Lietuvos Respublikos Seimas žengė svarbų žingsnį gamtos ir ūkininkų interesų derinimo link. Nuo 2026 metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią bus kompensuojama ne tik vilkų, bet ir meškų bei lūšių padaryta žala ūkiams. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį plėšriųjų gyvūnų skaičių ir vis dažnesnius jų apsilankymus gyvenvietėse bei ūkiniuose plotuose. Tokius pokyčius šių metų birželio 30 d. įteisino Seimas, priėmęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotas įstatymo pataisas. Tam tikslui Seimas leido naudoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas.
Pagal naująją tvarką valstybė kompensuos žalą, kurią padarys ne tik vilkai, bet ir saugomos rūšys - meškos bei lūšys. Kompensacija galios ne tik už papjautus gyvulius, tokius kaip avys, veršeliai ar danieliai, bet ir už žalą pasėliams, sodo augalams, pievoms, miškams, melioracijos bei hidrotechnikos statiniams.
Taip pat bus supaprastinta žalos atlyginimo procedūra. Ūkininkas pirmiausia galės derėtis su atsakingu vietos medžiotojų būreliu. Jei susitarti nepavyks, dėl žalos įvertinimo bus kreipiamasi į savivaldybės komisiją. Būtent ši komisija nustatys nuostolius ir priims rekomendaciją dėl kompensacijos išmokėjimo.
Tačiau kompensacija bus skiriama su viena sąlyga. Žalos patyręs asmuo privalės įrodyti, kad pats ėmėsi prevencinių priemonių, siekdamas apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tai gali būti fizinės tvoros, elektriniai piemenys, apsaugos signalizacija ar kitos priemonės. Šiuo sprendimu valstybė siekia paskatinti aktyvų ūkininkų įsitraukimą į gyvūnų daromos žalos prevenciją.
Iki šiol Lietuvoje buvo taikoma kompensacijų sistema tik dėl vilkų padarytos žalos. Nors įstatymas jau priimtas, naujoji žalos kompensavimo tvarka įsigalios nuo 2026 metų.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
D. Rybakovas: prevencija vilkų daromai žalai yra, nors moralinė žala visad nepalyginamai didesnė
Vilkų daroma žala ir kompensacijos
Vis didesnį nerimą ūkininkams kelia ir vilkai. Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ši žala nuo 2019 metų pradėjo reikšmingai augti. Iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, o 2019 m. vilkai pridarė žalos už beveik 150 tūkst. eurų, pernai - jau už beveik 170 tūkst. eurų. Labiausiai žala didėjo tuose regionuose, kur vilkų buvo sumedžiota mažiau.
Ir jų noras suprantamas - Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą augintojams išmokėta kompensacijų suma - 151 tūkst. eurų.
2022-2023 m. Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė - gyvulių augintojams iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 151 tūkst. eurų.
Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024-2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024-2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimą registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos.
Ministerijos teigimu, išpuolių prieš ūkinius galvijus mažėja, tad, palyginus 2025 m. ir 2024 m. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, 2025-aisiais nuo sausio 1 d. iki spalio 1 d. užfiksuota 11 vilkų išpuolių. Per juos augintojai neteko 2 karvių žindenių, 76 avių, veršiuko. Savininkams suskaičiuota žalos suma - 29 tūkst. 286 eurai. Lyginant su praėjusių metų statistika, šiemet aštriadančių „vizitų“ į ganyklas skaičius susitraukė: 2024-aisiais buvo užfiksuoti 26 vilkų išpuoliai, per kuos sunaikinti 57 gyvūnai: 45 avys, 4 ožkos, 8 veršeliai. Žala - 10 tūkst. 785 eurai.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Dešimt vilkų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus šiais metais užregistruota Telšių rajone. Nors atvejų skaičius Plungėje ir Telšiuose skiriasi minimaliai, pastarojo rajono ūkininkams padaryta žala - keliskart mažesnė. Kaip informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, vilkai sunaikino 10 veršelių, 5 avis ir ožį. Suskaičiuota žala - 6 tūkst. 90 eurai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad situacija praėjusiais metais buvo prastesnė: 28 išpuoliai, per kuriuos sunaikinta 81 avis, ėriukas, 9 veršeliai ir buliukas. Bendra žala siekė 12 tūkst. eurų.
Klaipėdos rajone šiemet iki spalio 1 d. gauti 5 prašymai dėl kompensacijų. Plėšrūnų išpuolių metu sunaikinta 10 gyvulių: 2 veršeliai, 2 buliukai, 6 avys. Ūkininkams padaryta žala už 2 tūkst. 11:16, 1. Gyventojai, kurie nėra įregistravę savo gyvulių Ūkinių gyvūnų registrų centre, kompensacijų už vilkų sunaikintus gyvūnus negauna. Praėjusių metų statistika iškalbingesnė: gauta 17 prašymų dėl kompensacijos už 32 sunaikintus galvijus. Išmokėta 15 tūkst. eurų.
Mažeikių rajone per devynis šių metų mėnesius registruoti du aštriadančių medžiotojų išpuoliai - papjauta 21 avis. Ūkininkų patirta žala įvertinta 2 tūkst. 735 eurais. Lygiai tiek kartų - du - pilkiai ganyklose puotavo ir lyginamaisiais metais.
Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti komisija iki 2025 m. spalio 1 d. gavo 3 ūkininkų prašymus telyčaitėms ir 1 ūkininko prašymą buliukui vilkų padarytai žalai įvertinti ir suskaičiuoti. Visi gyvūnai buvo mirtinai sužaloti. Bendra žala - 896,41 euro (be PVM). 2024 m., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone vilkų mirtinai sužaloti buliukas ir 8 telyčaitės. Bendra žala - 4 tūkst. eurų.
Aštriadančiai šiemet iki spalio 1 d. „nenuskriaudė“ Rietavo savivaldybės ūkininkų - Žemės ūkio skyriaus pateikti duomenys rodo, kad 2025 m. vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams nefiksuota. 2024-aisiais vilkai sudraskė 4 avis ir 3 veršelius. Suskaičiuota kompensacija - 2 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Nė vieno pranešimo apie vilkų išpuolius prieš ūkinius gyvūnus negauta ir Kretingos rajone. Praėjusiais metais buvo fiksuoti trys atvejai: kovą buvo papjauti 2 ėriukai, rugsėjį viename ūkyje papjauta telyčaitė, kitame - jautis. Patvirtinta ir gyvūnų augintojams pernai kompensuota žala - 1 tūkst. eurų.
Remiantis pateiktais duomenimis, galima sudaryti lentelę, atspindinčią vilkų padarytą žalą skirtinguose rajonuose:
| Rajonas | 2025 m. žala (iki spalio 1 d.) | 2024 m. žala |
|---|---|---|
| Plungės | 29 286 Eur (2 karvės žindenės, 76 avys, veršiukas) | 10 785 Eur (45 avys, 4 ožkos, 8 veršeliai) |
| Telšių | 6 090 Eur (10 veršelių, 5 avys ir ožys) | 12 000 Eur (81 avis, ėriukas, 9 veršeliai ir buliukas) |
| Klaipėdos | 2 000 Eur (2 veršeliai, 2 buliukai, 6 avys) | 15 000 Eur (32 galvijai) |
| Mažeikių | 2 735 Eur (21 avis) | 2 735 Eur |
| Skuodo | 896,41 Eur (telyčaitės, buliukas) | 4 000 Eur (buliukas, 8 telyčaitės) |
| Rietavo | Nėra | 2 000 Eur (4 avys, 3 veršeliai) |
| Kretingos | Nėra | 1 000 Eur (2 ėriukai, telyčaitė, jautis) |
Lietuvos žemėlapis su savivaldybėmis. Šaltinis: Wikimedia Commons
Medžiotojų nuomonė
Pagal statistiką, vilkų išpuolių mažėja. Tam įtakos greičiausiai turi ir kasmet mažinama pilkių populiacija. 2024-2025 m. medžioklės sezoną buvo leidžiama sumedžioti 341 vilką.
Pasak Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Algirdo Skuodo, vilkai yra labai gudrūs, protingi gyvūnai, šviesiu paros metu jų beveik neįmanoma pamatyti. Jų medžioklės sąlygos labai sudėtingos, reikalaujančios itin aukšto profesionalumo, specialaus pasiruošimo.
Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Gedimino Simanavičiaus pateiktais duomenimis, per 2024-2025 m. vilkų medžioklės sezoną Telšių rajone buvo sumedžioti 4 vilkai.
„Vilkų sumedžiojimo limitas sumažintas nepagrįstai. Blogiausia, kad mokslininkai ir vilkų globėjų organizacijos nesutaria, kiek iš viso Lietuvoje yra vilkų arba vilkų šeimų. Labai aiškiai matoma, kokią žalą vilkai daro ūkininkų ūkiams. Faunai daroma žala pastebima sunkiau. Dauguma medžiotojų bendrijų savo medžioklės plotuose sutinka vien suaugusius briedžius, nes jaunikliai yra išpjauti vilkų, mažėja stirnų. Apie šernus nėra ko ir kalbėti - ko nesunaikino afrikinis kiaulių maras, tą išpjovė vilkai“, - Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos narių nuomonę apie pilkius ir jų sumedžiojimo limitą išsakė G. Simanavičius.
Plungės rajono medžioklės plotuose praėjusiais metais nuo kulkų krito 6 pilkiai. Tačiau tai nesumažino ūkininkų ir plėšrūnų tarpusavio santykių įtampos.
„Mokami didžiuliai pinigai gyvūnų netekusiems ūkininkams. Jeigu nebūtų buvę jų saugojimo „politikos“, kai buvo leidžiama sumedžioti vos po 20 vilkų, situacija šiandien būtų geresnė.
Praėjusį vilkų medžioklės sezoną Mažeikių rajone buvo sumedžioti penki vilkai, jų laimikiu džiaugėsi Balėnų, Purvėnų, Tirkšlių (du vilkai) ir Pikelių būrelių nariai. Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Tadas Janušauskas įsitikinęs, kad vilkų šeimų yra daugiau negu oficialiai teigiama: „Mūsų rajone jų tikrai yra. Manau, kad vilkų sumedžiojimo limitas privalo būti didesnis.
Kretingos rajone sumedžioti 2 vilkai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys sakė: „Toks nedidelis sumedžiotų vilkų skaičius nereiškia, kad mūsų rajone vilkų nėra arba jų labai mažai. Vilkas - gudrus gyvūnas, tad jį sumedžioti nėra lengva.
Per praėjusį medžioklės sezoną Rietavo savivaldybėje sumedžioti trys vilkai. Pasak A. Stankevičiaus, galima tik spėlioti, kodėl Rietavo savivaldybė, nors ir miškinga, nėra patraukli pilkiams. „Gal per daug šlapia, gal avių mažai auginama.
2024-2025 m. medžioklės sezonas prasidėjo spalio 17 d. Pirmosiomis sezono savaitėmis Skuodo rajone sumedžioti 4 pilkiai, iš kurių net trys nušauti tą pačią dieną. Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Plungės rajonuose krito po vieną vilką (lapkričio 10 d. Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus.
Lūšys ir meškos
„Medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti net apie 30 lokių. Tuo tarpu lūšių suskaičiuojama apie 150. Šių plėšrūnų žala ūkininkams ir jų auginamiems ūkiniams gyvūnams auga, todėl žalos atlyginimas yra savalaikis žingsnis“, - sako L. Jonauskas.
„Anksčiau lokiai tik retkarčiais užklysdavo į Lietuvą, tai būdavo pavieniai atvejai. Oficialios statistikos dar neturime, tačiau medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti net apie 30 lokių. Jų daroma žala taip pat auga“,- Eltai sakė įstatymo pataisas inicijavęs L. Jonauskas.
„Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojama apie 150 lūšių. Šių plėšrūnų žala ūkininkams ir jų auginamiems ūkiniams gyvūnams auga, todėl žalos atlyginimas yra savalaikis žingsnis“, - sako L. Jonauskas.
ELTA primena, kad politikų diskusijos apie lokių padarytą žalą suaktyvėjo po to, kad šiais metais sostinėje, Vilniaus, Molėtų rajonuose buvo pastebėta klaidžiojanti meška.
Kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną. Šaltinis: Vilnius.lt
„Tai svarbus žingsnis, visa Lietuva paskutiniu metu labai aktyviai stebėjo meškas viename ir kitame rajonuose“, - prieš balsavimą LRT sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kurio vadovaujamas komitetas rėmė įstatymo pataisas. Meškos tapo vis dažnesniais svečiais Aukštaitijos, Dzūkijos ir net Suvalkijos regionuose, o jų padaryta žala vis labiau pastebima ir finansiškai reikšminga.
Žalos kompensavimas už paukščių padarytą žalą
Žemės ūkio ministerija siūlo, kad paukščių padaryta žala ūkininkams būtų kompensuojama taip pat, kaip ir laukinių gyvūnų. Migruojantys vandens paukščiai - laukinės žąsys, gulbės, gervės - kasmet nusiaubia ūkininkų laukus ir pridaro milžiniškos žalos.
„Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą. Laisvėje gyvenančių saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Jau seniai vyksta diskusijos, kaip suskaičiuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytus nuostolius ir juos atlyginti“, - sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Lietuvoje migruojančių vandens paukščių kasmet daugėja. Kartu daugėja ir ūkininkų skundų dėl jų daromos žalos. Kai viename lauke kelioms valandoms nusileidžia keli tūkstančiai migruojančių paukščių, jų padaryta žala gali siekti tūkstančius eurų.
Žalą pasėliams siūloma apskaičiuoti pagal tą pačią Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, pagal kurią nustatoma šernų ar kanopinių gyvūnų padaryta žala.
„Dažniausiai ūkininkai į savivaldybes kreipiasi dėl vilkų padarytos žalos. Tuomet įvertinami pasėliai - laukinių gyvūnų pėdsakai įprastai yra aiškiai matomi - nustatomas žalos dydis. Kai ūkininkai kreipiasi į savivaldybę dėl paukščių padarytos žalos, išgirsta atsakymą, kad net neverta apžiūrėti pasėlių - kompensacijos nebus. Tai ir norime pakeisti“, - sako K. Navickas.
tags: #kompensacijos #ukininkas #uz #vilku #zala