Galbūt kai kam jau girdėta, o kai kam - naujiena, bet šiuo metu dirbu prie projekto apie emo subkultūros istoriją Lietuvoje. Kadangi vienas pagrindinių mano tyrinėjimų laukų yra mada, į šį reiškinį noriu pažvelgti būtent iš mados istorijos perspektyvos. Kaip former emo kid, man apmaudu matyti, kad nei mano asmeninėse, nei studijų metu naudotose mados istorijos knygose apie šį judėjimą nėra nė menkiausios užuominos.
Tiesa, suprantu, kad emo judėjimo blyksnis Lietuvoje buvo ganėtinai trumpas, tačiau tikiu, jog reikšmingas. Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad emo (kaip ir pankais ar gotais) buvo vadinami beveik visi tamsiai ar neįprastai besirengiantys žmonės. Bet kažin ar kas nors kada gatvėje pravardžiavo vyrą su lietpalčiu „mod’u“… Taigi, mano tikslas yra surinkti kuo daugiau asmeninių istorijų apie šį judėjimą Lietuvoje - jei pažįstate former emo kids, norinčių pasidalinti savo patirtimi ar stiliaus paieškomis - labai lauksiu žinių.
Emo kilmė ir jos ryšys su pankais
Emo subkultūra turi kur kas gilesnes šaknis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors daugeliui ji siejasi su 2000-ųjų paauglių estetika - juodais plaukais, dryžuotais megztiniais ir inkariukais, jos pradžia siekia 1980-ųjų hardcore pankų sceną, kurioje gimė emocinio hardcoro užuomazgos. Bėgant dešimtmečiams emo išaugo į savitą reiškinį, atsiskleidusį ne tik muzikoje, bet ir madoje bei jaunimo bendruomenėse visame pasaulyje.
Taigi, „emocinio hardcore“, arba „emocore“, pradžia siejama su 1980-ųjų Vašingtono hardcore pankų scena, kurioje išsiskyrė tokios grupės kaip Rites of Spring ir Embrace. Jos prie įprasto, pankiškai agresyvaus garso, pridėjo itin atvirus, asmeninius tekstus, atskleidžiančius jų emocinį pažeidžiamumą. Rites of Spring dažnai vadinama pirmąja emo grupe, nors patys muzikantai šios etiketės nepripažino.
Ši besiformuojanti hardcore pankų revoliucija buvo 1985 m. Vašingtone vykusio „Revolution Summer“ judėjimo dalimi. Tai buvo lūžio taškas, kuomet vietinė hardcore scena ėmė labiau orientuotis į asmeninius išgyvenimus - trumpą, bet intensyvų laikotarpį, emocore grupės grojo įvairiuose rūsiuose, o jų koncertai tapo įsimintinais tarp vietinės scenos žmonių. Nors iki 1986-ųjų dauguma tų grupių jau buvo iširusios, idėja, kad punk muzika gali būti giliai emocionali, iš Vašingtono išplito į kitus JAV miestus ir netrukus pasiekė visą pasaulį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kelios emo bangos ir jų poveikis
Visą 90-ųjų laikotarpį emo liko pogrindinėje muzikos scenoje. Skirtingai nuo punkų įžūlaus pasipiktinimo ar didžiulio grunge populiarumo, 90-ųjų emo scena buvo išties nedidelė - šis laikotarpis skiriamas eksperimentavimui, kuomet muzikantai stengėsi suderinti įsimylėtą emocionalumą su vyraujančiomis indie roko ir alternatyvios muzikos tendencijomis. Tokios emo grupės kaip Sunny Day Real Estate, Jawbreaker ir Mineral kurė dainas, kurios niekuo nepriminė Vašingtono hardcore. Jų muzika buvo apibūdinama kaip „Black Flag meets Nirvana meets Morrissey“, turint omenyje, kad jie išlaikė punk energiją, tačiau pridėjo grunge/indie gitaros partijas ir užbaigė jas švelniu, ilgesingu vokalu.
Kol Nirvana ir Green Day užkariaudavo topus ir apibrėžė 90-ųjų roką, emo grupės dirbo santykinai nežinomybėje. Weezer 1996 m. albumas „Pinkerton“ tuo metu buvo laikomas komercine nesėkme, bet vėliau buvo pamėgtas emo bendruomenės dėl savo atviro, skausmo pripildyto tono. Suklestėjo tam tikros regioninės scenos - Amerikos vidurio vakarai tapo „Midwest emo“ židiniu, iš kurio išaugo tokios grupės kaip The Promise Ring ir American Football su savo plačiai žinomais dienoraštinio pobūdžio tekstais.
Tūkstantmečio sandūroje emo galutinai paliko underground sceną ir persikėlė į didžiąsias arenas. Ankstyvieji 2000-ieji atnešė trečiąją emo bangą, kuri staiga prasiveržė į popkultūros centrą. Emocionalaus pankroko dainos ėmė skambėti MTV eteryje ir radijo stotyse. Jimmy Eat World su daina „The Middle“ bei akustinės Dashboard Confessional baladės, emo muzikai atvėrė kelią į topus. Netrukus šimtai paauglių savo kambariuose ėmė klausytis My Chemical Romance, Fall Out Boy, Taking Back Sunday ir tų pačių Dashboard Confessional.
Stilius ir mados atspindžiai
Populiariausios dainos išlaikė savo emocionalumą, bet jų struktūra tapo labiau pritaikyta masinei auditorijai: catchy pop-punk rifai, stadionams pritaikyti priedainiai ir įsimintini dainų žodžiai apie išsiskyrimus, vienatvę bei nerimą. Paaugliai atrado save tokiuose albumuose kaip Tell All Your Friends ar From Under the Cork Tree, o 2006 m. My Chemical Romance išleistas The Black Parade - roko opera apie mirtį ir viltį - iki šiol laikomas vienu svarbiausių 2000-ųjų emo albumų, pasiekusių aukščiausias topų vietas.
Iki 2000-ųjų vidurio emo jau buvo ne tik muzikos žanras - tai virto pilnaverte jaunimo subkultūra, stipriai gyvavusia internete ir už jo ribų. Tai buvo vadinamieji MySpace laikai, kai naujos socialinių tinklų platformos iškėlė emo populiarumą į neregėtas aukštumas. 2005-2008 m. emo kids užplūdo internetą savo mirror selfies, kuriose galėjom grožėtis legendinėmis grifkomis ant šono, spalvotomis sruogomis, ryškiu ir tamsiu akių makiažu, įvairiomis kitomis stiliaus detalėmis. MySpace platforma tapo itin svarbi tarp paauglių visame pasaulyje, leidusi jiems dalintis mėgstamais atlikėjais, atrasti naujų ryšių ir pajausti bendrumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
2006-aisiais tipinis emo ar scene stiliaus atstovas vilkėjo: aptemptus, dažniausiai juodus džinsus, išimtiniais atvejais - kitų, ryškių spalvų grupių marškinėlius, dryžuotus megztinius ar džemperius; itin tiesintus plaukus, jie dažniausiai būdavo juodi, tačiau netrūko ir spalvotų sruogų; scene kids puošėsi legendinėmis dryžuotomis sruogomis; juodą akių pravedimą, pakankamai daug auskarų, populiariausi buvo lūpų žiedai; kniedžių diržus, languotus „Vans“, „Converse“ kedus, krūvą apyrankių.
Scene vs emo
Kalbant apie scene subkultūrą, ji buvo gerokai ryškesnė ir žaismingesnė už emo. Patys scene atstovai save vadino „laimingais emo“, taip pabrėždami jų esminį skirtumą. Jie išlaikė emo dvasią, tačiau papildė ją neoninėmis spalvomis bei linksmais elektronikos ar crunkcore elementais.
Internetas, bendruomenė ir socialinis ugdymas
Emo nebuvo pati pirmoji interneto subkultūra, tačiau ji tapo viena pirmųjų didelių pasaulinių jaunimo bangų, visiškai užaugusių ir suklestėjusių būtent internete - nuo MySpace ir LiveJournal iki pirmųjų forumų. Internetas tapo tikra emo žaidimų aikštele: čia formavosi bendruomenės, o grupės atrado savo klausytojus. Ne viena šiandien gerai žinoma grupė išpopuliarėjo būtent per MySpace. Įdomus faktas - Panic! At The Disco pastebėjo Fall Out Boy bosistas Pete Wentz būtent šioje platformoje!
Iš žmonių pasakojimų tampa aišku, kad šis judėjimas suteikė jiems savotišką prasmę paaugliškose paieškose - jauni žmonės pajuto poreikį kalbėti apie emocijas, pažeidžiamumą, tapatybę. Staiga būti dramatišku tapo priimtina, net jei aplinka dažnai teigė priešingai. Tikiu, kad visos šios patirtys pasėjo tyros empatijos daugelyje, o tai savaime kelia šypseną.
Kontroversijos, visuomenės reakcijos ir politinis dėmesys
Šiuo laikotarpiu emo sulaukė ne tik didžiausio kultūrinio dėmesio, bet ir nemažai kontroversijų. 2008 m. Įdomu tai, kad toks pareiškimas išprovokavo protestą - šimtai juodai apsirengusių jaunuolių išėjo į Londono gatves pareikšti, jog jų muzika ir stilius yra bendruomeniškumo bei emocijų įveikos būdas, o ne „mirties kultas“. Dešimtmečio pabaigoje emo manija pradėjo slopti. Dauguma grupių, kurios buvo išpopuliarėjusios piko metu, iširo arba pakeitė savo muzikos kryptį, o radijo eteryje ėmė dominuoti kitos tendencijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Atgimimai, evoliucijos ir dabartinės apraiškos
2010-aisiais muzikos scenoje pasigirdo vadinamasis „emo atgimimas“, kuomet populiarumą auginosi tokios grupės kaip Modern Baseball ar The Hotelier. Tuo pat metu emo išsiskaidė į kelias kryptis: dalis virto „emo rap“ judėjimu su Lil Peep ir Juice WRLD, o topuose sugrįžo pop-punk skambesys. Šiandien emo veikiau tapo nostalgija nei gyva subkultūra, tačiau jos apraiškų, įtakų ir naujų interpretacijų netrūksta. 2019-2022 m. My Chemical Romance paskelbtas reunion turas daugeliui atgaivino senus prisiminimus, o milžiniški festivaliai, tokie kaip When We Were Young, suburia dešimtis 2000-ųjų emo ir pop-punk grupių, kurios susilaukia didžiulio dėmesio.
Nors emo judėjimas mados istorijoje nėra akcentuojamas, jo įtakos tebėra akivaizdžios tiek muzikoje, tiek gatvės stiliuje. Šiandien jos pasireiškia naujomis, modifikuotomis formomis, kurios signalizuoja apie pasikeitusią realybę, bet norisi tikėti, kad anuomet užgimusi idėja jog jausmai nėra silpnybė, o kūrybos ir veikimo variklis - vis dar gyvena mumyse.
Emo ir pankų socialinio ugdymo aspektai
- Emo ir pankų bendruomenės skatino atvirumą emocijoms ir pažeidžiamumui, suteikdamos jaunimui erdvę išreikšti sunkias patirtis.
- Koncertų erdvės, rūsių susibūrimai ir interneto forumai veikė kaip saugios erdvės socialiniam mokymuisi ir identiteto formavimui.
- Stiliaus elementai (drabužiai, makiažas, aksesuarai) tapo tapatybės ženklais, padedančiais jauniems žmonėms rasti bendraminčių ir jaustis priklausančiais grupei.
- Konfrontacijos su visuomene ir stereotipai skatino savirefleksiją ir kolektyvinį atsparumą stigmatizacijai.
Lietuvos kontekstas: poreikis dokumentuoti
Tiesa, suprantu, kad emo judėjimo blyksnis Lietuvoje buvo ganėtinai trumpas, tačiau tikiu, jog reikšmingas. Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad emo (kaip ir pankais ar gotais) buvo vadinami beveik visi tamsiai ar neįprastai besirengiantys žmonės. Taigi, mano tikslas yra surinkti kuo daugiau asmeninių istorijų apie šį judėjimą Lietuvoje - jei pažįstate former emo kids, norinčių pasidalinti savo patirtimi ar stiliaus paieškomis - labai lauksiu žinių.
Keletas pasiūlymų ir užduočių tyrinėtojams
- Surinkti oralines istorijas iš buvusių emo ir pankų bendruomenių narių Lietuvoje.
- Analizuoti drabužių, makiažo ir aksesuarų fotografijas bei profilius iš MySpace/LiveJournal laikotarpio.
- Palyginti globalias emo evoliucijas su Lietuvos scenos ypatumais, identifikuoti lokalizuotus bruožus.
- Išryškinti, kaip socialinis ugdymas per šias subkultūras prisidėjo prie emocinio raštingumo jaunimo tarpe.
So, was it just a phase? Paliksiu atsakyti jums patiems. P.S.
tags: #socialinis #ugdymas #emo #pankai