Mokymosi Galimybės Autistams Lietuvoje

Autizmas yra sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, socialinės sąveikos, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu.

Šiandienos mokykla tampa vis atviresnė mokinių įvairovei, tačiau pasirengimas priimti visus, taip pat ir skirtingų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, vis dar kelia daug klausimų. Autistiški mokiniai gali pasižymėti ribotomis socialinėmis sąveikomis, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos sunkumais, ribotais, stereotipiškais elgesio, interesų, veiklų šablonais, netipiškomis reakcijomis į sensorinius pojūčius, kognityvinių gebėjimų trūkumais, fizinės ir emocinės ugdymosi sveikatos sutrikimais, motoriniai įgūdžių nepakankamumu (Colvin, Sheehan, 2014).

Šiame straipsnyje aptariami įvairūs metodai ir strategijos, skirti padėti autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems vaikams mokytis, adaptuotis ir integruotis į visuomenę.

Autizmo Spektro Sutrikimų Ypatumai

Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą. Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau sutrikimas dažnai nustatomas tik daug vėliau. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis. Vis dėlto, pritaikius atitinkamą ugdymo metodą konkrečiam vaikui, autizmo požymius galima sėkmingai sumažinti.

Taip pat skaitykite: Prasminga karjera

Pagrindiniai autizmo požymiai:

• Sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis).
• Sutrikusi socialinė sąveika.
• Riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys.
• Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams.
• Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.

Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką, jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą. Dėl šių priežasčių emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus.

Emocijų Mokymosi Metodai ir Strategijos

1. Tomatis® Terapija

Tomatis® terapijos metu nuolat palaikoma smegenų susidomėjimo būsena. Kol jos susidomėjusios, susikaupusios, gali pagerėti ir susikaupimas bei koordinacija. Taikant Tomatis metodą, terapijos metu vyksta savotiška smegenų treniruotė.

Kaip tai veikia:

• Stimuliacija: Metodas grindžiamas nenumatytų garso kontrastų perdavimu per muziką ir žmogaus balsu, siekiant nuolat nustebinti smegenis.
• Nervų sistemos plastiškumas: Metodas naudoja natūralų nervų grandinių plastiškumą, susijusį su garsų dekodavimu ir analize, kad perkvalifikuotų smegenis.
• Poveikis emocijoms: Smegenys yra linkusios natūraliai apsisaugoti filtruodamos jutiminės informacijos analizę, ypač kai išorinė aplinka suvokiama kaip grėsminga arba po emocinio sukrėtimo ar traumos.

Tomatis® terapija gali padėti mažinti depresiją, nerimą ir kitus emocijų sutrikimus, veikdama limbinę sistemą (smegenų vidurinę dalį). Metodo atradėjas Alfredas Tomatis teigė, kad puiki balso kokybė reikalauja puikaus saves paties girdėjimo. Puiki terapija vaiko raidai!

Taip pat skaitykite: Viskas apie bendrąją slaugą

Svarbu: Prieš pradedant taikyti šį metodą, būtina pasikonsultuoti su specialistais.

2. Socialinių Įgūdžių Ugdymas

Socialinių įgūdžių ugdymas yra esminis autistiškų vaikų emocijų mokymosi procese.

• Naudoti skirtingų emocijų paveikslėlius vietoje loto kortelių.
• Žaidimas „Atspėk emociją“: užrašyti jausmų pavadinimus ant popieriaus lapelių ir iškirpti. Žaidėjas traukia vieną žodį ir bando pavaizduoti jo reikšmę be žodžių, kad kiti galėtų jį atspėti. Pakeisti žodžius paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos emocijos. Vaikai gali ne vaizduoti, o pabandyti nupiešti emocijas, kad kiti atspėtų žodį iš paveikslėlio.
• Pokalbio įgūdžių lavinimas: Naudoti korteles su pokalbio scenarijais, paliekant tuščias vietas, kad jas užpildytų vaikas. Aptarti kiekvieną scenarijų, naudojant vizualinę pagalbą apie tai, kad reikia žiūrėti į pašnekovą, kalbėti ir klausyti.
• Pasakojimų kūrimas: Padėti skirtingų emocijų paveikslėlius ant stalo. Žaidėjai kartu sprendžia, kokie elementai turi pasireikšti pasakojime (pavyzdžiui, žaidimų aikštelė, kamuolys ir smėlis). Žaidimo tikslas - paeiliui sudaryti pasakojimą, atsižvelgiant į vienas kito idėjas, ir panaudoti visus elementus. Pirmas žaidėjas išsirenka paveikslėlį ir pradeda pasakojimą, panaudodamas emociją, kuri pavaizduota kortelėje.

3. Socialinės Istorijos

Socialinės istorijos yra galingas įrankis, padedantis autistiškiems vaikams suprasti socialines situacijas ir emocijas.

• Struktūra: Socialinės istorijos aprašo konkrečią situaciją, nurodydamos, kas įvyko, kodėl tai įvyko, ir kokios gali būti pasekmės.
• Vizualinė pagalba: Istorijose naudojami paveikslėliai ar simboliai, kad padėtų vaikui vizualiai suprasti situaciją.
• Emocijų įvardijimas: Istorijos padeda įvardyti ir suprasti emocijas, kurias gali jausti tiek pats vaikas, tiek kiti žmonės.

Pavyzdys: Socialinė istorija apie naują mokyklą gali aprašyti, kaip atrodys klasė, kur bus tualetas, ir kaip elgtis, jei vaikas pasijus neramus.

4. Idiomų Supratimo Lavinimas

Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai sunku suprasti perkeltines kalbos formas, tokias kaip idiomos.

Taip pat skaitykite: Apie socialinę reklamą

Kaip padėti:

• Knygos su idiomomis: Skaitykite knygas, kuriose naudojamos ir aiškinamos idiomos, o taip pat pateikiama kiekvienos idiomos istorija.
• Nuosavos knygos sudarymas: Pradėkite sudarinėti nuosavą knygą išgirstų išsireiškimų.
• Kortelių žaidimas: Ant vienų kortelių užrašykite skirtingus išsireiškimus ir posakius, o ant kitų - jų reikšmę. Duokite vaikams užduotį suporinti vienas korteles su kitomis.

5. Sensorinė Integracija

• Sensoriniai kamuoliukai, šepetėliai ar staleliai.
• Įvairių formų rinkiniai.
• Terapiniai žaislai.

6. Aplinkos Pritaikymas

Autistiškiems vaikams svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kuri padėtų jiems jaustis saugiai ir ramiai.

Kaip tai padaryti:

• Dienotvarkės laikymasis: Sukurkite aiškią dienotvarkę ir jos laikykitės. Naudokite vizualinius tvarkaraščius su paveikslėliais ar simboliais, kad vaikas žinotų, kas jo laukia.
• Sensorinės aplinkos kontrolė: Stebėkite, ar aplinkoje nėra per daug sensorinių dirgiklių (stiprių garsų, ryškių šviesų ar aštrių kvapų). Jei reikia, sukurkite ramią vietą, kur vaikas galėtų atsipalaiduoti.
• Aiškios taisyklės ir lūkesčiai: Nustatykite aiškias taisykles ir lūkesčius, kurie būtų lengvai suprantami vaikui.

7. Pedagogų ir Tėvų Vaidmuo

Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus.

Rekomendacijos pedagogams ir tėvams:

• Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad autistiški vaikai mokosi kitaip, todėl reikia daugiau laiko ir pastangų.
• Naudokite vizualinę pagalbą: Paveikslėliai, simboliai ir diagramos gali padėti vaikui geriau suprasti informaciją.
• Sukurkite teigiamą atmosferą: Skatinkite vaiko pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra maži.
• Bendradarbiaukite su specialistais: Kreipkitės į psichologus, logopedus ir kitus specialistus, kurie gali padėti jums suprasti vaiko poreikius ir parinkti tinkamus ugdymo metodus.
• Nuolat tobulinkite žinias: Dalyvaukite seminaruose, mokymuose ir konferencijose, kad sužinotumėte apie naujausius autizmo tyrimus ir ugdymo metodus.

8. Lietuviška Praktika ir Programos

Lietuvoje taip pat yra taikomos įvairios programos ir metodikos, skirtos padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.

• Programa „Mes - mąstytojai!“: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius taiko programą „Mes - mąstytojai!“, skirtą 4-7 metų vaikams.
• Leidyklos „Šviesa“ projektas: Leidykla „Šviesa“, siekdama prisidėti kuriant ir taikant naujus muzikinės veiklos metodus autistiškų vaikų pasiekimams skatinti bei tobulinant mokytojų kvalifikaciją, įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“.
• Gerosios praktikos vadovas: Parengtas „Gerosios praktikos vadovas“, kuris padeda pedagogams geriau pažinti autistiškus vaikus ir užmegzti su jais kontaktą, siūlo muzikinių veiksenų, muzikinių žaidimų, skatinančių vaiko raidą, taip pat primena bendradarbiavimo su vaiko šeima ir kitais specialistais svarbą.
• Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa: Įgyvendinant projektą, buvo parengta ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa, kurios tikslas - išplėsti pedagogų kompetencijas dirbti su autistiškais vaikais.
• Visagino švietimo pagalbos tarnybos programos: Visagino švietimo pagalbos tarnyba įgyvendina dvi su autizmu susijusias programas: pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Vaikų, turinčių autistiškų bruožų, ugdymas vaikų lopšelyje-darželyje“ ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Vaikų, turinčių autizmo sutrikimų, ugdymo ypatumai“.

9. Papildomos Priemonės ir Rekomendacijos

• Metodinės rekomendacijos: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius paruošė Metodines rekomendacijas ir vaizdinę medžiagą, padedančią ugdyti vaikus, kuriems diagnozuotas autizmas.
• Leidinys „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“: Ugdymo plėtotės centras parengė leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“.

10. Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)

Taikomoji elgesio analizė (ABA) - tai moksliniu pagrindimu turinti metodika, padedanti ugdyti autizmo spektro sutrikimą ir kitų raidos, elgesio ar mokymosi sutrikimų turinčius vaikus. ABA terapija yra efektyvi, nes ji remiasi elgesio principais ir padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių bei mažinti nepageidaujamą elgesį.

11. Įtraukusis Ugdymas

Svarbu siekti įtraukaus ugdymo, kuris apima švietimo turinio, mokymo metodų, požiūrio, ugdymo organizavimo ir strategijų keitimą. Įtrauktis švietime nėra baigtinis taškas, tai sistemingo pertvarkymo procesas.

Stiprybės ir Iššūkiai

Kalbant apie autizmą, dažniausiai minimi iššūkiai ir sunkumai, su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi.

Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.

Elektroninės Priemonės ASS Turintiems Vaikams

El. Priemonė skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaitymo gebėjimo ugdymui. Ją sudaro 54 interaktyvios užduotys - žaidimai, kurių turinys susijęs su vaiko artimiausia aplinka. Priemonė yra parengta remiantis vizualumo ir pasikartojamumo principais. Interaktyvūs žaidybiškumo elementai mokymosi procesui suteikia patrauklumo ir įdomumo.

Užduotys pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis sunkėjančia tvarka:

• I lygmenyje mokoma susieti paveikslėlį su tinkamu žodžiu bei rasti žodžio pirmąją raidę.
• II lygmenyje žodžių daugėja, jie tampa sudėtingesni bei skatinama sudėti žodį iš raidžių.
• III lygmenyje atsiranda veiksmažodžiai, ilgesni žodžiai bei mokoma(si) sudėti sakinį ir kurti istoriją.

Dalis žodžių ir sakinių yra įgarsinti.

El. Priemonė skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų socialinių gebėjimų ugdymui, ją sudaro 6 socialinės istorijos. Istorijų turinys susijęs su vaiko diena, kuri prasideda mokykloje ir baigiasi vakaro rutina.

Socialinės istorijos pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis:

• I lygmenyje pateikiami paveikslėliai susieti su raktiniais žodžiais.
• II lygmenyje paveikslėliai siejami su trumpais sakiniais.
• III lygmenyje sakinių daugėja ir jie tampa sudėtingesni.

Žodžiai ir sakiniai yra įgarsinti.

Nors priemonės buvo kurtos specialiai ASS turinčių vaikų ugdymui, tačiau rekomenduojama jas naudoti ir dirbant su visais ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, siekiant žaismingo mokymosi skaityti ir sklandaus pasirengimo mokyklai. Ugdytojai ir tėvai gali kūrybiškai taikyti priemones, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir konkrečius mokymosi tikslus.

Siekiant geresnio ugdytojų (pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokinių tėvų) supratimo apie autistiškų vaikų ugdymosi ypatumus ir kad sukurtos priemonės būtų kuo veiksmingiau ir plačiau naudojamos praktikoje, buvo parengta kvalifikacijos tobulinimo programa.

Struktūrinis Mokymas

Norėdamas efektyviau mokyti vaikus su autizmu, mokytojas privalo struktūruoti užsiėmimus. Struktūrinis mokymas - mūsų pastangos sukurti mokymo strategijas padedančias suprasti jų autizmą. Pakeisdami mokymo aplinką, mes stengiamės, kad autistų pasaulistaptų prasmingas [2].

Neretai mokinys nesupranta kalbos, o mokytojas to nesuvokia, ir tai gali būti mokinio agresyvaus elgesio ar iniciatyvos stokos priežastimi. Mokinys su autizmu gali neturėti pakankamai išvystytų kalbinių įgūdžių ir tik agresyviai elgdamasis ar įniršio priepuoliais tesugeba pranešti aplinkiniams, kad jis pavargęs, alkanas, yra baigęs užduotį ar nuobodžiauja [1, p.25]. Jis gali turėti blogą uosekliąją atmintį ir nesugebėti prisiminti netgi žinomų įvykių tvarkos ar sutrikti, prasidėjus kažkam naujo. Dažnai jis gerai jaučiasi užsiimdamas jau žinoma ir įprasta veikla ir priešinasi, mokomas naujų užsiėmimų ar pratinamas prie neįprastos rutinos. Neretai jis nesugeba organizuoti ir riboti savo elgesio ir nesupranta ar nepripažįsta visuomenėje įprastų taisyklių. To paseka gali būti bandymai netinkamais būdais atkreipti į save dėmesį ar tendencija būti vienam.

Tinkamas klasės ar kitos mokymo aplinkos įrengimas ir struktūravimas, atsižvelgiant į vaiko supratimo lygį, gali padėti sumažinti šias problemas ir pagerinti mokymą. Struktūravimas yra naudingas, dirbant su bet kurio amžiaus autizmą turičiais žmonėmis. Reikėtų tinkamai paruošti aplinką, kurioje žadama dirbti, sudaryti tvarkaraščius ir tinkamai pasirinkti mokymo metodus. Puikiausiai įrengta klasė ir tvarkaraščiai mokiniui nepadės, jei planuojant nebuvo atsižvelgta į jo individualius poreikius, stipriąsias puses [3, p.22].

Fizinė Klasės Aplinka

Fizinė klasės aplinka yra svarbus veiksnys, planuojant vaikų su autizmu mokymą. Netgi klasės baldų išdėstymas gali padidinti ar sumažinti mokinio sugebėjimus dirbti savarankiškai bei laikytis taisyklių ir ribų. Planuojant fizinę aplinką, reikia atsižvelgti į aautizmo sukeliamus sunkumus.

Dauguma vaikų su autizmu turi organizacinių problemų - nežino, kurioje vietoje jie turėtų būti ir kaip tiesiausiu keliu nusigauti iki tos vietos. Dėl vidinės kalbos sunkumų jie dažnai nesupranta nurodymų ar taisyklių. Struktūruotoje aplinkoje tokie žmonės daug greičiau ir paprasčiau gali susigaudyti. Kai kuriuos autizmą turinčių žmonių dėmesį labai blaško aplinkiniai daiktai. Mokytojas privalo taip struktūruoti aplinką, kad ji neblaškytų dėmesio [3, p.24].

• apibrėžtos darbo vietos.
• vieta, skirta individualiam darbui (autistamssunku dirbti, jei šalia sėdi kitas žmogus, mokytojas. Tuomet jis nedirbs savarankiškai).
• apibrėžta [2].

Specialios vietos skirtos mokytis ir atlikti specifines užduotis, aiškiai pažymėtos ribos, lengvai pasiekiamos medžiagos ir priemonės padeda mokiniams savarankiškai suprasti, kur jie turėtų būti tam tikru metu ir iš kur pasiimti priemones ar medžiagas darbui.

Kiekvienoje klasėje ir kiekvienam mokiniui reikalingas skirtingas struktūros lygis. Skirstant klasę į sritis reikia atsižvelgti į natūralią aplinką. Nereikėtų darbo vietų įrengti arti dėmesį blaškančių veidrodžių ar langų. Jei to negalima išvengti, padeda užuolaidos, žaliuzi ar ant lango užklijuota neskaidri danga. Daugelyje klasių reikia įrengti pašalinimo vietą, kur atskiri mokiniai gali nurimti įniršio priepolių ar konfliktų atveju, taip pat - pasišalinti nuo įvairių trikdančių veiksnių. Kiekvienoje klasėje turi būti vietos, kur mokiniai galėtų laikyti savo asmeninius daiktus. Mokytojo stalas ar vieta taippat turi būti aiškiai pažymėtas plotas. Įrenginėjant klasės aplinką visada svarbu atsižvelgti į iindividualius mokinių poreikius. Kiekvieno mokinio struktūros poreikis turi būti individualiai įvertintas ir suplanuotas. Mokiniui išmokstant daugiau savarankiškumo, struktūra gali būti po truputį laisvinama [3, p.24 - 25].

Tvarkaraščiai

Tvarkaraščiai yra mokiniams su autizmu reikalingos struktūros dalis. Daug mokinių turi problemų su sekvencine atmintimi ir laiko organizavimu. Tokiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką jie turėtų daryti. Tvarkaraštis padeda mokiniui organizuoti ir numatyti dienos arsavaitės įvykius. Tai mažina nerimą, dėl nežinojimo kas įvyks toliau. Mokiniai, kurie neturi iniciatyvos, gali būti labiau mmotyvuoti atlikti sunkią ar nemalonią užduotį, jei savo tvarkaraštyje pamatys, kad po to seka malonesnė užduotis ar užsiėmimas.

Dažniausiai yra naudojami bendri visos klasės tvarkaraščiai, kuriuose nurodomi dienos įvykiai. Tačiau yra ir mokinių, kuriems reikia individualaus tvarkaraščio. Individualūs tvarkaraščiai gali būti naudojami, jei mokinys turi atlikti užduotis atskirai nuo visos klasės arba jei tvarkaraštis yra vienintelis būdas įtikinti mokinį eiti į jam nepatinkančią vietą. Tvarkaraščiai turi būti aiškūs ir paprasti. Jaunesniems vaikams reikalingi tvarkaraščiai su nuotraukomis, vyresniems - su paveikslėliais, o vyriausiems - su žodžiais. Tvarkaraščiai turi būti lengvai suprantami. Jie turėtų būti išdėstyti nuosekliai iš kairės į dešinę. Jei mokinys nemoka skaityti, galima tvarkaraštyje naudoti spalvas. Svarbiausia, kad mokinys suprastų, kas jame pavaizduota. Tvarkaraščiai turi būti mobilūs. Mokinys turi galėti pasiimti tvarkaraštį su savimi, kad bet kuriuo metu galėtų jį pažiūrėti. Tvarkaraščiai turi būti pasiekiami. Mokinys turi galėti bet kada prieiti prie tvarkaraščio ir jį perskaityti. Tvarkaraščiai turi būti nuoseklūs. Mokinys turi žinoti, kad tvarkaraštis visada bus toks pats [3, p.27 - 28].

Mokymo Metodai

Planuojant mokymo metodus, svarbu atsižvelgti į tai, kaip vaikai su autizmu priima informaciją. Daugelis vaikų su autizmu geriau supranta vizualinę informaciją nei verbalinę. Todėl mokymo metodai turi būti kuo labiau pagrįsti vizualine informacija. Vizualinė informacija gali būti pateikiama įvairiais būdais: nuotraukos, paveikslėliai, diagramos, schemos, simboliai ir t. t. Svarbu, kad vizualinė informacija būtų aiški ir lengvai suprantama. Taip pat svarbu, kad vizualinė informacija būtų nuosekli. Mokinys turi žinoti, kad vizualinė informacija visada bus tokia pati. Tai padeda mokiniui geriau suprasti informaciją ir ja pasitikėti.

Vaikams su autizmu dažnai sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Todėl mokymo metodai turi būti kuo trumpesni ir konkretesni. Mokytojas turi pateikti tik tą informaciją, kuri yra būtina. Taip pat svarbu, kad mokymo metodai būtų įdomūs ir patrauklūs. Jei mokinys bus suinteresuotas, jis bus labiau motyvuotas mokytis. Mokymo metodai turi būti pritaikyti prie individualių mokinio poreikių. Kiekvienas mokinys yra skirtingas ir turi skirtingus poreikius. Mokytojas turi atsižvelgti į mokinio stipriąsias ir silpnąsias puses, kad galėtų parinkti tinkamiausius mokymo metodus.

Šiuolaikinis ugdymas yra pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis, padedančiomis mokymui ir mokymuisi, turimų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Daugybė tyrimų rodo, kad pedagogų naudojamos skaitmeninės priemonės, kurios kuriamos apgalvotai, orientuojantis į vartotojo pasiekimus ir pažangą, skatina mokinių susidomėjimą mokymusi ir didina įsitraukimą. Nauji metodai, technologijos ir skaitmeniniai įrenginiai sukuria daug galimybių ir iššūkių.

Lietuvos ir kitų ES šalių pedagogai, dirbdami su ASS turinčiais vaikais, susiduria su didele problema, nes trūksta metodų, elektroninių priemonių, mokymo kursų mokytojams.

Beveik visi ASS turintys vaikai patiria sunkumų mokydamiesi skaityti, o įprasti ugdymo metodai dažnai būna nepakankamai veiksmingi. Ne visiems vaikams pavyksta išmokti skaityti sėkmingai ir laiku taikant tuos pačius metodus, o kai kuriems reikia papildomų sutelktų šeimos ir pedagogų pastangų ugdantis bendravimo gebėjimus.

tags: #kur #mokytis #autistui