Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.
Siekiant visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas - karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti - ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, - sako I.
Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. „Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 - apie emocinę prievartą, 275 - apie seksualinę prievartą, 134 - apie nepriežiūrą, 1417 - apie patyčias. Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to, kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo. Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai - kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas.
„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, - sako I.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. „Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkrauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias - visa tai nėra teisingas auklėjimas. Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose.
2022 metais smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo, 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, aštuonios iš dešimties - moterys, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių. Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai. Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų - moterys.
„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste - 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime - 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, - teigiama pranešime.
Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų - nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų - kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.). Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).
2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai. Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) - pagrindinį, 13,7 proc. - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. - pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir smurtas artimoje aplinkoje
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
Plačiaus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus.
2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų - suduoti į galvą.
2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos.
Paprašius ankstesnių metų duomenų, kiek vaikų buvo nužudyta artimoje aplinkoje 2013-2016 metais, Valstybės duomenų agentūros viešųjų ryšių skyriaus atstovė Birutė Stolytė atsiuntė duomenų lenteles, kuriose ties minėtais metais - tuščios grafos. Pabandžius pasitikslinti, ar gali taip būti, kad tais metais nebuvo artimųjų nužudytų vaikų, B. Į prašymą pateikti vaikų smurtinių mirčių artimoje aplinkoje duomenis Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nesureagavo.
Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė apie smurtą artimoje aplinkoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas.
2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus.
„Duomenys apie vaikus yra labai sudėtingi, jų yra daug, jie kaupiami. Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas, kuriose duomenys pagal tam tikrą tvarką kaupiami nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Tačiau iš esmės jūs teisingai pataikėte, kad duomenų turime daug, tačiau jie kaupiami skirtinguose registruose, todėl negalime atlikti rimtų analizių. Šiuo metu kaip tik baigiama kurti vieninga duombazė, kuri leis tai daryti ateityje“, - sako V.
Kad susistemintų duomenų, rodančių, kokie buvo smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje mastai iki reformos, neneigia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pirmu numeriu įvardijo poreikį „plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis“ bei užtikrinti „šių duomenų prieinamumą bei pakankamumą“. Kontrolierė nurodė, kad būtina vertinti duomenis, „kurie yra reikšmingi išsamiai ir visapusiškai vaikų padėties analizei ir leidžia laiku identifikuoti problemas bei numato tinkamas jų sprendimo priemones“.
VVTAĮT 2023 metų ataskaitoje pateikiami bendri smurto prieš vaikus skaičiai. Smurto atvejai artimoje aplinkoje nėra analizuojami atskirai. Tą interviu pabrėžia ir tarnybos vadovė I. Skuodienė. Jos teigimu, pastaruoju metu itin išaugo smurtas, kurio metu vaikai nukenčia nuo bendraamžių. „Buvo pernai net atvejų, kuomet dėl bendraamžių smurto vaikams prireikė medikų pagalbos“, - sako I.
Visgi, duomenys rodo, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje ir toliau nemažėja. Iš 2023 m. tarnybos užfiksuotų smurto atvejų, nuo artimųjų ir giminaičių psichologinio smurto nukentėjo 41 proc. vaikų (148 atvejai), 38 proc. patyrė artimųjų fizinį smurtą (1144 atvejai), o 22 proc. - seksualinį smurtą (85 atvejai). Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama būtent artimoje aplinkoje - 98 proc.
„Man svarbus kiekvienas vaikas, nukentėjęs nuo smurto mūsų visuomenėje. Neišskirčiau artimos aplinkos nuo mokyklos, darželio, kiemo, gatvės… Mūsų dėmesio centre - vaikas, patyręs fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą. Nemanau, kad mažėja smurto artimoje aplinkoje, tačiau keičiasi nuostatos. Jei anksčiau buvo drąsu pasakyti, kad vaiką auklėju diržu ir turiu tokią teisę, dabar tokių pasakymų nebeišgirsi“, - sako V.
Paklausta apie VVTAĮT ataskaitas, kuriose fiksuojami bendrai visi smurto prieš vaikus atvejai, neakcentuojant smurtą artimoje aplinkoje, nelinkusi to sureikšminti ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V. Augienė. „Tačiau nagrinėjant tik bendrą smurto prieš vaikus statistiką, neiškiriant smurto artimoje aplinkoje skaičių, lengva nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Lietuvoje smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje vis dar nemažėja“, - į realią situaciją atkreipia dėmesį anonimiškai tyrime sutikusi dalyvauti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja. Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų. Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc.
Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma.
„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako I. Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus. 2023 metais, teismo sprendimu, šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai.
Dviejų vaikų tėvas Paulius (vardas pakeistas) papasakojo apie jų šeimos gyvenimą iš esmės pakeitusią vaikų paėmimo dramą, kuri prasidėjo 2023 m. balandžio mėnesį. Tuo metu jų dukrai buvo beveik 8 metai, sūnui - 6,5 m. Pagal dukrą konsultavusios psichologės pranešimą dėl galimai prieš vaikus namuose naudojamas smurtines bausmes, patikrinti situaciją namuose atvyko vaiko teisių tarnybos pareigūnai. Paulius įsitikinęs, kad vaiko teisių pareigūnai neturėjo teisės kištis į jų šeimos gyvenimą, o jų taikyti veiksmai - vaikų paėmimas iš šeimos - neteisingas. Vyras pasisamdė advokatus ir siekia savo tiesą įrodyti teisme.
„Mes esame normali, tipinė šeima. Su žmona esame pažįstami nuo mokyklos laikų, nors esame nesusituokę, tačiau gyvename, kaip normali šeima, auginame du savo vaikus. Nevartojame alkoholio ar narkotikų, nebent per šventes. Toks socialinis vartojimas. Dukros charakteris gana aštrus, todėl pasitarę su mokytoja, nusprendėme nuvesti ją pas psichologę. Ir štai netikėtai vieną vakarą sulaukėme skambučio, kad pas mus užsuks vaiko teisių pareigūnai. Nieko neįtardami, įsileidome. Su manimi pirmame aukšte pasiliko vienas pareigūnas, kitas užlipo į antrąjį aukštą ir vėliau sužinojau, kad jie ketina išvežti vaikus iš namų. „Skambinkite, tarkitės, nes namuose nesaugi aplinka“, - pasakė. Tą dieną sūnus turėjo temperatūros. Siūliau vaikus vežti savo automobiliu, bet pareigūnai nesutiko. Pasirodo, dukros jie paklausė, ar ją muša, o ji pasakė kažką, kad yra gavusi medžiaginiu diržu.
Ne, pasakė, kad ją baudžia. Kad tik uždaryta į areštinę pirmą kartą sužinojo, jog negalima vaiko ranka mušti per sėdmenis tyrimo autorei yra prisipažinusi ir kaunietė Eglė Kručinskienė. „Negalėjau patikėti, nuo kada nebegalima. Dauguma tėvų taip vaikus auklėja“, - 2022 m. Iš kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų du mažamečiai vaikai buvo paimti 2018 metų rudenį, po to, kai Panemunės šilo parke su dvimečiu sūnumi ir trejų metų dukra vaikštinėjusi motina pateko į konfliktą. Incidento metu nepažįstamas praeivis iškvietė policiją, motyvuodamas, kad moteris agresyviai elgiasi su vienu iš vaikų. Vaikų tėvas G. Kručinskas sakė, kad apie naujus įstatymus, kurie vaiko auklėjimą fizinėmis bausmėmis prilygins smurtui, sužinojęs jau po šeimai nutikusio atvejo, kuomet kurdamas krosnį pamatė seną laikraštį ir straipsnį jame apie kuriamus naujus įstatymus.
„Niekas nekalbėjo, galima taip auklėti, ar ne, tiesiog taip auklėjo. Aš pats vaikystėje buvau labai judrus, išvesdavau mamą iš kantrybės. Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą, jo užkardyti neįmanoma. „Mes negalime persekioti šeimų, eiti jų lankyti be rimtos priežasties - tai nebūtų teisinga tų žmonių atžvilgiu - visada reikalingas pretekstas, geriausia - pranešimas“, - sako VVTAĮT direktorė I.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Būtent jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pabrėžia anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Pasak jos, ji jau žino, kaip atrodo nudeginimas cigarete, kaip atpažinti diržo ar pliaukštelėjimo ranka žymes. „Patikėkite, prieš vaiką pakelta ranka ant vaiko odos palieka ryškią pirštų žymę. Žinau, kaip kaip atrodo kraujosrūvos, kaip jos keičiasi, kaip pagal spalvą atpažinti smurto laiką, pobūdį“, - pasakoja socialinė darbuotoja.
„Socialinio darbuotojo etatas klinikoje atsirado tik dėka mūsų vadovo Rimanto Kėvalo, kuris turi visapusį požiūrį į vaiką, jo sveikatą, emocinę būseną. Medikų darbas yra pasirūpinti vaiko sveikata, mano darbas - organizuoti visą reikalingą pagalbą, vaiko apsaugą ir tolimesnę priežiūrą“, - sako A. Paklausta, ar tokie socialinių darbuotojų etatai gydymo įstaigose neturėtų būti finansuojami iš socialinei apsaugai skirto valstybės biudžeto, SADM viceministrė V. Augienė pastebėjo, kad jos vertinimu, viena sistema neturėtų finansuoti kitos sistemos poreikių.
„Socialinių darbuotojų atsiradimas gydymo įstaigoje jau nebėra niekam naujiena, jie turės dirbti ir šeimos gydytojų komandose. Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m. Tačiau moteris pripažįsta, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejais būna ir pilkųjų zonų. „Neseniai turėjome atvejį, kai akivaizdžiai kūdikiui stebėjome sukrėsto vaiko sindromą, tačiau tėvai tai neigė - tad greičiausiai kūdikis grįš su jais namo. Tokiais atvejais ilgai kankina nerimas, ar viską padarėme teisingai, gal tėvams reikėjo pagalbos?“ - pasakojo A.
Visgi A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą, auklėjimą pamažu keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti. „Kad visiškai nebeliks smurto, tuo netikiu. Atvejai, kuomet dėl smurtinių tėvų ar įtėvių veiksmų žūsta vaikas, yra išskirtiniai. Gelbėja tik tai, kad dauguma tokių atvejų būna rezonansiniai ir tirti juos SADM dažniausiai paveda sudarytai komisijai. Nors teoriškai VVTAĮT darbo rezultatus turėtų kontroliuoti SADM, praktikoje toks įspūdis nesusidarė.
Straipsnio ir infografikų autorė - Brigita Sabaliauskaitė. Publikacijos iliustravimui panaudotos asociatyvios LSMU ligoninės Kauno klinikos nuotraukos.
Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje
Statistiniai duomenys apie smurtą prieš vaikus Lietuvoje:
| Metai | Iš viso atvejų | Smurtautojas - artimas asmuo (%) |
|---|---|---|
| 2018 | 2593 | 69 (1789 atvejai) |
| 2019 | 3843 | 69 (2348 atvejai) |
Smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių:
| Metai | 0-3 m. | 4-6 m. | 7-9 m. | 10-14 m. | 15-17 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 91 | 99 | 185 | 545 | 224 |
| 2019 | 59 | 99 | 250 | 840 | 335 |
| 2020 (9 mėn.) | 43 | 100 | 159 | 468 | 168 |
Duomenys apie fizinį smurtą pagal amžių:
| Metai | 0-3 m. | 4-6 m. | 7-9 m. | 10-14 m. | 15-17 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 224 | 138 | 134 | 214 | 33 |
| 2019 | 335 | 198 | 241 | 359 | 31 |
| 2020 (9 mėn.) | 168 | 113 | 123 | 207 | 9 |
Duomenys apie psichologinį smurtą pagal amžių:
| Metai | 0-3 m. | 4-6 m. | 7-9 m. | 10-14 m. | 15-17 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 33 | 34 | 60 | 108 | 5 |
| 2019 | 31 | 38 | 62 | 169 | 5 |
| 2020 (9 mėn.) | 9 | 7 | 21 | 65 | 4 |
Duomenys apie nepriežiūrą pagal amžių:
| Metai | 0-3 m. | 4-6 m. | 7-9 m. | 10-14 m. | 15-17 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 5 | 15 | 29 | 59 | 5 |
| 2019 | 5 | 26 | 37 | 91 | 5 |
| 2020 (9 mėn.) | 4 | 11 | 18 | 55 | 4 |
Šie duomenys rodo, kad smurtas prieš vaikus išlieka rimta problema Lietuvoje, ypač artimoje aplinkoje. Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti veiksmingą pagalbą smurtą patiriantiems vaikams.
Smurto prieš vaikus statistika Europoje
Kaip atpažinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusį vaiką - Vilma Paliaukienė
Smurto prieš vaikus prevencija