Socialiniai įgūdžiai yra esminis raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius. Jie padeda vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais.
„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius“, - pažymi „Vitlio darželio“ psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.
„Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas.
Socialinių įgūdžių ugdymas pagal amžių
Specialistė pasakoja apie išskirtinę socialinių įgūdžių ugdymo kryptį, pritaikytą pagal vaiko amžių ir raidą:
- Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Metodai emociniam intelektui ugdyti
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti. Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
Be to, „Ramiosios zonos“, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.
Baltrūnaitė pasakoja, kaip darželio pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas.
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius.
Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Baltrūnaitės teigimu, socialiniai įgūdžiai, tokie kaip emocijų raiška, konfliktų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas ir kt.
„Tyrimai rodo, kad ikimokykliniame amžiuje išmokti konfliktų sprendimo įgūdžiai turi ilgalaikį poveikį vaikų socialinei ir akademinei sėkmei.
Ekspertė prideda, jog tam, kad vaikas nesielgtų netinkamai, jam nepakanka žinoti, kad toks elgesys yra netinkamas. Vaikas turi žinoti ir turėti galimybę išbandyti pageidaujamą bei tinkamą elgesį.
Kai suteikiame vaikui grįžtamąjį ryšį, kad jis gali ir jam sekasi, didėja tikimybė, jog jis kartos tą elgesį.
Pasak E. Baltrūnaitės, „Vitlio darželyje“ tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą
„Pedagogai reguliariai informuoja tėvus apie vaiko pasiekimus, tokius kaip susitarimų laikymasis ir pagarbiai bendraujantis elgesys, ir kartu švenčiame šiuos pasiekimus. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, mes dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų“, - sako psichologė-psichoterapeutė.
Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas - pasak pašnekovės, mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė.
Socialinių paslaugų svarba šeimoms
Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, kai šeimos nariai dieną dirba, vaikai lanko ugdymo ar kitas įstaigas, socialinis darbuotojas darbui su šeimomis dirba nustatytu kitu nei savivaldybės administracijos darbo laiku, t. Šeimai, auginančiai vaiką iki 12 mėn. ar vaiką su negalia iki 36 mėn., bus skiriamas individualios priežiūros darbuotojas (socialinių darbuotojų padėjėjas). Vienas individualios priežiūros darbuotojas gali dirbti su keturiomis šeimomis po dvi valandas per dieną arba po keturias valandas per dieną kas dvi dienas.
Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos šeimai efektyvumo, dėl pagalbos plano, jame numatytų priemonių vaikui ir jo šeimai, atsižvelgiant į pakitusius šeimos poreikius ar pakitusią šeimos situaciją, keičiasi informacija apie situaciją šeimoje su atvejo vadybininku.
Radviliškio socialinių paslaugų centras (toliau - Centras) socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas teikia vadovaudamasis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2020-11-05 sprendimu Nr. T-369, LR socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų katalogu, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Socialinių paslaugų teikimo socialinę riziką patiriančioms šeimoms tikslas - siekti stiprinti jų bendravimo gebėjimus (ieškant pagalbos, prisitaikant prie naujų situacijų, dalyvaujant visuomenės gyvenime, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais ir pan.).
Socialinės paslaugos nutraukiamas Skyriaus vedėjo sprendimu.
tags: #darbiniu #ir #socialiniu #igudziu #lavinimo #priemones