Psichikos ligos ir smurtas: sąsajos, mitai ir pagalbos būdai

Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis. Prognozuojama, kad jau 2020-aisiais jų pagausės iki 15 proc. Psichikos sveikatos sutrikimai apsunkina kasdienį gyvenimą, bet daugiausia įtakos turi santykiams su artimaisiais.

Smurtas artimoje aplinkoje: apibrėžimas ir formos

Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo.

Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą.

Smurto formos artimoje aplinkoje:

1. Fizinis smurtas - tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą.
2. Seksualinis smurtas - kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
3. Persekiojimas - tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą.
4. Psichologinė agresija - tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus.

Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje.

Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš vaikus

Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.

Nors smurtas artimoje aplinkoje turi rimtų padarinių, daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba. Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, kad moterys su smurtu susiduria dažniau nei vyrai. Pernai 82 proc. besikreipiančių dėl smurto artimoje aplinkoje buvo moterys. Pasak jos, visuomenė geriausiai atpažįsta fizinį smurtą, neblogai - seksualinį, o psichologinį ir ypač ekonominį - kur kas mažiau.

Psichozė: apibrėžimas ir tipai

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.

Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir smurtas artimoje aplinkoje

Psichozės tipai:

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

• Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
• Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.

Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis). Pagalba labai reikalinga.

Psichikos ligos ir smurtas: ar yra ryšys?

„Susirgus šeimos nariui, artimiesiems kyla daug psichologinių ir socialinių problemų, sumenksta galimybė išlaikyti darnius santykius. Neretai santykiai tampa traumuojantys, pasitaiko įvairių formų smurto. Ypač svarbu identifikuoti krizines situacijas tokiose šeimose ir kuo skubiau suteikti pagalbą“, - sako Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Jo teigimu, laiku nesuteikus pagalbos, psichologinis smurtas gali peraugti į fizinį - ypač tais atvejais, kai ligonį ištinka ligos atkryčiai, kai jis atsisako gydytis, nesuvaldo įtampų ir streso. Tada kenčia ne tik psichikos sutrikimą turintis žmogus, bet ir jo artimieji, aplinkiniai.

Pasak VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorės Algės Nariūnienės, psichikos negalią turintys žmonės dažnai jaučiasi atstumti tiek šeimos, tiek visuomenės, jie dažnai patenka į įvairias situacijas, taip pat ir konfliktines. Dar viena problema - psichikos ligomis sergantys žmonės nesupranta, kad liga paūmėjo, kad reikia gydytis. Dažnai artimųjų bandymai išvežti sergantį į ligoninę baigiasi agresija.

Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė apie smurtą artimoje aplinkoje

Caman ir kolegų (2022) tyrimo rezultatai nurodo, jog tik nedidelė dalis asmenų, kurie nužudė savo partnerę, turi psichikos sutrikimų. Tačiau taip pat yra daug asmenų, kurie turi psichikos sutrikimų ir kuria sveikus ir pagarba grįstus santykius. Jei partneris iš tiesų serga psichikos liga ir smurtauja, svarbu nepamiršti, kad psichikos ligą ir smurtinį elgesį smurtaujantis partneris turi spręsti atskirai.

Smurtas - tai pasirinkimas, kurį kažkas daro siekdamas išlaikyti galią ir kontrolę partnerio atžvilgiu.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Vadybos ir psichologijos instituto direktorė prof. dr. Aistė Diržytė teigia, kad smurto prevencija šeimoje, bendruomenėje prasideda nuo gebėjimo jį atpažinti.

Anot profesorės, labai svarbu, kad bendraujant būtų patenkinami trys svarbiausi kiekvieno žmogaus poreikiai:

• Kompetencijos poreikis: „tikiu, kad kažką galiu“.
• Autonomija: „aš savarankiškas“.
• Susietumas: „man reikia dėmesio ir meilės“.

Pasak A. Diržytės, žmonės, turintys psichikos problemų, yra jautresni, jų psichologiniai poreikiai gali būti išreikšti itin stipriai. Todėl dirbdami su itin jautriais žmonėmis patys turime būti jautrūs.

Dažniausi mitai apie psichikos ligas

Psichikos ligos yra apipintos įvairiais mitais ir klaidingomis nuomonėmis, kurios giliai įsišaknijusios visuomenėje. Šie mitai ne tik stigmatizuoja žmones, kenčiančius nuo psichikos sutrikimų, bet ir apsunkina jų galimybes gauti reikiamą pagalbą ir integruotis į visuomenę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis.

Dažniausi mitai apie psichikos ligas:

1. Psichikos ligos yra užkrečiamos. Nors emocijos, ypač neigiamos, yra užkrečiamos, tačiau psichinės ligos - ne.
2. Psichiniai sutrikimai iššaukia agresijos priepuolius. Iš tiesų, psichikos ligoniai kur kas dažniau tampa ne smurtautojais, o smurto aukomis.
3. Psichikos ligos - retenybė. Maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus.
4. Psichikos ligos priklauso nuo žmogaus požiūrio. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai.
5. Nuo psichologinių ligų neįmanoma išsigyti. Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“.
6. Psichologinės ligos - traumatiškos vaikystės padarinys. Psichinius sutrikimus kenčia ir nuostabią vaikystę patyrę žmonės.
7. Psichikos ligoniui padėti neįmanoma. Artimųjų ir draugų parama bei meilė yra svarbūs veiksniai gydant psichologinius sutrikimus.
8. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti. Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
9. Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų. Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais.
10. Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę. Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“.
11. Valgymo sutrikimai kankina tik moteris. Su valgymo sutrikimais gali susidurti bet kas.
12. Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė.

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai.
• Laiko planavimas ir organizavimas.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas.
• Aplinkos pritaikymas.

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Ką daryti, jei patiriate emocinį smurtą?

1. Pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas.
2. Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja.
3. Nepraraskite savitvardos.
4. Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”.
5. Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus.
6. Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
7. Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
8. Verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų.

Jei jūsų partneris ar partnerė naudoja bet kurio tipo smurtą prieš jus ar jūsų vaikus, kreipkitės pagalbos į profesionalus.

tags: #jei #smurtauja #psichinis #ligonis