosios pagalbos profesionalai iš Lietuvos ir svetur.
- Pagrindinė konferencijos kalba - lietuvių!
- Įdomios ir naudingos pažintys su gausiu būriu kolegų iš visos Lietuvos.
- Išduodamas Vilniaus universiteto 6 val. trukmės valandų tobulinimosi kursų pažymėjimas.
- Svetingumas - dar vienas mūsų prioritetas, todėl pietūs ir kava į kainą įskaičiuoti.
- Esame lankstūs keisti vienus užsiregistravusius dalyvius kitais.
Taip pat itin patraukli kaina didesnėms grupėms:
- Standartinė kaina - 59 eurai vienam asmeniui.
- Perkant daugiau nei 5 bilietus dalyvių grupei - 49 eurai vienam asmeniui.
- Perkant daugiau nei 10 bilietų dalyvių grupei - tik 44 eurai vienam asmeniui.
Dėl bilietų su nuolaida kreipkitės el. paštu.
Pranešėjai:
- Mark Taubert - Paliatyviosios medicinos konsultantas ir pacientų priežiūros planavimo strategijos grupės pirmininkas, Velso NHS (Jungtinė Karalystė) - (anglų k.).
- Prof. Lorna Hollowood - Edukologė, dirbanti Birmingham universitete, nagrinėjanti sveikatos netolygumus ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą namuose (Jungtinė Karalystė) - (anglų k.).
- Boris Knopf - Ori paliatyvioji pagalba Frankfurte - paslaugų teikimo patirtis. PalliativTeam Frankfurt gGmbH (Vokietija) - (anglų k.)
Kaip visada įkvepiantys lietuvių lektorių pranešimai:
- Dr. Valdas Pečeliūnas - Nacionalinio vėžio centro direktorius
- Dr. Marius Perminas - Kada reiktų kreiptis į gydymo įstaigą dėl suprastėjusios paciento būklės? Priėmimo skyriaus vedėjas, Nacionalinis vėžio centras.
- Sandra Birbilaitė - Psichologinė pagalba pacientui, artimiesiems ir personalui. Medicinos psichologė - psichoterapeutė, Nacionalinis vėžio centras.
- Dr. Birutė Brasiūnienė - Paliatyvi chemoterapija ir paliatyvi pagalba, kaip tai suderinama?! Gydytoja onkologė chemoterapeutė, Nacionalinis vėžio centras.
- Marius Čiurlionis - Naujas paliatyviosios pagalbos kokybės standartas Nacionaliniame vėžio centre. Onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinatorius, Nacionalinis vėžio centras.
- Dr. Jurgita Kazlauskienė. Kas motyvuoja jaunuosius slaugytojus jungtis prie paliatyviosios pagalbos komandų. VIKO Sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė
Turite kitų klausimų - rašykite el. paštu. Atsakomybę dėl renginio kokybės prisiima renginio organizatorius. Renginiui neįvykus ar nusikėlus, sprendimą dėl pinigų grąžinimo priima organizatorius.
Taigi, paliatyvioji pagalba Lietuvoje yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, kuriai reikia nuolatinio tobulinimo ir plėtros. Konferencijos, tokios kaip ši, yra puiki platforma dalintis patirtimi, žiniomis ir aptarti aktualius klausimus.
tags: #paliatyvios #slaugos #konferencija