Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018 m. liepos 1 d. tarnyba turi teritorinius skyrius, kurie užtikrina vaiko teisių apsaugą visoje šalyje.
Tarnyba vykdo įvairias funkcijas, įskaitant:
- Informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus rinkimą ir nagrinėjimą.
- Dalyvavimą procesuose dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
- Globos (rūpybos) organizavimą šeimynoje, bet ne globos centre.
Tarnybos veikla apima ir administracinės atsakomybės taikymą už vaiko teisių pažeidimus.
Svarbu paminėti, kad gamta yra natūrali aplinka, skatinanti vaikų smalsumą, kurioje jie gali kurti, fantazuoti bei atskleisti save. Gamtos aplinka itin svarbi vaikų ugdyme, kurioje lavinami jų pojūčiai.
Teisiniai aspektai ir iššūkiai
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tam tikrus teisinius aspektus, susijusius su įvaikinimu ir vaiko globa. Jie siūlo tikslinti Civilinio kodekso (CK) pataisų projektus, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Taip pat siūloma suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz., Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Teisininkai kritiškai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama suvienodinti įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančias CK nuostatas. Jie pastebi, kad tokiu atveju civilinį veiksnumą turinčių asmenų (tėvų) teisė įvaikinti tiesiogiai priklausytų nuo jų nepilnamečių vaikų valios.
Seimo teisininkų nuomone, projektu gali būti sukuriamos situacijos, kai vieno vaiko subjektyvi nuomonė užkirstų kelią įvaikinamo vaiko galimybei augti šeimoje, nes minėtam „sutikimui“ nėra keliamas joks pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimas.
Siūlomos pataisos
Seimo teisininkai siūlo tikslinti CK pataisų projektą, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Jie siūlo suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo.
Institucinė struktūra ir funkcijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAT) yra pagrindinė institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą Lietuvoje. VVTAT turi teritorinius skyrius, kurie užtikrina, kad vaiko teisių apsauga būtų prieinama visose šalies savivaldybėse.
VVTAT funkcijos apima:
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
- Informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus rinkimą, vertinimą ir nagrinėjimą.
- Sprendimų priėmimą dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir organizavimo.
- Bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir organizacijomis, siekiant užtikrinti vaiko gerovę.
Tarnyba taip pat atsakinga už asmenų, norinčių tapti globėjais ar įtėviais, atranką ir mokymą.
Pokyčiai teisiniame reguliavime
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įtvirtino naują vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje. Šis įstatymas numatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įsteigimą, taip pat pakeitė globos (rūpybos) nustatymo ir organizavimo tvarką.
Įstatymų projektais buvo siekiama suderinti įvairių įstatymų nuostatas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, taip pat patikslinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas ir įgaliojimus.
Išvados
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko teises ir gerovę Lietuvoje. Tačiau teisiniai ir instituciniai pokyčiai kelia iššūkių, kuriuos būtina spręsti, siekiant užtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimo procesą.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai