Kaip Apsisaugoti Nuo Smurto: Patarimai Ir Pagalba

Apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat girdime žiniasklaidoje, o Lietuvoje veikia įvairios pagalbos įstaigos ir linijos, skirtos smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Tačiau psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, dažnai lieka paslaptyje. Jis nepalieka matomų žaizdų ant kūno, bet giliai žaloja psichiką. Šį smurto būdą atpažinti sudėtingiau, nes tiesioginių įrodymų ne visada būna, o kartais jis klaidingai laikomas normalia konflikto dalimi.

Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prevenciją, jo atpažinimo būdus, galimas pasekmes ir pagalbą aukoms.

Kas Yra Psichologinis Smurtas?

Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, o elgesį, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka nėra visiškai konkreti, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius veiksmus, kurie gali būti klasifikuojami kaip smurto požymiai.

Paprastas konfliktas poroje skiriasi nuo psichologinio smurto tuo, kad dėmesys sutelkiamas į problemą, o ne į asmenį.

Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas, kai pasitelkiant technologijas, smurtautojas kontroliuoja, seka ir žemina auką nepriklausomai nuo atstumo.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Psichologinio smurto pavyzdžiai:

• Spoksojimas ir akių kontaktas (grėsmingas žvilgsnis).
• Tonas ir balso garsumas (pakeltas tonas, reikalavimai, bandymas užgožti dialogą).
• Nerimas (rankų gniaužymas, trynimas).
• Murmėjimas, vapėjimas.
• Žingsniavimas, nerimastingas vaikščiojimas.

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir visai šeimai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali būti fizinis, psichologinis ir socialinis. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgai po smurto pabaigos. Kuo intensyvesnis smurtas, tuo didesnis poveikis fizinei ir psichinei sveikatai.

Žvelgiant į psichologinį smurtą, jis gali pabloginti fizinę sveikatą: gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo ir baimės sutrikimų nei moterys, kurios nepatyrė smurto.

Kodėl Auka Negali Tiesiog Palikti Smurtautojo?

Dažnai kyla klausimas, kodėl auka negali tiesiog palikti smurtautojo. Tyrimai rodo, kad aukos dažnai ieško strategijų, kaip padidinti savo ir vaikų saugumą. Svarbu paminėti smurto ratą, kuris gali trukdyti aukoms palikti partnerį. Išeiti iš šio rato yra sunku.

Psichologinio Smurto Prevencija ir Savipagalbos Būdai

Psichologinio smurto aukos atpažinimas yra sudėtingesnis nei fizinio smurto, nes jis nepalieka fizinių žaizdų. Tačiau Lietuvoje yra daug pagalbos šaltinių smurto aukoms. Verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius jau priimtas:

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

• Ieškoti pagalbos: tai gali būti savipagalbos knygos, susitikimai su psichologu ar kitos formos pagalba. Svarbiausia - imtis veiksmų.
• Rasti palaikymo grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
• Ugdyti dvasingumą: tai nebūtinai reiškia religiją. Galite tikėti bet kuo, kas skatina judėti į priekį, pavyzdžiui, aukščiausia visatos galia ar savitarpio pagalbos grupė.
• Nustatykite asmenines ribas. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
• Duokite sau laiko pasveikti. Nebandykite taisyti smurtautojo. Smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
• Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte smurto, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams.
• Venkite bendrauti su smurtautoju. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
• Kreipkitės pagalbos į specialistą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.

Psichologinio Smurto Prevencija Darbovietėje

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos.

Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.

Kaip Įveikti Psichologinį Smurtą Darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Darbdavio Pareigos ir Atsakomybė

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo kodekso nuostatos, susijusios su psichologinio smurto prevencija. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus.

Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Patarimai Kaip Reaguoti Išgirdus Pasakojimą Apie Smurtą

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti beveik 6000 nusikaltimų, o didelė dalis jų taip ir nepasiekė teisėsaugos institucijų. Statistika atskleidžia, kad 8 iš 10 smurto aplinkoje aukų yra moterys. Jos dažnai pagalbos, paramos kreipiasi į drauges, seses, koleges.

Kaip reikėtų reaguoti išgirdus tokį pasakojimą apie smurtą?

• Pirmiausia - toks atsivėrimas yra pasitikėjimo, pagalbos siekimo ženklas. Svarbu nelikti abejingam. Gali būti, kad esate pirmasis žmogus, su kuriuo smurtą patiriantis asmuo išdrįso pasikalbėti.
• Būkite kantrūs. Skirkite tokiam pokalbiui laiko, neskubinkite draugės ir nesistebėkite emocinėmis reakcijomis, jų gali būti įvairių. Visos emocinės reakcijos gali būti laikomos normaliomis į nenormalias, smurtines gyvenimo aplinkybes.
• Nekaltinkite moters, neieškokite priežasčių, ką ji ne taip padarė ar ko nepadarė, dėl ko partneris ar partnerė smurtauja.
• Gali būti, kad moteris nesiims staigių pokyčių, nors iš šono gali atrodyti, kad geriausias ir greičiausias sprendimas yra tiesiog staigiai nutraukti santykius. Visgi, dažnai santykio nutraukimas užtrunka. Tai yra sudėtingas procesas ir čia moterims reikia ilgalaikio palaikymo.
• Žinoma, svarbu rodyti susirūpinimą sveikata, o esant itin aukštai rizikai moters sveikatai ar gyvybei - kreiptis į policiją ar medikus, net jeigu pati moteris abejoja.
• Kitu atveju - labai naudinga su drauge apgalvoti, kaip kitą kartą apsisaugoti nuo smurto proveržio. Sukurti saugumo planą, čia gali padėti puslapis visureikalas.lt, kuriame galima rasti informaciją apie svarbiausius saugumo plano elementus. Palydėkite pas specialistus, būkite šalia kai ji skambins pagalbos numeriais.

Moterims, patiriančioms smurtą, išties svarbu girdėti, kad jų neapleisite bet kokiu atveju. Joms reikia patvirtinimo, kad net jei paliktų smurtaujantį partnerį, jos neliktų vienos. Santykio nutraukimo procesas gali užtrukti. Moteris gali nutraukti ir grįžti į santykį ne vieną kartą. Tai gali būti sunku suprasti aplinkiniams, tačiau svarbu tai priimti kaip natūralią proceso dalį.

Kaip Elgtis Suprantant, Kad Nebenori Ar Nebegali Padėti?

Tokiu atveju rekomenduočiau įsiklausyti į save ir paieškoti, kas kitas galėtų padėti draugei. Taip pat jausti, kiek aš pats galiu būti šalia. Jeigu būsiu daug, nuolatos įsitraukęs ir vienintelis smurtą patiriančios moters pagalbos šaltinis, tai gali būti tapti dideliu emociniu krūviu. Pagalbos teikimas turi būti nesustojanti grandinė. Jeigu teikiate pagalbą vienam žmogui, jūs pats turite pagalbos sulaukti iš kito.

Jeigu turime didelių lūkesčių ir prisiimame daug atsakomybės, toks santykis gali turėti grėsmės draugystei. Tačiau negalime būti viso pasaulio gelbėtojais, visada pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Santykis ir draugystė gali išlikti ilgiau, jeigu nesijausite vienintelis draugės sergėtojas, o ieškosite su kuo dar galima pasidalinti šiuo procesu, kas dar gali įsitraukti į pagalbos sistemą.

Teisininko Patarimai

Advokatas atkreipė dėmesį į kelis psichologinio smurto būdus:

1. Tylėjimas. Jei viena pusė tyli, jau prasideda problemos.
2. Liguistas pavydas, persekiojimas.
3. Spaudimas per vaikus, grasinimai.
4. Ekonominis smurtas: grasinimai išmesti iš namų, atimti automobilį, drabužius.
5. Uošvių įsikišimas. Ypač, jei šeimos gyvena tėvų namuose.
6. Patyčios, nuolatinis ujimas.

Advokatas pabrėžė, kad psichologinio smurto atveju būtina įrašinėti pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.

Bausmės už psichologinį smurtą priklauso nuo jo pobūdžio. Jei yra grasinama nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizuojama, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jaučiate, kad patiriate smurtą artimoje aplinkoje, nedvejokite kreiptis pagalbos:

• Kreiptis į policiją numeriu 112.
• Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę.
• Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
• Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“. Konsultacijos - nemokamos ir anoniminės.

tags: #kaip #apsisaugoti #nuo #smurto