Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug ir daugeliui aišku, kad tai - rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai.
Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje.
Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu.
Emocinio smurto pasekmės
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų.
Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau.
Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs.
Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška: „Aš jam rūpiu, dėl to jis neleidžia man išeiti su draugėmis“; „Ji tik nori man parodyti, ką aš darau ne taip“; „Jis mane verčia daryti, ko nenoriu, nes myli ir tikisi, kad aš pasikeisiu į gerą“.
Dar viena priežastis dėl kurios žmonės (ypač moterys) nesiryžta palikti smurtaujančio sutuoktinio yra vaikai - moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji. Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo.
Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo - jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti.
Psichologinis smurtas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Atpažinti psichologinį smurtą gali būti sudėtinga, nes jis dažnai prasideda subtiliai. Jei santykiuose jaučiate daug įtampos ir streso, jaučiatės sugniuždyti ir nelabai laimingi, jei tvyro baimės atmosfera, jei jaučiatės nuolat kalti ir netenkate savigarbos, vertėtų susimąstyti.
Klausimai, padedantys atpažinti psichologinį smurtą:
- Ar jaučiatės saugūs santykiuose?
- Ar partneris gerbia jūsų nuomonę?
- Ar partneris palaiko jūsų tikslus ir svajones?
- Ar jaučiatės laisvai reikšti savo jausmus?
- Ar partneris kontroliuoja jūsų gyvenimą?
- Ar jaučiatės nuolat kritikuojami ir žeminami?
- Ar jaučiatės izoliuoti nuo draugų ir šeimos?
Kuo daugiau kartų atsakėte „taip“, tuo didesnė tikimybė, kad patiriate sistemingą partnerio kontrolę ir sisteminį smurtą. Jei nesate tikra, kaip vertinti situaciją arba norite anonimiškai pasitarti, apsilankykite savitarpio pagalbos forume MoterysMoterims.lt.
Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė apie smurtą artimoje aplinkoje
Psichologinio smurto formos:
- Nuolatinė kritika: Partneris nuolat kritikuoja jūsų išvaizdą, elgesį, sprendimus ar gebėjimus.
- Žeminimas: Partneris nuolat žemina jus viešai ar asmeniškai, menkina jūsų pasiekimus ar sumenkina jūsų nuomonę.
- Kontroliavimas: Partneris kontroliuoja jūsų finansus, socialinius ryšius, aprangą ar kitus gyvenimo aspektus.
- Izoliavimas: Partneris stengiasi atskirti jus nuo draugų, šeimos ar kitų socialinių ryšių.
- Grėsmės: Partneris grasina jums, jūsų vaikams ar kitiems artimiesiems.
- Manipuliavimas: Partneris manipuliuoja jūsų jausmais, kad pasiektų savo tikslų.
- Emocinis šantažas: Partneris naudoja jūsų jausmus, kad priverstų jus daryti tai, ko nenorite.
- Ignoravimas: Partneris ignoruoja jūsų poreikius, jausmus ar nuomonę.
- Tylos bausmė: Partneris nustoja su jumis kalbėtis, taip bausdamas už neįvykdytus jo norus.
- Įtikinėjimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
Pavydas gali pasirodyti tarsi vienas iš būdų parodyti moteriai, kokia ji vyrui svarbi, tačiau iš tiesų tai - galingas kontrolės įrankis ir psichologinio smurto požymis. Pavydus partneris visą laiką nori būti šalia ir viską daryti kartu, kontroliuoti kiekvieną moters žingsnį, stebėti ir bandyti pakeisti jos elgesį, išvaizdą, jis reiškia pavydą bet kokių kitų moters gyvenime esančių žmonių atžvilgiu - draugų ar net artimųjų.
Jei partneris nuolat klausinėja apie moters buvimo vietą, telefono skambučius, pokalbius su kitais asmenimis, tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes jos mobiliajame telefone, tai - ne kas kita, o persekiojimas. Kaip ir pavydas, jis gali pasireikšti perdėtu moters kontroliavimu kiekviename žingsnyje, visiškai nepaliekant jai privatumo.
Daiktų laužymas, trankymas, mėtymas supykus - fizinės galios demonstravimas. Smurtautojas parodo, kad yra stiprus ir yra šių namų ar aplinkos šeimininkas. Jam ypač svarbu, kad įtūžio priepuolį ir daiktų niokojimą matytų pati moteris.
Psichologinio smurto priežastys
Psichologinio smurto priežastys gali būti įvairios, įskaitant:
- Asmenybės sutrikimai: Smurtautojai gali turėti asmenybės sutrikimų, tokių kaip narcisizmas ar antisocialinis asmenybės sutrikimas.
- Vaikystės traumos: Smurtautojai galėjo patirti smurtą ar prievartą vaikystėje. Tyrimai rodo, kad agresoriais dažnai tampa žmonės, vaikystėje patys patyrę smurtą.
- Emocinis neraštingumas: Smurtautojai gali neturėti gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas.
- Noras dominuoti: Smurtautojai nori dominuoti ir kontroliuoti savo partnerį.
Emerson Dobash ir Russell Dobash teigia, kad, nepriklausomai nuo skirtingos socialinės padėties, visi smurtininkai pasižymėjo diskrimanicinėmis, negatyviomis, šovinistinėmis nuostatomis visų moterų atžvilgiu, o ypač savo partnerės, žmonos ar mylimosios atžvilgiu.
Smurtautojai moteris suvokia kaip menkesnes už vyrą, turinčias paklusti jo nurodymams, tenkinti jo norus (net neišsakytus), seksualinius bei buitinius poreikius, ji privalo būti su juo tiek, kiek jam norisi ir likti jam ištikima, nepriklausomai nuo to, kad pats ištikimybės jai negarantuoja. Taigi žeminančios, menkinančios nuostatos moterų atžvilgiu, psichologinis, ekonominis smurtas yra vieni iš reikšmingiausių pavojaus signalų.
Neleiskime, kad vyro/ų išorinis žavesys, socialinis prestižas ar galia būtų priedanga smurtui prieš moteris.
Ką daryti patiriant psichologinį smurtą?
1) Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
3) Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo.
4) Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
5) Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”. Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, o asmuo geba priimti, kad jo elgesys nepriimtinas, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti.
Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo, smurtas taip pat nebūtinai liausis, jei jūs nuspręsite dar labiau nusižeminti ir būti dar klusnesne žmona ar geresniu vyru. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus.
Smurto aukos neretai įsivaizduoja, kad niekas kitas nesupras smurtautojo ir kad smurtautojui reikia meilės ir palaikymo ir stengiasi iš visų jėgų herojiškai palaikyti santykius. Tačiau nėra herojiška kentėti santykius, kuriuose jus niekina.
6) Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
7) Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.
8) Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
Galiausiai, verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų.
Svarbu suprasti, kad alkoholis ar psichotropinės medžiagos savaime neskatina polinkio smurtauti, o tiesiog išlaisvina jau turimus polinkius.
7 įspėjamieji emocinio smurto požymiai
Kur ieškoti pagalbos?
Jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją.
Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje. Policija - tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą?
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
- Bendrasis pagalbos centras: 112
- Emocinės paramos tarnyba:
- Telefono numeris: (informacija nepateikta)
- El. paštas: (informacija nepateikta)
- Pirmadieniais - ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Prevencija
Svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą apie psichologinį smurtą ir jo pasekmes. Taip pat svarbu mokyti žmones sveiko bendravimo įgūdžių, konfliktų sprendimo būdų ir emocinio intelekto. Išsprendus konfliktą Abipusio laimėjimo būdu, abu sutuoktiniai jausis patenkinti ir saugūs.
Specializuotos pagalbos centrai: įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, kartu su juo sudaro individualų pagalbos priemonių planą. Pasitelkdamas kitas pagalbą smurto artimoje aplinkoje teikiančias organizacijas ar specialistus, specializuotos pagalbos centras suteikia teisinę, psichologinę pagalbą, kad asmuo įveiktų kritinę būklę, informuoja visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, jei asmuo pageidauja, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicinos pagalba.
tags: #vyras #naudoja #psichologini #smurta