Socialinį elgesį apibūdina ryšiai: santykiai su kitais žmonėmis, ryšius bei santykius lemiančios aplinkybės, tokios kaip nuostatos ir vertybinės orientacijos.
Socialinis palyginimas
Sociãlinis palýginimas - procesas, kai individas ar tam tikra grupė suformuoja savo socialinės padėties lyginamąjį vertinimą. Tai daroma pagal daugelį socialinių kriterijų, pavyzdžiui, darbo pobūdį, turinį, sąlygas, atlygį už jį, profesinės veiklos statusą ir prestižą. Socialinis palyginimas padeda nustatyti panašumus ir skirtumus, ką nors santykinai nusakyti.Žmonės ne visada pasyviai priima aplinkos poveikį, nes sąmoningai arba nesąmoningai patys kuria socialinę aplinką.
Norėdami nustatyti savo lūkesčius žmonės stebi aplinkinius, lygina savo ir aplinkinių žmonių pažiūras, elgseną, troškimus, lūkesčius. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui, nes stebėdami kitus žmonės gali modeliuoti savęs vertinimą. Savęs lyginimas su kitais veikia ir patį savęs suvokimo turinį.Socialinį palyginimą tyrė J.‑J. Rousseau (Prancūzija), I. Kantas ir K. Marxas (Vokietija).
L. Festingerio socialinio palyginimo teorija
Pagal socialinio psichologo L. Festingerio 1954 išplėtotą socialinio palyginimo procesų teoriją, žmonės sužino apie savo ypatybes lygindami save su kitais žmonėmis. Ši teorija analizuoja 2 aspektus:- kada žmonės lygina save su kitais (kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų ir kai žmonės nėra tikri dėl savo elgesio tam tikromis aplinkybėmis)
- su kuo jie save lygina (dažniausiai ne su garsiais arba visai mažai žinomais, bet panašiais į save žmonėmis).
Kartais žmogus naudoja savo ego palaikantį socialinį palyginimą, nes jam labai svarbu tikėti savo meistriškumu, puikiais gebėjimais tam tikroje srityje.
Socialinis palyginimas ir savęs pažinimas
Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų - savitaba. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save, tačiau kartais susiduriame su kažkuo, kas paskatina mus domėtis savimi.Socialinis palyginimas - tai žmogaus savęs pažinimo būdas, kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. Lygindami save su kitais, mes galime išsiaiškinti, kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. Mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dėl savo elgesio, jausmų, sugebėjimų ir pan.Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pažįstame save. Savo mintis, lūkesčius, nuomones, požiūrius, jausmus išgryninti mes galime, apie juos pasakodami kitiems.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio palyginimo tipai
Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialinį palyginimą.
- Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia, kad mes lyginame save su geresniais, stipresniais žmonėmis už save.
- Žemyn orientuotas socialinis palyginimas. Mes lyginame save su silpnesniais, prastesniais už mus. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija.
Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui, stebėdami kitus žmones, mes galime modeliuoti savęs vertinimą.
Savęs vaizdas
Kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą, palyginti pastovią, daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie ssave sistemą, kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. O trumpiau: Aš vaizdas - tai aasmenybė tokia, kokią ji save pačią mato. Tai savęs paties įsivaizdavimas. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas, t.y. pažindamas aplinką, reaguodamas į ją ir gaudamas iiš jos grįžtamąją informaciją. Be abejo šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią.Apibendrinant galima teigti, kad Aš vaizdas - tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma.
Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. Amerikiečių patriarchas W.James 1980m. išskyrė empirinį Aš, kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš - įsivaizduojamą subjekto savimonės formą, priklausančią nuo įsisavintų vertybių, idealų, nuostatų sistemos.
C.Rogers(1961)atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. nuomone, svarbu, kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų, nes kuo didesnis skirtumas tarp to, kokį(-ią)save amtome ir kokiu(-ia)norėtume būti, tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Amerikiečių psichologas M.Rosenberg(1965)išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. Jis aprašė esamąjį Aš - dabartinį, realų asmenybės savęs įsisąmoninimą; dinamiškąjį Aš, susijusį su asmenybės troškimais, gyvenimo tikslais; įsivaizduojamąjį Aš, atspindį, kokia asmenybė turėtų būti, priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio; potencialų Aš, arba kokia asmenybė galėtų bbūti, priklausomai nuo realizavimosi galimybių; idealizuotą Aš, t.y.
Štai lentelė, apibendrinanti M.Rosenberg išskirtas Aš vaizdo dalis:
| Aš vaizdo dalis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Esamasis Aš | Dabartinis, realus asmenybės savęs įsisąmoninimas |
| Dinamiškasis Aš | Susijęs su asmenybės troškimais, gyvenimo tikslais |
| Įsivaizduojamasis Aš | Atspindį, kokia asmenybė turėtų būti, priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio |
| Potencialus Aš | Arba kokia asmenybė galėtų būti, priklausomai nuo realizavimosi galimybių |
| Idealizuotas Aš | Tobulas, idealus savęs įsivaizdavimas |
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #festinger #socialinio #palyginimo #teorija