Socialinė pedagoginė pagalba vaikams, patyrusiems smurtą

Smurtas šeimoje yra viena iš rimčiausių šiuolaikinių valstybių problemų visame pasaulyje. Siekiant sėkmingai užkirsti kelią smurtui šeimoje, būtina suvokti reiškinio specifiką ir žinoti psichologinę smurtą patyrusių asmenų situaciją, ypač todėl, kad su smurtu šeimoje yra susiję nemažai mitų ir stereotipų, apsunkinančių jo prevenciją.

Tikslas: Atskleisti socialinio darbuotojo veiklą, dirbant su vaikais patyrusiais smurtą šeimoje.

Apibendrinant galima teigti, kad smurtas šeimoje yra nesibaigianti problema. Visais laikais smurtas šeimoje būdavo, tik neleidžiamas buvo publikuoti, dalintis žiniasklaidoje, dabar tai daroma plačiau, dirbantys socialiniai darbuotojai teikia labia daug pagalbos šeimoms, kurios susiduria su smurtu. Smurto formų yra labai daug, kaip minėjau daugiausiai patiria psichologinį smurtą šeimoje.

Apibendrinant galima teigti, jog vaikai patyrę smurtą šeimoje, visapusiškai tampa neišsivystę, tik tuo atveju jai greitai surandama šeima, kuri smurtauja, vaiko psichinė būsena nėra dar pažeista reikia užkirsti kelią smurtaujantiems šeimos nariams, smurtą tėvai savo šeimai atsineša iš savo vaikystės jai juos auklėjo su diržu, rykšte. Šie tėvai savo vaikams taip pat taikys šį auklėjimą. Kaip užkirsti kelią šiems dalykams, kad prieš vaikus nebūtų smurtaujama, reiktu kuo daugiau kalbėti apie tai su besilaukiančiomis mamomis, vesti paskaitas jaunoms šeimoms.

Socialinis darbuotojas visada balansuoja tarp dviejų polių: veikimo ir refleksijos. Kiekvienos praktiškos, dažnai greitos reakcijos reikalaujančio įsikišimo metu reikia sau užduoti klausimą: ar vis dar judu link to galutinio tikslo, kurį turėjau galvoje ar dėl kurio susitarėme su klientu? O gal reikia ką nors keisti, bent jau pridėti niuansų? Tai reiškia, jog socialinis darbuotojas visą laiką stebi, kas vyksta, ir kokias reakcijas skatina jo veiksmai. Jis laikosi savo krypties, bet sykiu yra atviras klientų siūlomiems/daromiems pokyčiams.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Apžvelgdami praktikos pavyzdžius pastebime, jog daugelis šeimų yra priklausomos nuo alkoholio. Atrodo, kad kaip tik dėl šios priežasties Vaiko teisių apsaugos skyrius įsikiša dažniausiai, taip pat plačiai paplitęs reikalavimas, kad socialiniai darbuotojai padėtų šeimoms įveikti šią problemą. Apskritai, viena iš pagrindinių girtavimo priežasčių yra bėgimas nuo per didelės įtampos. Kai patiriamos įtampos darosi per didelės, žmonės ieško, kaip jas sumažinti. Alkoholis padeda tai padaryti. O Vaiko teisių apsaugos skyriaus kišimasis ar policijos baudos sukelia dar daugiau įtampos. Baimė ir drauge poreikis pripažinti savo problemas įtampą didina. Į socialinį darbuotoją, atvykstantį Vaiko teisių apsaugos skyriaus pavedimu, žiūrima su nepasitikėjimu, kaip pasiųstą „priešo“. Reikia laiko ir sunkaus darbo, kad šis įtarimas būtų įveiktas.

Smurto šeimoje samprata

Smurto sąvokos apibrėžimas

Ilona Michailovič, Vilniaus universiteto katedros docentė (2012), Prieiga prie interneto. Parsisiųstas įstatymas.

Smurto formos

Smurto formų yra labai daug, kaip minėjau daugiausiai patiria psichologinį smurtą šeimoje.

Smurto formos

Smurto šeimoje priežastys

Vaikai patyrę smurtą šeimoje, visapusiškai tampa neišsivystę, tik tuo atveju jai greitai surandama šeima, kuri smurtauja, vaiko psichinė būsena nėra dar pažeista reikia užkirsti kelią smurtaujantiems šeimos nariams, smurtą tėvai savo šeimai atsineša iš savo vaikystės jai juos auklėjo su diržu, rykšte. Šie tėvai savo vaikams taip pat taikys šį auklėjimą.

Smurto šeimoje pasekmės vaikui

Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija yra neigimas - “to negali būti”. Neigimas yra tiek asmeninė žmogaus, tiek ir visuomenės reakcija - “to negali būti šitoje šeimoje”, “to negali būti mūsų bendruomenėje”. Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir “siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai, ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas/nuoga. Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar/ir oralinį seksą. Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz, fizinio lavinimo užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, tuo metu kai kiti vaikai spontaniškai šokinėja , laksto, rėkauja. Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, “sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas, išlieka “tiesus” ir įsitempęs. Reikia pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną kurį elgesį ar keletą.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Socialinio pedagogo veikla darbe su smurtą patyrusiais šeimoje vaikais

Socialinės pedagogikos samprata

Socialinio pedagogo funkcijos ir profesinės veiklos principai

Socialinis darbuotojas visada balansuoja tarp dviejų polių: veikimo ir refleksijos. Kiekvienos praktiškos, dažnai greitos reakcijos reikalaujančio įsikišimo metu reikia sau užduoti klausimą: ar vis dar judu link to galutinio tikslo, kurį turėjau galvoje ar dėl kurio susitarėme su klientu? O gal reikia ką nors keisti, bent jau pridėti niuansų? Tai reiškia, jog socialinis darbuotojas visą laiką stebi, kas vyksta, ir kokias reakcijas skatina jo veiksmai. Jis laikosi savo krypties, bet sykiu yra atviras klientų siūlomiems/daromiems pokyčiams.

Socialinio pedagogo veiklos metodai

Kaip užkirsti kelią šiems dalykams, kad prieš vaikus nebūtų smurtaujama, reiktu kuo daugiau kalbėti apie tai su besilaukiančiomis mamomis, vesti paskaitas jaunoms šeimoms.

Socialinio pedagogo veiklos su smurtą šeimoje patyrusiais vaikais kokybinio tyrimo rezultatai

Tyrimo metodika

Tyrimo dalyviai

Tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas

Socialinio pedagogo darbas su smurtą patyrusiu vaiku

Socialinio pedagogo bendradarbiavimas su smurtaujančiais tėvais

Socialinių pedagogų koordinavimo problemos teikiant pagalbą

Prevencinė pagalba

Skatina tarpžinybinį specialistų bendradarbiavimą. Dalyvauja sudarant pagalbos vaikams ir šeimoms planus. Veikia kiekviename mieste ir rajone.

Pagalbos telefonai: 116 111 (11-21 val.).

Pagalbos telefonas

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 1 iš 5 vaikų Europoje nukenčia nuo seksualinės prievartos iki jiems sukanka 18 metų. 70-85 % atvejų vaikai nukenčia nuo jiems artimo ar gerai pažįstamo asmens. Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti daugelį metų, kartais - iki pilnametystės.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Skaičius VIENAS iš PENKIŲ gaunamas apibendrinus įvairius tyrimus, kuriuos Europos šalyse iniciavo ir įgyvendino Unicef, Tarptautinė darbo organizacija ir Pasaulio sveikatos orgnizacija. Seksualinė prievarta, kurios mastas atspindimas pateiktuose rezultatuose, apima seksualinį vaikų išnaudojimą šeimos rate ir artimoje aplinkoje, vaikų išnaudojimą pornografijai ir prostitucijai, vaikų gundymą internete ir seksualinį išnaudojimą bendraamžių rate.

Svarbu pastebėti, kad seksualinės prievartos paplitimo tyrimų duomenys skiriasi nuo teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos tarnybų skelbiamų išaiškintų atvejų statistikos. Taip yra dėl to, kad didelė dalis seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų lieka neatskleista ir teisiškai neištirta. Apibendrinus atliktus seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimo tyrimus Lietuvoje, rezultatai svyruoja nuo 3,5%-6% iki 31%.

Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos dar žinoma kaip Lansarotės konvencija išsamiai kriminalizuoja visų rūšių seksualinę prievartą prieš vaikus. Ši konvencija tai, išsamiausias ir pažangiausias Europos standarto dokumentas, veikiant prieš seksualinę prievartą prieš vaikus. Aiškiai apibrėžia sąvokas - „vaikas“; „seksualinis išnaudojimas“; „seksualinė prievarta“; „auka“.

Konvencijoje numatyti , taip vadinami, pažangūs “4 P”: prevencija, apsauga, persekiojimas ir tarpžinybinio požiūrio skatinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 16-17 d.d. pasitarimo protokolu Nr. Lietuvos Respublikos Seimas Lansarotės konvenciją ratifikavo 2012 m. 2013 m. balandžio 9 d. Pagal Lansarotės konvencijos 45 straipsnį, konvencija įsigaliojo praėjus trims mėnesiams nuo jos deponavimo dienos t.y. 2013 m.

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šiam vaikui reikia paramos. TU gali jam padėti. Seksualinis smurtas pasireiškia įvairiomis formomis, tame tarpe ir seksualine prievarta vaiko šeimos rate, vaikų prostitucija, pornografija, vaikų tvirkinimu ir seksualiniu priekabiavimu prie vaikų internete. Lanzarotės konvencija nustatė priemones, kurios yra būtinos seksualinio smurto pries vaikus sustabdymui.

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šį vaiką prislegia baisi paslaptis. TU gali būti tas, kuris išklauso ir padeda. Daugeliu atvejų vaikai smurtą patiria iš žmonių, kuriuos jie gerai pažįsta ir jais pasitiki. Seksualiai išnaudoti vaikai dažnai atsitveria tyla, nes jie jaučia gėdą, kaltę ir baimę. Kai kurie vaikai smurto aukomis tampa būdami tokie maži, kad jie net nesupranta, kas su jais vyksta.

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šie vaikai yra pasimetę. Tu gali būti tas, kuris nukreipia vaiką tinkama linkme. Seksualinį smurtą patyrę vaikai kenčia žymiai daugiau negu tik fizinius sužalojimus: jų psichinė sveikata taip pat gali būti pažeista, o pasitikėjimu grįsti santykiai su suaugusiaisiais - sunaikinti.

Kaip padėti žmogui kalbėti apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje

tags: #socialine #pedagogine #pagalba #vaikams #patyrusiems #smurta