Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje, Geros mokyklos koncepcijoje (2015 m.) suformuluota perėjimo nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) nuostata.
Įgyvendindamos Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, mokyklos susiduria su įtraukties sunkumais ir iššūkiais.
Atsižvelgiant į tai, itin aktualu ir svarbu vis daugiau dėmesio skirti individualiems žmogaus poreikiams, vis sparčiau žengti įtraukties keliu, kuriame būtų skiriamas dėmesys specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams kuriant įtraukias universalias aplinkas, kuriose būtini pritaikymai negalę turintiems mokiniams nebūtų išskirtinai segreguojantys, o natūraliai įsilietų į universalius fizinės, emocinės-socialinės, mokymosi, aplinkos pritaikymo visiems kontekstus.
Nes sąvoka įtrauktis apibrėžiama kaip „sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
Įtraukusis ugdymas apibrėžiamas kaip „kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Taip pat jis apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis“ (Įtraukusis ugdymas.
Mokymosi metu įtraukties mokykloje koncepcija remsis universaliu dizaino ugdymuisi (toliau -UDU) principais ir gairėmis, kurios sukurtos dr. D. Rose ir A. Meyer tam, kad visiems mokiniams būtų užtikrinti prieinamumo, pagarbos įvairovei principai ir kad įtrauki praktika taptų norma mokyklose.
Programa siekiama užtikrinti universalaus dizaino ugdymuisi principų taikymą pamokoje kokybiškai įgyvendinant atnaujintas ugdymo programas įvairių poreikių mokiniams.
Todėl svarbu švietimo pagalbos specialistams dirbti kartu su mokytojais, padėti jiems pažinti mokinį ir kurti sėkmės kriterijus ir sąlygas, siūlyti lanksčius ir prieinamus mokymosi tikslus, turinį, procesus, rezultatus, apmąstyti vertinimą.
Todėl mokymų metu aptarsime švietimo pagalbos specialistų vaidmenį ir atsakomybę analizuojant mokyklos aplinkos ir mokymosi procesų barjerus, kurie gali būti kliūtis siekiant asmeninės pažangos ne tik specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, bet ir mokiniams dėl kognityvinės sistemos, bazinėmių žinių, kalbos ir kitų skirtumų.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Bus telkiamas dėmesys ugdymo(si) aplinkos barjerams atpažinti, jiems šalinti ir pastoliavimui - visapusiškos pagalbos metodais, mokomosios medžiagos prieiga, tikslingu planavimu, priemonėmis, vertinimu, įranga, santykiais, nuostatomis kiekvieno mokinio asmeninei trajektorijai atnaujintų ugdymo programų kontekste.
Norint suteikti pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumus, yra labai svarbu išmanyti specifinius ugdymo metodus, žinoti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys sutrikimai, kaip tinkamai prieiti ir užmegzti ryšį su tokiais vaikais, taip pat, kaip sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, klasės pedagogu, mokyklos specialistais ir tėvais.
Supažindinti su bendraisiais pedagogikos pagrindais, kurie padės suprasti šiuolaikinės pedagogikos kryptis, vertybes ir esmę, padės efektyviai prisidėti prie tolimesnio jos plėtojimo ugdymo įstaigose.
2021 m. spalio 27 d. pirmajame ilgalaikės programos „Įtraukusis ugdymas-galimybės ir realybė“ modulyje „Pagalbos ypatumai mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ aktyviai dalyvavo Kretingos rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai.
Diskutavome apie šiuolaikines švietimo aktualijas įtraukiojo ugdymo srityje, aptarėme sutrikimų ir negalių įvairovę bei strategijas, būdus ir metodus, teikiant pagalbą šiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Seminarą vedė pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Vaidota Vaišienė, spec.
Kviečiame mokytojus taip pat aktyviai dalyvauti ir antrame programos modulyje „Autizmo spektro sutrikimai ir jų įtaka psichosocialinei adaptacijai“, kuris vyks 2021 m. lapkričio 24 d.
Vasario 23 d. vyko trečiasis mokymų ciklo apie įtraukųjį ugdymą nuotolinis seminaras tema „Mokinių, turinčių SUP ugdymo organizavimo, vertinimo, dokumentų rengimo gairės“.
Seminaro metu lektorės įvardijo, jog dirbant su SUP turinčiais mokiniais, ypač svarbią vietą užima komandinis mokytojo ir mokykloje dirbančių specialistų darbas.
Rekomenduojami kasmėnesiniai susitikimai, kurių metu komandos nariai aptaria pasiekimus ir sprendžia iškilusias problemas.
Svarbu bendradarbiauti su mokytojo padėjėju, kuris klasėje yra arčiausiai mokinio.
Prieš prasidedant naujiems mokslo metams, rekomenduojama susitikti su SUP turinčių vaikų tėvais.
Tėvai jaučiasi ramesni, kai turi galimybę susipažinti su mokytoju ir sužinoti, kaip bus organizuojamas vaiko ugdymas.
Pokalbio metu mokytojas su vaiko tėvais gali aptarti vaikui būdingą aplinką ir elgesį, daugiau sužinoti apie mokinį.
Naudinga užduoti klausimus apie tai, kokios vaiko stipriosios pusės, į ką vertėtų atkreipti dėmesį bendravime.
Pozityvus klausimų uždavimas ir reguliarus bendravimas su vaiko tėvais - tai raktas į sėkmingą bendradarbiavimą, tarpusavio ryšio ir pasitikėjimo kūrimą.
Lektorės dalinosi patarimais apie dokumentų pildymą, kurie reikalingi klasėje dirbant su SUP turinčiais vaikais.
Pirminiam SUP turinčiam vaiko įvertinimui reikalinga užpildyti anketos 2 priedą.
Įvertinimas - tai vaiko psichologinių, pedagoginių ir kitų poreikių nustatymas, pagalbos priemonių rekomendavimas, kurį vykdo VPPT.
Atlikus kompleksinį vertinimą įstaigoje, tėvams suteikiamos pažymos apie vaiką.
Tėvams pristačius pažymą į mokyklą, mokytojui svarbu atkreipti dėmesį į išvadą apie vaiko SUP grupę (nurodoma vaiko negalia ar mokymosi sutrikimas), SUP lygį bei išvadą dėl specialiojo ugdymo.
Mokykloje besimokantiems SUP turintiems vaikams ruošiamas individualus ugdymo planas.
Jis skiriasi priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi bendrojo ugdymo klasėje, ar specialiojoje klasėje.
Pritaikyta bendroji programa skiriama tiems mokiniams, kurie turi nedidelius SUP, kuomet ugdymo turinys iš esmės nekeičiamas.
Programa turi sietis su bendruoju ugdymo turiniu ir yra rengiama pusmečiui arba mokslo metams.
Pagal bendrąjį ugdymo planą, nurodytos gairės SUP turintiems vaikams leidžia keisti vienus mokomuosius dalykus kitais.
Svarbu įtraukti tarpdalykinę integraciją, kai viena tema integruojama į visus mokomuosius dalykus (pvz. kosmosas, gyvūnai, metų laikai ir t.t.) - tai palengvina žinių įsisavinimą.
Individualizuota programa taikoma didelių SUP turintiems vaikams ir mokiniams, kuriems nustatyta negalia dėl intelekto sutrikimo, nes bendrosios programos tikslai jiems nepasiekiami.
Ši programa sudaroma tik tuo atveju, kai rekomendaciją pateikia PPT.
Lektorė Sigita akcentavo, jog mokiniai turintys SUP yra mokomi pagal jų gebėjimams pritaikytą ugdymo programą, todėl pasiekimai turi būti įvertinti objektyviai.
Pritaikoma programa turėtų padėti mokiniui dalyvauti ugdymosi procese su bendraamžiais, siekiant individualių tikslų.
Planas turėtų būti sudarytas taip, kad vaikas susidorotų su užduotimis, gautų teigiamus įvertinimus ar įskaitas.
Seminaro pabaigoje laikas skirtas klausimų aptarimui.
Pedagogė Rūta su mokytojais atsisveikino linkėdama pozityvių minčių.
Sekantis nuotolinis seminaras priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams tema „„Tvarkaraščių, dienotvarkių, pamokos struktūros svarba autistiškiems mokiniams“ vyks jau 2022 m. kovo 3 d.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kuomet nebeliks teisinių kliūčių negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais.
Sukūrus tinkamas sąlygas, specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintys vaikai galės lankyti artimiausią pagal savo gyvenamąją vietą esančią bendrąją mokyklą, todėl mažės specialiųjų mokyklų poreikis.
Vilniaus švietimo pažangos centras visą pusmetį rengia mokymų ciklą apie įtraukųjį ugdymą, skirtą Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų pedagogams.
Programos trukmė ir kontaktinė informacija
- Programos trukmė: 40 ak. val. (iš jų: 12 ak. val. teorijos, 12 ak. val. praktikos ir 16 ak. val. savarankiško darbo).
- Mokymosi programos trukmė: 90 akad. val.
- Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 63 akad. val.
- Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 27 akad. val.
- Savarankiško darbo trukmė: 0 akad. val.
- Mažeikių r. Koordinatoriaus el. paštas: [el. paštas]
Pradėjus dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas (toliau - AUT) dar labiau iškyla poreikis įtraukti skirtumų turinčius mokinius kiek galima labiau į bendras mokomąsias veiklas, tą patį turinį, pasiūlyti gyvenimiškas situacijas ir mokyti įvairiais lygmenimis jas analizuoti ir spręsti, įgyti kompetencijų, mokytis vieniems iš kitų ir atpažinti savo mokymosi kelionę ir pažangos trajektoriją, kuri atskiriems mokiniams yra nevienodai prasminga ir svarbi, atsižvelgiant į asmens savybes, patirtis, bazines žinias, motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
Tam gali pasitarnauti universalaus dizaino ugdymuisi (toliau -UDU) principai ir priemonės - „švietimo sistema, kuria vadovaujantis kuriamos lanksčios mokymosi aplinkos ir mokymosi erdvės, kuriose galima pritaikyti individualius mokymosi skirtumus“ (Center for Applied Special Technology, 2021).
tags: #seminarai #specialiuju #poreikiu #mokiniams