Gyvenimo tempas auga, todėl galimybė naudotis elektroninėmis paslaugomis tampa vis svarbesnė. Norint pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis šiandien jau nereikia daug slaptažodžių. Elektroninis parašas pakeičia identifikatorius, kodų korteles ar slaptažodžių generatorius.
Elektroninis Parašas - Patogus Sprendimas
- Patogu - nereikia slaptažodžių generatorių ar kodų kortelių.
- Elektroninis parašas pakeičia identifikatorius, kodų korteles ar slaptažodžių generatorius.
EDAS - Elektroninė Draudėjų Aptarnavimo Sistema
„Sodra“ - pirmoji valstybinė institucija, teikianti su elektroniniu parašu integruotas paslaugas draudėjams. Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema EDAS leidžia draudėjams:
- Operatyviai teikti „Sodrai“ juridinę galią turinčius (pasirašytus elektroniniu parašu) dokumentus.
- Gauti informaciją apie įmonės apdraustuosius iš „Sodros“ informacinės sistemos.
- Komunikuoti elektroniniu būdu.
- Valdyti savo darbuotojų ir įgaliotųjų asmenų prieigą prie „Draudėjo srities“.
Kviečiame draudėjus įsigyti elektroninį sertifikatą ir pranešimus teikti pasirašytus elektroniniu parašu.
Pranešimų Teikimas Per Draudėjo Portalą
Draudėjai gali teikti nepasirašytus elektroniniu parašu socialinio draudimo pranešimus per Draudėjo portalą.
Detali nepasirašytų elektroniniu parašu socialinio draudimo pranešimų teikimo per šį portalą teikimo tvarka yra aprašyta instrukcijoje, kurią galite rasti „Sodros“ tinklapyje adresu: Draudėjų portalas - Titulinis - Bendra informacija - 3.2.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Papildoma Informacija
Papildoma informacija teikiama bendruoju informacijos telefonu 8 700 70 080.
Svarbi Informacija Apie Teistumą
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo.
Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą.
Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo.
„Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, - teigia Ž.
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka.
Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.
Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
„Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento.