Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai viena opiausių visuomenės problemų, kuri (nepaisant to, kad dažnai slepiama po šeimos sienomis) paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Šio termino reikšmė - tai fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas priekabiavimas ar prievarta, vykdoma tarp šeimos narių, artimų asmenų ar gyvenančių kartu.
Smurtas artimoje aplinkoje (arba smurtas šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Smurto formos
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Išskiriamos kelios pagrindinės smurto formos:
Fizinis smurtas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
Ekonominis smurtas
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
Pasyvus smurtas (Nepriežiūra)
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
- Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Smurto šeimoje priežastys ir veiksniai
Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras - šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.).
Smurtu dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims (Europos lyčių lygybės institutas). Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas (angl. female genital mutilation), seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui (sekso vergija), nužudymai dėl garbės (angl. honors killing).
Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. (2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.)
Priklausomybių įtaka
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga.
Priklausomybės yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Priklausomybė dažnai kyla iš emocinių ir psichologinių poreikių, kuriuos žmogus bando patenkinti vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Lošimo priklausomybė yra viena iš mažiau pastebimų, tačiau itin destruktyvių priklausomybių, galinčių sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir smurtą artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Šiuolaikiniai priklausomybės gydymo modeliai apima holistinį požiūrį, kuris jungia psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą.
- Finansinis spaudimas - didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Tai sukelia konfliktus šeimoje.
Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką.
Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu.
Norint sumažinti smurto ir priklausomybių sąsajas, būtina taikyti kompleksines prevencijos priemones:
- Švietimas ir informavimas - visuomenės sąmoningumo didinimas apie smurto ir priklausomybių ryšį.
- Pagalbos programos - specializuotos pagalbos centrų veikla, skirta tiek smurtą patyrusiems asmenims, tiek smurtautojams.
- Teisinės priemonės - griežtesnė priklausomybių kontrolė ir smurto prevencijos įstatymai.
Teisinė pagalba ir galimybės
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse smurtas šeimoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas - jeigu padaroma sunkių sužalojimų, pasikartojančiai smurtaujama, aukai yra ypatinga pažeidžiamybė ir pan.
Kuomet asmuo patiria smurtą, sprendimų priėmimas gali būti labai sunkus. Skyrybų, vaikų gyvenamosios vietos dukart - jeigu šeimoje yra vaikų, civilinis procesas įgyja papildomą sudėtingumą - kur gyvens vaikai, alimentai, globojimo klausimai ir t. Gali būti kreipiamasi į socialines tarnybas, policiją, sveikatos institucijas.
Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau sėkmingas jų panaudojimas reikalauja žinių, patirties ir strateginio veikimo.
Pasitikrinkite teisinę pagalbą - pasižiūrėkite, ar jūsų situacijoje gali padėti advokato paslaugos nemokamai.
Raktožodis advokato paslaugos yra labai svarbus - smurto bylose daugelis procesinių žingsnių reikalauja teisinės patirties, žinojimo apie teismų praktiką, terminus ir procedūras. Baudžiamojo proceso stadijoje - kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, advokatas atstovauja jūsų interesams.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne tik individuali tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio.
Svarbiausia - nelikti vienam su problema.
| Nukentėjusieji | Smurtautojai |
|---|---|
| 77% moterys | 85% vyrai |
tags: #smurto #seimoje #priezastys #ir #veiksniai