Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, priežiūra.
Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Kančia gali prasidėti įvairiais ligos etapais ir būti ne tik fizinė (skausmas, dusulys, pykinimas), bet ir psichologinė, socialinė, dvasinė.
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Paliatyviosios Pagalbos Tikslai ir Principai
Paliatyviosios pagalbos tikslas - paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimas, pasitelkiant priemones lengvinančias fizines ir psichologines kančias, padedančias spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.
Pagrindiniai paliatyviosios pagalbos principai:
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
Ji taip pat padeda priimti geresnius gydymo sprendimus. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Paliatyviosios Pagalbos Paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė Paliatyvioji Pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Vaikams, sergantiems progresuojančia ir pavojinga gyvybei liga, stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos tada, kai reikia valdyti ligos simptomus. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.
Ambulatorinė Paliatyvioji Pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare. Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas.
Dienos Stacionaro Paliatyvioji Pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas.
Taip pat skaitykite: Paliatyviosios slaugos aptarimai
Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Komandos Darbas ir Specialistų Svarba
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Laikino Atokvėpio Paslauga
Taip pat teikiama laikino atokvėpio paslauga. Ji suteikia galimybę atsipūsti nuo nuolatinės priežiūros ir skirti laiko savo poreikiams. Paslauga teikiama asmens namuose arba įstaigoje.
Kiekviena šeima turi teisę per metus gauti 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą. Vaiką su negalia, suaugusį asmenį su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys, globojantys artimieji gali derinti šias laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius - vieną kartą rinktis pagalbą namuose, kitą kartą - dienos globą arba trumpalaikę globą.
Laikino atokvėpio paslaugos yra iš dalies mokamos, bet priklauso nuo negalią turinčio suaugusio asmens ar vaiko pajamų. Jeigu asmens ar šeimos pajamos, tenkančios vienam nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (2021 m. - 256 Eur), laikino atokvėpio paslauga teikiama nemokamai.
Laikino atokvėpio paslaugos sudėtis:
- Apgyvendinimas
- Maitinimo organizavimas, pagalba maitinantis arba asmens maitinimas
- Pagalba prausiantis, pagalba rengiantis, kasdienė asmens higiena
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir / ar teikimas
- Bendravimas
- Laisvalaikio organizavimas
- Ugdymo organizavimas (asmenims su negalia iki 21 m.)
- Kita pagalba, susijusi su kasdiene prižiūrimo asmens priežiūra ir dienos rutina, atsižvelgiant į jo savarankiškumą ir poreikius
Skausmo Valdymas Paliatyviojoje Slaugoje
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas.
Jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus. Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo.
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų.
Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas. Nuskausminamieji medikamentai vartojami kartu su kitais vaistais: priešuždegiminiais, antidepresantais, priešepileptiniais, raumenis atpalaiduojančiais.
Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais.
Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Svarbu žinoti:
- Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui.
- Nekentėkite skausmo.
- Jei tik galite, vaistus vartokite per burną.
- Nuskausminamuosius labai svarbu tinkamai laikyti.
- Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių.
Dvasinė ir Psichologinė Pagalba
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Paliatyviosios Pagalbos Ateities Perspektyvos Lietuvoje
Teigiama, kad Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės. Sveikatos apsaugos ministerijos prognozėmis, 2030 m.
Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką. Jos iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose. Taip pat, dėl augančio onkologinių susirgimų skaičiaus bei visuomenės senėjimo tendencijų yra dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas - 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų. Siekiama, kad 70 proc.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Per šių metų pirmąjį pusmetį ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta už 3,1 mln. eurų, nors visiems metams numatyta suma sudaro beveik 3,6 mln. eurų. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei Jums ar Jūsų artimiesiems reikalinga paliatyvioji pagalba, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba gydantį gydytoją. Jie įvertins poreikį ir nukreips į atitinkamas paslaugas teikiančias įstaigas.
Taip pat galite kreiptis į POLA savanorius, kurie padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Jų kontaktinis telefonas: +370 606 07257 arba parašius el. paštu [email protected]
tags: #paliatyvios #slaugos #poreikis