Nuo 2025 m. sausio 1 d. visi darbdaviai privalo griežtai laikytis įmonėje patvirtinto smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo. Tai reiškia, kad visose įmonėse, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ar veiklos pobūdžio, turi būti užtikrinta aiški ir efektyvi politika prieš smurtą bei priekabiavimą darbe.
Nuo 2022-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka arba (ir) atsirado / gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala.
Darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir suteikti aktyvių veiksmų pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą.
Nors šie pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį, svarbu pažymėti, kad jais nėra visiškai išsprendžiami visi psichologinio smurto darbe atvejai. Psichologinis smurtas pasireiškia tiek horizontaliai - tarp to paties lygio darbuotojų, tiek vertikaliai, t.y. tarp vadovų ir pavaldinių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pranešimus Sodrai
Darbdavių pareigos užtikrinant saugią darbo aplinką
Dabartinis reglamentavimas numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. DK 30 straipsnis papildytas darbdavio pareigas apibrėžiančiu elementu - įsigaliojo smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, papildantis DK 30 straipsnio nuostatas, išsamiai nustatydamas darbdavių pareigas ir būtinų priemonių įgyvendinimo tvarką.
Šiuo pakeitimu išsprendžiami neaiškumai, susiję su veiksmais, kurių darbdaviai privalo imtis, kad įgyvendintų DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių. Nuo šiol darbdaviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintu aprašu, kuris nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui(-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką.
Aprašas numato būtinas prevencines priemones apimančias smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimą, etikos taisyklių nustatymą, atsakingų asmenų paskyrimą, darbuotojų mokymus ir veiksmingas pranešimų nagrinėjimo procedūras.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo dar vienas svarbus pakeitimas. Vienas svarbiausių pakeitimų - išplėsta atsakomybės apimtis. Nuo šiol, smurtas ir priekabiavimas draudžiami nepriklausomai nuo to, ar juos vykdo darbdavys (fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas), ar bet kuris kitas darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugos Lietuvoje
Darbdavys privalo paskirti atsakingą asmenį už smurto ir priekabiavimo prevenciją. Svarbu nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindintų su ja visus darbuotojus.
Kiekvienas darbdavys privalo organizuoti smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymus darbuotojams. Mokymai turi būti organizuojami darbdavio nustatytu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kas 3 metus. Mokymuose privalo dalyvauti visi darbuotojai. Jeigu darbuotojas negali dalyvauti mokymuose, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas susipažinti su mokymų medžiaga.
Ypatingas dėmesys skiriamas mokymams apie smurto ir priekabiavimo prevenciją, kurie privalės būti organizuojami periodiškai - ne rečiau kaip kartą per trejus metus, o naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą.
Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Nuo sausio 1 d., remiantis viešai skelbiama informacija, yra patvirtintas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos klausimynas. Jo pagrindu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinių ir neplaninių patikrinimų metu vertins, kaip įmonės įgyvendina imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Šie DK pakeitimai aiškiai sustiprina darbdavių pareigas užtikrinti saugią darbo aplinką ir sukurti veiksmingą prevencijos bei reagavimo sistemą. Darbdaviai privalo laikytis aktyvaus požiūrio nustatydami ir mažindami smurto ir priekabiavimo riziką darbo vietoje. Ši pareiga apima visas priemones, kurių imamasi įmonės darbo (veiklos) etapuose, kad būtų išvengta smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikos.
Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į VDI su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu.
Taip pat, jei darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą - turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, o būtent, kreiptis su prašymu į Darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo.
Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, darbdaviams gali grėsti įvairios pasekmės:
- VDI darbdaviui gali pritaikyti atitinkamas poveikio priemones;
- Darbo ginčų komisija gali įpareigoti darbdavį atlyginti darbuotojui turtinę ir neturtinę žalą;
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali taikyti švelnesnes priemones, pavyzdžiui, skirti įspėjimą ar perduoti bylą toliau tirti teisėsaugos institucijoms.
Kartu su DK 30 straipsnio pakeitimais, 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pakeitimai.
Įsigaliojus pakeitimams, DK 30 straipsnio pažeidimas, jeigu nebuvo įgyvendintos būtinos priemonės smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, arba nustatomas darbdavio - fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimas, užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Šie pakeitimai siunčia aiškią žinią: bet kokios formos smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje nėra toleruojamas, todėl būtina imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta kiekvieno darbuotojo apsauga. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, darbdaviai turi atidžiai peržiūrėti ir įsivertinti savo dabartinę praktiką bei užtikrinti, kad ji atitiktų naujuosius sugriežtintus standartus, kurie įsigaliojo jau 2025 m. sausio 1 d.
Primename, kad Valstybinė darbo inspekcija turi pareigą kontroliuoti, kaip smurto ir priekabiavimo prevencijos ir kontrolės priemonių laikosi visi darbdaviai. Net ir darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra ne daugiau kaip penkiasdešimt, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pareiga organizuoti mokymus smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje reiškia darbdavio pareigą savo jėgomis ar lėšomis mokyti darbuotojus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Smurto ir priekabiavimo išraiškos formos ir atpažinimo būdai:
Bendrovėje netoleruojamas bet koks nepriimtinas elgesys, kuriuo siekiama pakenkti / kenkiama / gali būti pakenkta darbuotojo emocinei, psichinei ir / ar fizinei sveikatai, siekiama sukurti / sukuriama priešiška darbo aplinka. Tokio nepriimtino elgesio išraiškos formos gali būti: Smurtas ir Priekabiavimas.
Smurtas ir Priekabiavimas gali pasireikšti: psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, fiziniu ir / ar Seksualiniu išnaudojimu.
Smurtui ir Priekabiavimui gali būti būdinga: įžeidūs ir / ar žeminantys komentarai, juokeliai, darbuotojo menkinimas ar paniekos jam reiškimas, nesidalijimas svarbia informacija, asmens atribojamas nuo kitų kolegų, susitikimų arba pasitarimų, ignoravimas, su darbinėmis funkcijomis nesusijusių užduočių skyrimas, nepagrįsta kritika dėl atliktų užduočių, jį žeminant / siekiant įžeisti ir pan.
Smurtu ir / ar Priekabiavimu taip pat gali būti laikomas bet koks nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas, glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; apkalbos, gandai, užgaulūs gestai; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, rinkimas ir / arba platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę.
Smurtas ir / ar Priekabiavimas draudžiamas:
- darbo, viešosiose ar kitose privačiose vietose, kuomet darbuotojas yra darbdavio žinioje ir / ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
- pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis, higienos (pavyzdžiui, persirengimo patalpose, dušinėse, valgykloje, poilsiui skirtose vietose ir kt.) ar kitomis bendromis darbuotojų patalpomis;
- susirinkimų (įskaitant vykstančius nuotoliniu būdu), taip pat su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, seminarų, renginių ar kitos socialinės veiklos metu;
- bendravimo informacinių ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis (el. paštu, Skype, Teams kanalu ir kt.) metu;
- pakeliui į darbą, iš darbo, po darbo.
Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir smurto formų sąrašas nėra baigtinis ir gali pasireikšti būdais, kurie nėra akivaizdūs, tačiau kuria nemalonią, bauginančią, žeminančią ar įžeidžiančią darbo aplinką.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonės:
Bendrovėje taikomos šios Smurto ir Priekabiavimo prevencijos priemonės:
- pirminė prevencija:
- psichosocialinės ir fizinės darbo aplinkos gerinimas, užtikrinant, kad su darbu susiję sprendimai būtų pagrįsti teisingumo, sąžiningumo, lygių galimybių ir pagarbos žmogui principais, kad organizuojant darbą būtų optimizuojamas darbo krūvis, darbai paskirstomi po lygiai (atsižvelgiant į darbo laiko normą), būtų atsižvelgiama į gerus darbuotojų tarpusavio santykius, efektyviai sprendžiamos iškilusios problemos ir vengiama besitęsiančio Streso situacijų. Atsižvelgiant į Psichosocialinės rizikos veiksnius, organizuojamas, atliekamas ir esant reikalui atnaujinamas Psichosocialinės rizikos vertinimas;
- organizacijos vertybių puoselėjimas ir organizacinės kultūros ugdymas, darbuotojų įtraukimas, grįžtamojo ryšio suteikimas, lanksčių darbo sąlygų sudarymas (atsižvelgiant į veiklos specifiką ir galimybes);
- pagarba, atidumu ir atvirumu grįstas bendradarbių, darbuotojų ir vadovo bendravimas, vadovo parama darbuotojams sprendžiant iškilusias problemas;
- aiškūs Bendrovėje nustatyti elgesio standartai, kurių prašoma laikytis tiek darbuotojų, tiek vadovų.
- antrinė prevencija:
- darbuotojai ir vadovai mokomi, kaip atpažinti, identifikuoti ir reaguoti į galimo Smurto, Priekabiavimo atvejus darbe, kaip išvengti šių grėsmių ar jas sumažinti (pavyzdžiui, darbuotojai, patiriantys Stresą ar kitokias darbo aplinkoje pasitaikančias konfliktines situacijas, raginami kalbėtis apie tai su tiesioginiu vadovu, ieškoti bendrų sprendimų, padėsiančių kurti emocinei ir psichinei sveikatai palankias darbo sąlygas). Organizuojami seminarai, pranešimai Smurto ir Priekabiavimo temomis, informacija dalijamasi susirinkimų metu, kitais vidinės komunikacijos kanalais;
- visi Bendrovėje dirbantys ar naujai įdarbinti darbuotojai supažindinami su Politikos nuostatomis, Darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais Bendrovėje galiojančiais lokaliniais teisės aktais. Darbuotojams žinomi darbo reikalavimai, elgesio (darbo etikos) normos;
- darbuotojai skatinami netoleruoti nepriimtino kolegų, vadovų ar kitų asmenų elgesio ir pranešti apie jų ar kitų asmenų atžvilgiu galimai taikomą Smurtą ir / ar Priekabiavimą, galimus Smurtautojus.
- tretinė prevencija:
- fiksuoti bei imtis aktyvių priemonių tirti / suvaldyti visus Smurto ir Priekabiavimo atvejus, analizuoti ir identifikuoti galimas Smurto ir Priekabiavimo priežastis, Smurtautojus, konkrečius Bendrovės struktūrinius (funkcinius) vienetus, kuriuose pasireiškė nepriimtinas darbuotojų elgesys. Atliktų tyrimų ir analizės rezultatais dalintis su Darbuotojų atstovais, Bendrovės darbuotojais (skelbiant informaciją Bendrovės viešuose stenduose, kitais vidinės komunikacijos kanalais, viešų susirinkimų, renginių metu, kt.);
- nustačius Smurto ir / ar Priekabiavimo atvejį, nedelsiant imtis priemonių suteikti reikiamą pagalbą Nukentėjusiajam (pavyzdžiui, esant galimybei pasiūlant reikalingų specialistų (psichologų, psichiatrų ir kt.) paslaugas bei jas apmokant; teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Nukentėjusįjį / Smurtautoją į kitą darbo vietą (pareigas); suteikiant kasmetines atostogos ar susitariant dėl kitų neatvykimo į darbą atvejų ir kt.);
- Smurtas ir / ar Priekabiavimas yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl nustačius Smurto ir / ar Priekabiavimo atvejį, Smurtautojas gali būti įspėjamas raštu dėl darbo pareigų pažeidimo ar atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
Elgesio (darbo etikos) normos
Kiekvienas Bendrovės darbuotojas privalo gerbti kito darbuotojo orumą, mandagiai ir pagarbiai bendrauti su kolegomis, vadovais ir kitais asmenimis, savo elgesiu užtikrinti darbo aplinką, kurioje kitas asmuo nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Kiekvienas Bendrovės darbuotojas darbo aplinkoje, viešoje vietoje (įskaitant elektroninę erdvę) vadovaujasi Darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis vertybėmis, darbo etikos principais, elgesio normomis.
Visi Bendrovės darbuotojai skatinami netoleruoti Smurto ir Priekabiavimo, nebūti pasyviais Politikos nuostatas pažeidžiančio elgesio stebėtojais, imtis aktyvių veiksmų bet kokio nepriimtino elgesio apraiškoms sustabdyti. Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, pastebėjusiam įvairias smurto išraiškas, priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą kito darbuotojo atžvilgiu, rekomenduojama netoleruoti tokio elgesio ir paskatinti nukentėjusįjį pareikšti šiuos veiksmus atlikusiam darbuotojui, kad toks elgesys nepageidaujamas ir turi būti nedelsiant nutrauktas, taip pat ir patiems pasakyti netinkamai besielgiantiems darbuotojams apie nepriimtiną/nepageidaujamą jų elgesį.
Baigiamosios nuostatos:
Politika ir jos pakeitimai tvirtinami Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu, suderinus ją su darbo taryba.
Politikos peržiūrėjimą, atnaujinimą inicijuoja ir koordinuoja UAB „Home Group Lithuania“ Personalo vadovas.
Politika peržiūrima / atnaujinama ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į atliktų tyrimų aplinkybes, pasireiškusias Smurto ir Priekabiavimo išraiškos formas, joms pasikeitus ar atsiradus naujų, kitas reikšmingas aplinkybes.
Politika taikoma tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir / ar kitiems galiojantiems norminiams teisės aktams.
Politika yra skelbiama viešai prieinamuose informaciniuose segtuvuose ir / ar serveryje. Darbuotojai su šia Politika visada gali susipažinti Bendrovės administracijoje adresu: Šilutės pl. 95, LT-95112, Lietuvos Respublika.
Svarbu: nuo sausio 1 d., remiantis viešai skelbiama informacija, yra patvirtintas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos klausimynas. Jo pagrindu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinių ir neplaninių patikrinimų metu vertins, kaip įmonės įgyvendina imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija.
Atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą
Nepaisant šių reikalavimų, darbdaviai gali sulaukti administracinės atsakomybės - už smurto prevencijos užtikrinimo reikalavimų nevykdymą numatyta bauda nuo 500 iki 1400 Eur.
Mokymai smurto ir priekabiavimo prevencijos tema:
VDI akcentuoja, kad pareiga organizuoti darbuotojams smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymus taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir, kad tokie mokymai turėtų būti vykdomi reguliariai ir atnaujinami atsižvelgiant į kintančią situaciją organizacijoje.
VDI akcentuoja, kad smurto ir priekabiavimo draudimo nustatymas ir jo laikymasis įmonėse, įstaigose, organizacijose bei aiški vadovų pozicija netoleruoti psichologinio smurto/priekabiavimo, darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje turėtų teigiamą poveikį darbuotojų psichologiniam mikroklimatui pagerinti bei psichologinio smurto problemos mažinimui.
Kiekviena įmonė privalo turėti parengtą ir patvirtintą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką. Gavus pranešimą, per 3 darbo dienas privaloma sudaryti komisiją atvejui tirti, užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, konfidencialumą ir galimybę gauti teisinę bei emocinę paramą.