Prevencija (lot. praeventio - „Išankstinis kelio užkirtimas“) aiškinama kaip įvairių informacinių.
Objektas: Socialinio darbuotojo ar pedagogo vaidmuo prevencinėje veikloje.
Tikslas: Išanalizuoti socialinio darbuotojo ar pedagogo vaidmenį prevencinėje veikloje.
Uždaviniai:
- Apžvelgti prevencijos sampratą.
- Aptarti šeimos motyvavimo objektus.
- Aptarti problemiško vaiko analizę.
Prevencinis socialinis darbas - profesionalus socialinis darbas, kurio siekiama padidinti žmogaus galimybių potencialą, palaikyti ir apsaugoti psichologines individo galimybes ir aprūpinti jį žiniomis, leidžiančiomis jam išgyventi ar įveikti sunkias gyvenimo problemas (M. Andrašiūnienė, 2007).
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Socialinė prevencija - profilaktinė veikla, kuria siekiama sumažinti socialinės rizikos veiksnius, sudaryti tinkamas sąlygas realizuoti socialinį teisingumą.
Ankstyvoji prevencija
Ankstyvoji prevencija taikoma dar prieš iškylant problemai - siekiant užkirsti kelią vaiko elgesio nukrypimams, propaguoti teisingą, aktyvų gyvenimo būdą.
Tai - įvairios krypčių užimtumo programos, kuriose dalyvauja mokyklinio amžiaus vaikai. Formuoja, vaikystėje pagrindinius asmenybės bruožus, siekiama išvystyti dorovinius ir elgesio etalonus.
Pagalbos prevencija
Tai - individualios specializuotos programos ir strategijos, padedančios rizikos grupės vaikams.
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
Pagalba teikiama tiems, kurie patiria fizinę ir seksualinę prievartą, kurių gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, turintiems tam tikrų raidos ir elgesio sutrikimų, linkusiems daryti drausmės pažeidimus.
Šią prevencinę veiklą turi atlikti profesionalūs specialistai (socialiniai pedagogai ar darbuotojai, psichologai, vaikų psichiatrai, pediatrai ir kt. ).
Pirminės prevencijos priemonės
Tai - veiksmai, kuriais šalinamos sąlygos, galinčios sukelti problemų (M. Andrašiūnienė, 2007).
Tai teisinis švietimas ir pagalba - informavimas.
Problemiško vaiko analizė
Tai susipažinus su problemiško elgesio vaiku.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės Andrašūnienės šeimoje
Tai šeimos norių.
Šeimos motyvavimo objektai
Tai pozityvus rezultatas.
Šeimos bendrumas (rūpestis, supratimas.
Savivaldybėse pradėtos teikti paslaugos – puiki pagalba šeimoms
Globalizacijos slygomis /tampos ir negatyvks reiakiniai valstybs viduje sudaro prielaidas socialins atskirties didjimui. Socialins apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 m. prad~ioje vaiko teisis apsaugos tarnybos apskaitoje buvo /raayta 11,1 tkkst. socialins rizikos aeims, jose augo 24,2 tkkst. vaiks ir, palyginti su 2009 m. is vaiks 1,3 tkkst. (Lietuvos statistikos departamentas).
Statistiniai duomenys ir problemos, su kuriomis susiduria socialins rizikos aeimos rodo, kad aeims pozityvus funkcionavimas yra pa~eistas, netenkinami aeimos naris poreikiai tinkamai gyventi ir pritapti visuomenje. iami, 2010 m. gruod~io 31 d. duomenimis, kaimuose ia viso socialins rizikos aeims buvo 35 procentais daugiau negu miestuose (Socialinis praneaimas, 2011).
`eima, kaip socialin grup ir socialinis reiakinys, apima visas gyvenimo sritis ir yra glaud~iai susijusi su visos visuomens vystimusi. Skmingai funkcionuojanti aeima siekia u~tikrinti savo naris fizin/, ekonomin/ ir socialin/ saugum (Fedulova, 2004). is, todl tampa pa~eid~iamomis, neatspariomis socialins rizikos veiksniams, kitaip tariant tampa disfunkcinmis arba socialins rizikos aeimomis, kuriose netenkinami naris poreikiai, neatliekamos pagrindins pareigos bei nepuoseljamos bendra~mogiakos vertybs. ios aeimos naris poreikis. Joms neretai yra reikalinga pagalba, kuri teikia socialiniai darbuotojai, dirbantys /vairiose socialinse institucijose.
Lietuvoje socialinis darbas su socialins rizikos aeimomis suaktyvjo nuo 2007 m. primus Socialinis paslaugs /statym (2006) ir skyrus tikslines dotacijas savivaldybms socialinis darbuotojs etats /vedimui darbui su socialins rizikos aeimomis. Klients poreikius atitinkanti socialin pagalba gerina aeims funkcionavim, skatina js savarankiakum, padeda sprsti iakilusis problemas.
inskien (2006), Kondrotait (2006), Lelikgien, (2002), Lelikgien (2005) savo darbuose daugiau dmesio skiria socialins rizikos aeims funkcionavimui, veiksniams, lemiantiems js atsiradim. Rupaien (2001) analizuoja aeimos funkcijas, iaskirdama ir jos naris poreikius. iau trkksta tyrims, ar teikiama pagalba tenkina socialins rizikos aeims poreikius. ryakiu neigiamu socialiniu reiakiniu, kuris nagrinjamas daugiausia valstybs lygmeniu.
Socialinis paslaugs aeimai sistema da~niausiai apsiriboja finansins paramos teikimu ir jos naudojimo prie~ikra. iau praktika rodo, kad vien materialin parama nra veiksminga. ius kompleksinius metodus ir priemones, skatinti socialins rizikos aeimas integruotis / bendruomen, motyvuoti bendruomens narius padti aioms aeimoms (SPG projektas).
iais iaryakjo nevyriausybinis organizacijs vaidmuo valstybs ir bendruomens gyvenime, kuriant pilietin visuomen. Nevyriausybins organizacijos gali geriau atstovauti bendruomens interesams nei valstybins struktkros, nes joms priklausantys ~mons geriau iamano savo srities problemas, js teikiamos paslaugos pigesns ir lankstesns, todl ir jas sprsti prireikia ma~iau laiko. is, su kasdieniniu gyvenimu susijusis vertybis bendrumas (Legkauskas, 2008).
ij prasme suprantama kaip tam tikra ~monis grup, kuri siekia bendro tikslo. `is tikslas yra susijs su gerovs kkrimu, savitarpio pagalba, todl glaud~iai siejasi su aeimos gyvenimu. is ir /sitraukiant visai bendruomenei. Pa~ymima, kad socialin veikla bendruomenje apima visus tuos procesus, kurie susij su stimuliavimu, /galinimu ir aktyvios bendruomens siekimu . iais ir advokatavimu. iai geografinei vietovei, /veikti socialines problemas.
Statistiniai duomenys ir problemos, su kuriomis susiduria socialins rizikos aeimos rodo, kad aeims pozityvus funkcionavimas yra pa~eistas, netenkinami aeimos naris poreikiai tinkamai gyventi ir pritapti visuomenje. iau mokslininks darbuose pasigendama didesnio dmesio poreikis tenkinimo kokybei.
is, kaip socialin pagalba /takoja socialins rizikos aeims savarankiakum. `iame magistro darbe tyrimu siekiama atskleisti, ar teikiama pagalba tenkina socialins rizikos aeims poreikius, pagalb suprantant kaip svarbi aeimos savarankiakumo slyg. Tai pagrindinis tyrimo klausimas, kuris leid~ia pagr/sti bendruomens pagalbos aeimai aktualum, inicijuojant ir palaikant socialins rizikos aeimos savarankiakumo pltot.
Tyrimo problem apibkdina klausimai, kurie keliami darbe. Jais siekiama iasiaiakinti, ar teikiama socialin pagalba tenkina socialins rizikos aeims poreikius? Kaip prie pagalbos aeimai gali prisidti bendruomen? Kaip bendruomen /traukti / socialins rizikos aeims psichosocialins pagalbos pltot? Kokios pagalbos tikisi socialins rizikos aeimos?
Tyrimo metu gauti duomenys bus naudingi organizuojant ir teikiant socialin pagalb socialins rizikos aeimoms, siekiant, kad ai pagalba atitikts aeimos naris poreikius, ugdyts js gebjim savarankiakai sprsti iakilusias problemas, didints aeims savarankiakum, gerints aeimos funkcionavim.
Tyrimo hipotez. Tiktina, kad socialins rizikos aeimos ir bendruomen socialin pagalb supranta skirtingai: socialins rizikos aeimos joms teikiam socialin pagalb supranta vienareikamiakai kaip materialin param, o bendruomen stengiasi atsiriboti nuo problematiaks aeims, jas ignoruoja ir nusisuka nuo js.
Tyrimo imtis vykdant tyrim, viso buvo apklausta 60 ~monis. Jiems buvo pateikti klausimynai (priedas Nr. 2 klausimynas, skirtas bendruomens nariams; priedas Nr. 3 klausimynas socialins rizikos aeims nariams), / klausimus respondentai atsak individualiai, pagal nurodytas atsakymo ~ymjimo taisykles.
Tyrimo metu apklausta 40 socialins rizikos aeimos naris ir aeimos, kurioms bkdinga bedarbyst, priklausomyb alkoholiui, prastos gyvenimo slygos. is vaiks. Kitas klausimynas buvo pateiktas 20 kaimo bendruomens naris, kurie savo darbe susiduria su socialins rizikos aeimomis.
Tyrimas vyko 2011 m. io mn. 10-30 dienomis. is kartu (Dabartins lietuvis kalbos ~odynas). `eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Socialins rizikos aeima aeima, kurioje auga vaiks iki 18 mets ir kurioje bent vienas ia tvs piktnaud~iauja alkoholiu, narkotinmis, psichotropinmis ar toksinmis med~iagomis, yra priklausomas nuo azartinis loaims, dl socialinis /gkd~is stokos nemoka ar negali tinkamai pri~ikrti vaiks, naudoja priea juos psichologin, fizin ar seksualin prievart, gaunam valstybs param naudoja ne aeimos interesams (Socialinis paslaugs /statymas, 2006). inskien, Kondrotait 2006). ias socialines problemas bei ugdant savarankiakum (Socialinis paslaugs /statymas, 2006).
Socialin atskirtis tai visuomens atsisakymas atskirs savo naris, jeigu js gyvenimo bkdas neatitinka visuomens nuostats arba jie negali palaikyti /prastos socialins sveikos, neturdami tam reikalings materialinis iateklis, iasilavinimo ir pan.
}monis bendruomen - ~monis grup, kuri sieja emociniai ryaiai ir bendrumo jausmas ("mes - jausmas"). is, su kasdieniniu gyvenimu susijusis vertybis bendrumas (Legkauskas, 2008). Poreikis priklausomyb nuo egzistavimo slygs, kuri apibr~ia trkkumo bksena ir konkretus tos bksenos aptikimo ir paaalinimo mechanizmas (Legkauskas, 2008). Socialiniai poreikiai priklausomyb nuo santykis tarp ~monis atsiradimo ir ialikimo slygs, kuris patenkinimas nra bktinas fiziniam organizmo egzistavimui. Socialiniai santykiai, savo ruo~tu, padeda patenkinti ne tik socialinius, bet ir biologinius poreikius ir yra bktini santykis dalyvis fiziniam ialikimui (Legkauskas, 2008).
Kiekvieno ~mogaus kelio prad~ia yra jo aeima. Tai viena ia seniausis ~monijos sukurts institucijs. Ji egzistuoja tiek, kiek egzistuoja pati visuomen ir yra pripa~inta kaip seniausia jos grup (Uzdila, 2001). `eimos svarba bei reikam pripa~/stama ir LR Konstitucijoje. ia teigiama, kad aeima yra visuomens ir valstybs pagrindas (Miakinis, 2003, p. 514).
ts, kurios iagyveno ir tebeiagyvena esmines socialines permainas. Vaikai bksimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dmesio priklausys ateities visuomen, tautos ir jos valstybs perspektyva. Siekiant u~tikrinti socialins rizikos aeims ma~jim neu~tenka aktyvinti visuomens, teritorinis bendruomenis ir valstybs bendradarbiavim. `ios pastangos pirmiausia turi bkti grind~iamos gilesniu, iasamesniu reguliuojamo reiakinio sociologiniu iamanymu: reiakinio iaskleidimu, jo apimtimi, determinacijos, sklaidos pasekmmis ir realiomis jo valdymo galimybmis bei js pltimu. is, kartu veikdami ~mogs ir jo aplink. iais Lietuvoje, atsirado specifiniai socialinis /tamps laukai, socialin atskirtis, formuojasi u~ribio sluoksnis ir kt. (Kondrotait, 2006, p. ryakiu neigiamu socialiniu reiakiniu, kuris nagrinjamas daugiausia valstybs lygmeniu; da~niausias jo sprendimo bkdas yra pinigins paaalpos.
iau ji nebuvo tokia suveajusi , nes ~mons labiau bendravo tarp... Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama rizikos grupės vaikų psichikos sveikatos, vidinės darnos, socialinių įgūdžių problemoms. R.Malinauskas, V.Malinauskienė, A.Dumčienė, Š.Šniras (2008) teigė, rizikos grupės vaikų esminiai socialiniai įgūdžiai riboti, jie dažniau yra įvaldę socialiai nepriimtino elgesio įgūdžius. kad R. Vaikas gyvendamas tam tikroje aplinkoje ir matydamas santykius šeimoje, gyvenimo būdą, bendravimą, dorovinę ir dvasinę kultūrą, dorovinę ir dvasinę aplinkos gyvenimo būdą, elgesio normas bei vertybes , išmoksta tam tikro elgesio, o tai turi įtakos socialinių santykių palaikymui.
Socialinių įgūdžių išmokstama stebint teigiamą pavyzdį, taip pat bendraujant su kitais žmonėmis, mokantis iš suaugusiųjų. Sekdamas tinkamu šeimos narių pavyzdžiu, vaikas labiau linkęs laikytis elgesio taisyklių ir normų, sugeba užmegzti ilgalaikius santykius, priimti kritiką, išrekšti savo jausmus priimtinomis formomis. (Samašonok, Gudonis 2007). Socialiniai įgūdžiai glaudžiai susiję su asmens gebėjimu valdyti socialines situacijas, efektyviai spręsti įvairias gyvenimo problemas, sėkmingai adaptuotis naujoje kintamoje aplinkoje, padeda daryti įtaką aplinkai ar net ją keisti( Raudeliūnaitė, 2005).
Pasak Andrašiūnienė M. (2007) socialiniai įgūdžiai- gebėjimas dirbti su kitais žmonėmis, siekiant socialinių tikslų, pvz,. Iki šiol nėra bendros socialinių įgūdžių klaisfikacijos sistemos, todėl įvairioje literatūroje galime rasti įvairių socialinių įgūdžių grupavimą. Pagal Raudeliūnaitė R. (2007) grupuojami pagal socialines sąveikas, apimančias asmens santykį su savimi, kitais žmonėmis,veikla ir leidžiančias išskirti intrapersonalinius (santykio su savimi), intrepersonalinius (santykio su kitais žmonėmis) ir veiklos bei bendravimo įgūdžius. Raudeliūnaitė R. Anot Š. Šniro, R. Didžiausia dėmesį skirsime į savikontrolės įgūdžius, kurie yra priskiriami prie intrapersonalinių įgūdžių.
Intrapersonaliniai įgūdžiai siejami su asmens Aš vaizdu, gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, jausmus; pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stiprybę ir silpnybės puses. Pabrėžiama, kad intrapersonaliniai įgūdžiai yra socialinių įgūdžių pagrindas, daro įtaką asmens santykiui su aplinka. Prie esminių intapersonalinių įgūdžių linkstama priskirti asmens savęs pažinimo ,savęs vertinimo ir savikontrolės įgūdžius. (Raudeliūnaitė,2007). Savikontrolės įgūdžiai , kurie ne tik padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, bet ir leidžia pozityviai sąveikauti su kitais bei konstruktyviai spręsti kylančias problemas.
Raudeliūnaitė R. Remiantis V.Žemaičio (1995), L.Jovaišos (2001) ir kt. darbais, svarbiausiais savikontrolės įgūdžių komponetais laikytina savitvarda bei savidrausmė. Savikontrolės terminas nėra vienintelis, kuris žymi su savo elgesio reguliavimo reiškiniu susijusius fenomenus. Savikontrolės įgūdžių įvairovę nulemia socialinių saveikų gausa. Kiekvienoje literatūroje apie savikontrolę galime aptikti tokias sąvokas,, savireguliacija”, ,,savęs valdymas”, ,,elgesio ir socialinė kontrolė” ir kt. (Grakauskas ,2004). Pagal Š. Šnirą, R.Malinauską ( 2006) - tai emocinė ir socialinė kontrolės.
Emocinė kontrolė- tai gebėjimas kontroliuoti ir valdyti emocines būsenas ir nežodinę išraišką. Socialinė kontrolė- tai gebėjimas reiškiantis asmens mokėjimą pristatyti, atlikti socialinius vaidmenis ir ginti savo nuomonę (Malinauskas, 2004; Malinauskas, Malinauskienė, Dumčienė, Šniras, 2008); visuomenės ar pavienių žmonių pastangos, priežiūra ir stabilios socialinės tvarkos organizacija ( Andrašiūnienė, 2007), tai gebėjimas, reiškiantis asmens mokėjimą pristatyti, atlikti socialinius vaidmenis ir ginti savo nuomonę. Socialiai kontroliuojantys save individai yra taktiški, sumanūs ir pasitikintys savimi.
Jie puikūs aktoriai, geba prisitaikyti prie įvairių socialinių situacijų, jiems lengva bendrauti įvairiomis aplinkybėmis. Jie išmingi ir moka adekvačiai elgtis. Anot Ž. Savikontrolės terminas aprašomas sąmoningos pastangos, keisti elgesį ir tokiu būdu sumažinti šį neatitikimą, o savireguliacijos apima taip pat labiau automatinį procesų ir yra svarbūs žmogaus socialinės raidos. Savikontrolė - epizodinė saviaukla, sąlygojama konkrečios situacijos. Savikontrolė lydi žmogų visą gyvenimą.
Pagal L. Monginaitė (2004) savikontrolė - racionali žmogaus refleksija ir savo veiksmų vertinimas pagal sau pačiam svarbius motyvus ir nuostatas, santykių tarp veiksmų tikslų, priemonių ir padarinių lyginimas, analizavimas ir koregavimas. Savikontrolės fomos, rūšys ir konkretu turinys priklauso nuo subjekto veiksmų objekto, sąlygų ir rūšių, nuo veiksmų sąmoningumo. Asmenys, kurių socialinės kontrolės gebėjimai puikiai išlavinti, bet jie stokoja kitų įgūdžių, gali tapti ,,socialiniais chameleonais”, gebančiais prisitaikyti prie bet kurios socialinės situacijos, bet nepajėgiančias išreikšti savo jausmų ir neįstengiančiais užmegzti emocinių ryšių su kitais žmonėmis (Malinauskas, 2004). 1996). Humanistinės ir egzistencinės psichologijos atstovų mintys apie tai, kad žmogus pats gali prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, įgavo materialų pagrindą, kai kognityvinės bei vėliau - socialinės-kognityvinės psichologijos tyrimai atskleidė unikalias žmogaus kognityvinės veiklos galimybes, leidžiančias jam sąmoningai siekti ilgalaikių tikslų.
1 etapas - numatymo fazė. strategijos, įvertinamos pasiekimo galimybės. 2 etapas - atlikimo fazė. Jei tikslai pasirinkti, motyvacija pakankama, žinomos tikslui pasiekti reikalingos elgesio formos, prasideda tikslo siekimo fazė. elgesio stebėjimą ir savalaikę jo korekciją, neleidžiančią nukrypti nuo užsibrėžtų tikslų. 3 etapas - refleksijos fazė. 2000). Pagrindiniai savireguliacijos įgūdžiai formuojasi vystantis žmonių kognityviniams sugebėjimams ir socializacijos metu įgyjant tam reikalingų žinių bei įgūdžių.
Nesėkmingos savireguliacijos priežasčių šios paradigmos ribose ieškoma analizuojant pavienius savireguliacijos procesus, nustatant juose daromų klaidų pobūdį (pvz., prastai suformuoti tikslai, nepasitikima savo jėgomis, nesugebama kontroliuoti elgesio impulsų ir t. t.) (Bandura, 1986; Zimmerman, 2000). lankstumui didinti. Žygimantas G. Stresas ir elgesio savireguliacija:teorinės sąveikos problemos. Raudeliūnaitė R.(2007). Sutrikusio regėjimo paauglių socialiniai įgūdžiai ir jų ugdymo pedagoginės prielaidos. Šiaulių universiteto leidykla. Monginaitė L. Psichologijos įvadas. Mokomoji knyga.