Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Pastaruoju metu daug kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus, visi domisi buvusio Seimo nario byla. Arba atveju, kai mama nuskandino savo vaikus Neryje. Deja, tik tuomet mes atkreipėme dėmesį, kad egzistuoja sudėtingos problemos, kurios reikalauja kompleksinio sprendimo - tiek institucijų, tiek mūsų reagavimo.
Šiandien daug kalbama apie Klaipėdos atvejį, bet buvo ir Matuko istorija, kai vos ketverių vaikas mirė nuo šeimoje patirtų sumušimų. Ypač kai kalbame apie smurtą prieš vaikus. Natūralu, kad audringai reagavome tiek į Klaipėdos atvejį, kai tėvas išmetė penkių mėnesį kūdikį per langą, tiek į Matuko tragediją, nes tai itin žiauru, - sako Vilniaus universiteto psichologijos profesorė Ilona Laurinaitytė.
Konkrečiai Klaipėdos atvejo netyriau kaip specialistė - savo išvadas pasakys kiti ekspertai. Smurto apibrėžimas labai platus. Reikia nepamiršti, kad vaikas yra šeimos dalis. Konkrečiai Klaipėdos atvejo netyriau kaip specialistė - savo išvadas pasakys kiti ekspertai.
Paminėtina, kad siekiant užtikrinti nukentėjusių žmonių teises šiais metais įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kai smurtautojas iškeldinamas iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Juk smurto ratas yra toks: smurtautojas patraukiamas iš šeimos, jis gailisi, gali ir nuoširdžiai gailėtis, auka jam atleidžia, susitaikoma, atrodytų, vėl viskas gerai, bet neretai tik iki tam tikro laiko.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą
Kaip rodo Lietuvos statistika, pateikiama Valstybės duomenų agentūros, daugiau kaip 90 proc. atvejų, kai smurtą artimoje aplinkoje patyrė nepilnamečiai, jie nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių. Dažniausiai artimoje aplinkoje nukenčia moterys. Ir smurtautojas dažniausiai - intymus partneris.
Deja, mūsų visuomenėje vis dar įprasta spręsti konfliktines situacijas pasitelkiant smurtą. Sakėte, kad mes nemokame spręsti problemų ir griebiamės smurto. Ir karų kontekste matyti, kaip susipriešiname, kaip nemokame konstruktyviai diskutuoti, o pritrūkę argumentų pereiname prie smurtinio, agresyvaus tono ir bandymo įrodyti savo tiesą, destruktyvių veiksmų.
Suprantama, kad yra žmonių, kurie taip sau kreditus - naudojasi kitų žmonių išgyvenimais dėl neteisingumo, dėl patirtos neteisybės. Arba atveju, kai mama nuskandino savo vaikus Neryje. Deja, tik tuomet mes atkreipėme dėmesį, kad egzistuoja sudėtingos problemos, kurios reikalauja kompleksinio sprendimo - tiek institucijų, tiek mūsų reagavimo.
Svarbu, kaip mes, šeimos nariai, kaimynai, visuomenė, reaguojame. Antrinė prevencija taikoma, kai įtampos situacija jau nutinka. Juk dar neseniai pas mus buvo sakoma: jei muša, vadinasi, myli. Vadinasi, kaimynai nereaguodavo, nesikišdavo, vos vienas kitas skambindavo tarnyboms. Tiesa, vis dar kalbėti apie patirtą smurtą yra gėda, jaučiame stigmą.
Valstybės mastu smurto problema jau sprendžiama, bet pagalbos vis dar reikia čia ir dabar - tiek aukai, tiek, kaip ir sakiau, smurtautojui. Galiausiai, retinė prevencija, kai ilgalaikėje perspektyvoje darome viską, kad smurtas nebepasikartotų.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš vaikus
Noriu pabrėžti, kad tikrai nežinau, ką darė tarnybos, ar jų dėmesys buvo pakankamas. Po Klaipėdos atvejo, kai tėvas išmetė pro langą savo kūdikį ir jis galėjo patirti smurtą dar iki šios agresijos, visuomenėje užvirė priekaištų vaiko teises užtikrinti turinčioms tarnyboms katilas. Esą jos nepadarė to, ką turėjo.
Tarnybos turi daug formalių trikdžių, reikalavimų. Taip, yra ir asmenybinių dalykų, kai darbuotojas į savo pareigas žiūri formaliai. Bet reikėtų suprasti, kokiu krūviu, už kokį atlyginimą dirba tie darbuotojai. Deja, aplaidumo būna, sutinku. Pabandykite vaiką paimti iš šeimos. Kokios reakcijos sulauksite?
Tad tarnybos, jei smurtauta ir anksčiau, turėjo turėti ne vieną ženklą reaguoti. Tai labai sudėtinga, pavyzdžiui, Klaipėdoje žuvusio kūdikio atveju trūksta žinių apie mamą... Tad čia nėra vieno atsakymo ir paaiškinimo. Tikiuosi, kad po tyrimo sužinosime, ko čia pritrūko.
Vaiko Teisių Apsaugos Įstatymo Pataisos
Šiandien parlamentas svarstys jau ne kartą nukeltas Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas. Jomis siekiama ne tik apibrėžti, bet ir uždrausti visas prievartos rūšys. Akcijos iniciatoriai ragina visuomenę prisijungti ir šiandien 12 val. Prie parlamento tokia akcija rengiama jau ketvirtą kartą.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Apibrėžimai esantys LR Baudžiamajame kodekse atspindi tik kraštutinius atvejus, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, pasak psichologės, vaikų smurto aukų ekspertės Ievos Daniūnaitės, didžioji dalis smurto prieš vaikus atvejų turi būti sprendžiami ne baudžiamosiomis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir smurtas artimoje aplinkoje
„Svarbiausia, kad smurtas būtų kuo anksčiau atpažįstamas, sustabdomas, o vaikai ir šeimos laiku gautų pagalbą“, - sako I. Daniūnaitė. Vaiko tiesių apsaugos skyrių duomenimis, 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1579 vaikai (1669 atvejai). Tačiau realiai jų gali būti kelis ar keliolika kartų daugiau. Tą atskleidžia psichologų darbo su vaikais bei šeimomis praktika.
Nestabdomo smurto pasekmės didelės. „Valstybė moka milžinišką kainą, nes užaugusios ir pagalbos negavusios aukos dažniau smurtauja prieš kitus, atsiduria didesnėje alkoholizmo ir savižudybių rizikoje. Nieko nesiimant, valstybė prisideda prie tautos naikinimo“ - situaciją komentuoja I. Daniūnaitė. Kol smurtas prieš vaikus įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtas, plačiajai visuomenei ir specialistams nėra aišku, koks elgesys su vaikais neleistinas.
Dalis visuomenės baiminasi, kad nukentės skurdžiai gyventys tėvai. Tačiau įstatymo pataisos numatytų, kad nepriežiūra yra nuolatinis nesirūpinimas pagrindiniais fiziniais, emociniais ir socialiniais vaiko poreikiais. Tai procesas, keliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ir orumui. Pavyzdžiui, kai vaikas ilgai lieka nevalgęs, nemiegojęs, neaprengtas, nenuvedamas pas gydytoją ir kt.
Pataisomis numatoma, kad psichologinis smurtas yra nuolatinis vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas ar trikdymas jį žeminant gąsdinant, atstumiant, taikant netinkamas bausmes ir ribojant normalias socialines sąveikas. Tai žodinė agresija, abejingumas vaiko poreikiams, nuolatinės neigiamos nuostatos vaiko atžvilgiu, individualumo nepripažinimas ir išnaudojimas suaugusių emociniams interesams ar įtraukimas į asocialią veiklą.
Anot Paramos vaikams centro ekspertų, kuo anksčiau atpažįstamas smurtas, tuo anksčiau suteikiama pagalba, todėl galima laiku sustabdyti netinkamą elgesį ir išsaugoti vaiką šeimoje. Savo įstatymuose fizines bausmes išskyrė ir jas uždraudė jau 52 šalys.
Smurto formos:
- Fizinis smurtas
- Psichologinis smurtas
- Seksualinis smurtas
- Nepriežiūra
Seimo Narių Diskusijos ir Nuomonės
Seimas svarstydamas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą iš jo išbraukė smurto lyties pagrindu sąvoką. Bandė eiti per galines duris. Už tokį konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 35 ir susilaikė 17 parlamentarų.
Parlamentarai siūlė iš įstatymo projekto išbraukti smurto lyties pagrindu sąvoką teigdami, kad ji yra ideologinė, o faktas, kad statistiškai nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nerodo, kad prieš jas smurtaujama dėl lyties, o tik tai, kad nukenčia silpnesnis partneris. Konservatorius A. Ažubalis net aiškino, kad siūlydami įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką „kontroversiškos Stambulo konvencijos išpažinėjai bando eiti per užpakalines duris“.
Todėl Seimo nariams išbraukus iš įstatymo projekto smurto lyties pagrindu sąvoką, už visą projektą po svarstymo balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo aštuoni ir susilaikė 15 parlamentarų. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
„Smurtas yra dėl bet kokių socialinių statusų, diskriminacinių formų, o ne vien tik lyties pagrindu. Ir nemanau, kad reikia vėl kilnoti Stambulo konvenciją. Geriau reikia ieškoti būdų, kaip spręsti problemas, kad skaičiai mažėtų, o ne didėtų“, - Delfi TV laidoje „Kaip pas žmones“, kuri buvo filmuojama Panevėžyje, teigė Panevėžio šeimų asociacijos prezidentė Ieva Grigaitė.
Laidoje dalyvavęs kunigas Rimantas Gudelis tvirtino, jog Seimo sprendimai net prasilenkia su logika. Prasilenkia su logika. „Pasižiūrėjau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą informaciją, iš kur kyla smurtas. Aiškiai įvardyta, kad 50 proc. smurto šeimose atvejų kyla dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo. O šita valdžia juk norėjo dekriminalizuoti narkotikus ir palengvinti alkoholio vartojimą“, - stebėjosi kunigas.
Kita smurto priežastis, anot jo, yra skurdas, nedarbas. „Tada vyras ar žmona smurtauja, nes nesijaučia patogiai toje šeimoje. Ir dabartinė mūsų valdžia visiškai nesirūpina provincija, pas mus neatvažiuoja, neįsiklauso į žmonių nuomonę, o užsiima tik vienu klausimu - smurto lyties atžvilgiu. Ir čia visi įžvelgia pavojų, nes praeina „gender“ ideologija. Štai pavyzdys - šeimoje auga 15 metų mergaitė, kuri sumąsto, kad yra berniukas, tėvai ją bara, auklėja, aiškina, sako, kad tu esi mergaitė, o tada ji iškviečia policija, nes čia smurtas lyties pagrindu ir tėvus policija iš namų išveža 72 valandoms“, - galimas situacijas numatė R. Gudelis.
Jis pripažino, kad visuomenėje dar yra gajūs įsitikinimai, jog moteris yra žemiau vyro, todėl prieš ją galima pakelti ranką. Tačiau esą kovoti su tokiais įsitikinimais reikia ne įstatymais, o švietimu. „Apie tai yra ir bažnyčios mokymas. Tačiau įstatymuose nebūtinai turi būti sviestas sviestuotas. O šita formuluotė dėl smurto lyties pagrindu į mūsų įstatymus stumtų „gender“ ideologiją. Tai ir buvo didžiausias mūsų rūpestis, kad toks įstatymas nebūtų priimtas“, - aiškino R. Gudelis.
Tad mes šioje vietoje ir taip turime perteklinę reakciją, palyginti su kitomis problemomis. „Policijoje smurtas artimoje aplinkoje yra A ar B reagavimo įvykis, kai jie turi ypač greitai atvykti. Tad mes šioje vietoje ir taip turime perteklinę reakciją, palyginti su kitomis problemomis“, - tvirtino R. Gudelis.
Tačiau Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė, kuri teigė, jog kasdien daugybę kartų susiduria su smurto artimoje aplinkoje atvejais, tvirtino, kad prieš moteris smurtaujama todėl, kad jos yra moterys. Geru dalyku pridengiamas blogis. Todėl įstatyme ir turėjo atsirasti sąvoka smurtas lyties pagrindu.
„Man tų diskusijų buvo liūdna klausytis. Pradėti sveikti galima tik tada, kai pripažinsi, kad tai bėda. O tos diskusijos yra nenoras pripažinti, kad tai bėda. Ir kai sakoma, kad nebūtina įstatyme paminėti, yra netiesa. Būtina paminėti, nes žmonės sako, kad ko nėra įstatymuose parašyta, to ir nereikia laikytis. Mūsų klientai daugiau nei 80 proc. yra nukentėjusios moterys. Todėl tikrai manyčiau, kad reikėtų įstatyme paminėti lytį. Nereikia to bijoti, tai tikrai nebus sviestas sviestuotas“, - aiškino I. Zabulionytė.
Anot Šv. Juozapo globos namų vadovo Patriko Skrudupio, gilesnė problema ta, kad lietuvių kalboje turime vieną žodį „lytis“ - vyriška ir moteriška. „O angliškas žodis yra „sex“ - lytis“ ir „gender“ - socialinė raiška, tai gali būti vyras ir moteris, kurie pasirenka save kitaip išreikšti, gal jis turi lyties disforijos sutrikimą ir persirengia moterimi. Tad problema dėl to, kad turėtume savo teisinėje sistemoje socialinės lyties apibrėžimą. Jei tik šituo pagrindu bandytume pakreipti visą prevenciją, mokymą mokyklose, kad tik lyties pagrindu kyla smurtas, tai būtų netiesa, tai vienos ideologijos samprata. Tai būtų Trojos arklys. Ir pasisakau prieš tai“, - teigė P. Skrudupis.
Jam antrino ir R. Gudelis. „Stambulo konvencija yra pavojinga. Tą visą dalį, kurioje kalbama apie smurtą vyro prieš moterį, ją visą turime dabartiniame įstatyme. Negerai pasidaro, kur prasideda „gender“ ideologijos ataka. Popiežius Pranciškus sako, kad „gender“ ideologija yra ataka prieš žmogų, prieš žmogaus prigimtį, prieš vyro vyriškumą, prieš moters moteriškumą, tas atveria kelią į socialinę lytį, tas atveria kelią į įsivaizduojamas 72 lytis. Tai yra viena ta pati politika, kuri vyksta jau visi metai ir vėl buvo paprastas bandymas, pridengus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, prastumti šitą „gender“ ideologiją. Geru dalyku pridengiamas blogas dalykas. Laimė, kad buvo pakankami sąžiningų konservatorių, kurie tai sustabdė“, - pasidžiaugė R. Gudelis.
I. Zabulionytė stebėjosi, jog įžvelgiamos kažkokios grėsmės. Pasiūlė naują sąvoką. „Aš mačiau, kad buvo parašyta lyties pagrindu, o ne socialinės lyties pagrindu. Tie stereotipai apie moteris, kad jas galima mušti, yra gajūs iš senų laikų. Ir įvardijant smurtą lyties pagrindu greičiau išsispręstų problemos. Ir tos visos kovos trukdo spręsti realias problemas. Nes kovos buvo iš principo, kad kažkam prieštarauti. Jei ieškotume bendrų sprendimų, tai tikrai pasiektume didesnių rezultatų“, - įsitikinusi I. Zabulionytė.
P. Skrudupis jai prieštaravo dėl siauro mąstymo. „Taip nesigilindami, o kovodami už ir prieš, nespręsime problemų, o tik būsime susiskaldę. Prieš smurtą reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis,. Bet gal reikia įvardinti smurtą prieš asmenį, o ne smurtą prieš lytį“, - išeitį pasiūlė P. Skrudupis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
Seime skandalas. Šioje vietoje labai įdomi pasirodė pirmininkaujančio Seimo posėdžiui konservatoriaus Jurgio Razmos pozicija, kai jis pareikalavo nutraukt debatus šia tema, lyg ji būtų eilinė naujiena ir nežiūrint į nieką tęsti Seimo posėdį, esą neatsitiko nieko ypatingo. Esą M. Sinkevičius: Baltarusija? Dar neteko girdėti, kad prieš baltarusių parlamentarus būtų buvusi panaudota jėga jų pačių darbo vietoje.
Ir tik liberalas Simonas Gentvilas, pamatęs, kad parlamentarai palieka posėdžių salę, suprato, kad valdančiajai koalicijai su tokių požiūriu gali atsirūgti, ir griebėsi gelbėti padėtį siūlydamas priimti kažkokį sprendimą iš Seimo vadovybės pusės, kitas konservatorių frakcijos atstovas S. Šedbaras pasiūlė susisiekti su Generaline prokurore ir pasiaiškinti kas nutiko, lyg čia ji būtų kalta dėl tokio visiškai neteisėto sprendimo, kuris, panašu, buvo priimtas tik tam, kad užtemdytų kitą skandalą, susijusį su Ž. Pavilioniu. O tas faktas, kad minėtas Ž. Pavilionis pirmininkaujantis J. Razma.
„Aš manau, kad emocijų turbūt buvo per daug ir Remigijui gal tie saugikliai išmušė. Gal žmogus ir norėjo užkardyti konfliktą, bet, matyt, užkardymas nepavyko taip, kaip buvo įsivaizduojama. Ne paslaptis, kad parlamentuose vyksta kartais visko, ačiū Dievui, ne Lietuvos, bet apsižodžiavimo ir emocijų kartais būna per daug“, - LRT televizijai teigė M. Sinkevičius.
A. Norkienė: Remigijus yra truputį kitoks politikas. Tuo metu reaguodama į Vilkaviškyje įvykusį incidentą, „valstietė“ Aušrinė Norkienė teigė, kad koalicijos partnerio veiksmus įvertins policija. Be to, pasak jos, R. Žemaitaitis yra šiek tiek „kitoks politikas“.
L. Kasčiūnas: policija turėtų pradėti tyrimą. Savo ruožtu opozicijoje dirbančių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino manąs, jog policija dėl šio incidento turėtų pradėti tyrimą. Parlamentaras pabrėžė, jog politikai privalo mokėti susivaldyti.„Čia visi turbūt mes dalyvavę įvairiuose rinkimuose, debatuose. Tu turi valdytis, turi tvarkytis, nėra taip lengva, ypač, kada tau salėje sėdi politinių oponentų atsiųsti žmonės ir tave provokuoja.
V. Čmilytė-Nielsen: nuo melo - ilgainiui pereinama prie fizinių veiksmų. Anot politikės, žodinė agresija, melas ir šmeižimas, ilgainiui toleruojami ir pateisinami, gali peraugti į fizinius veiksmus. Būtent taip, pasak jos, ir nutiko.Kaip skelbta, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis susitikimo su gyventojais metu Vilkaviškyje apstumdė į jį atvykusį protestuojantį jaunuolį.
Savo ruožtu policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis teigė, kad policija yra įvykio vietoje, bet Seimo nario pastumtas asmuo pretenzijų esą neturi. Tuo metu reaguodamas į šį incidentą premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad tokiu elgesiu buvo peržengtos sveiko proto ribos. Pats R. Žemaitaitis tikino, jog į susitikimą atvykęs jaunuolis pats elgėsi nepagarbiai, stumdė senyvo amžiaus žmones.
Nepaisant augančių įtampų valdančiojoje koalicijoje bei frakcijoje, socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius tikisi rasti bendrą sutarimą su partijos kolegomis. LSDP lyderis apie frakcijos skilimą: tikiuosi, kad sutarimas bus.
Kaip skelbta, socialdemokratų partijos viduje pastaruoju metu netrūksta diskusijų dėl koalicijos su „Nemuno aušra“. Savo ruožtu pats M. Sinkevičius praėjusią savaitę tikino, jog įtampos šiuo klausimu neslūgsta, o auga. Be to, pabrėžė jis, sprendimai dėl tolimesnės koalicijos su šia partija bus priimti vadovaujantis suvažiavime pavasarį išrinkto naujojo partijos pirmininko vizija.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Pagalbos telefonai
- 112 - Skubios pagalbos tarnybos (policija, greitoji pagalba, ugniagesiai)
- 116 111 - Vaikų linija
- 8 800 28888 - Pagalbos moterims linija
- 1809 - emocinė pagalba jaunimui
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.