Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių problemų visame pasaulyje. Jo pasekmės itin skaudžios, o fizinė, moralinė ir finansinė žala - milžiniška. Deja, mūsų visuomenė vis dar neturi adekvačių priemonių, kaip su tuo kovoti.
Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs agresijos, smurto pasireiškimo aspektai. Tai dar viena knyga iš ciklo apie stresą, agresiją, abilitaciją ir reabilitaciją. Smurtas ir agresija, jų padariniai nagrinėjami remiantis labai įvairiomis ir tuo pat metu skirtingomis pozicijomis: teisine, informatikos, teismo medicinos, kriminalistikos, psichiatrijos, narkologijos bei sporto specialistų.
Aptariami ir nagrinėjami tiek bendriausi psichiatrijos klausimai, leidžiantys įsigilinti į smurto bei agresijos mechanizmus, tiek specifiniai-sporto klausimai, kur vienas iš fundamentalių bruožų-agresijos ugdymas. Tarp šių kraštutinai skirtingų polių daug įdomios bei vertingos medžiagos, susijusios su narkomanija, seksualine agresija ir kita.
Kaip atpažinti psichopatinę asmenybę ir nepapulti į jos manipuliacijų spąstus?
Smurto formos ir jų tarpusavio ryšys
Kai kalbame apie smurtą bendrąja prasme, nereikia pamiršti visų trijų smurto pasireiškimo formų: seksualinio, fizinio bei psichologinio. Labai dažnai fizinis smurtas nėra izoliuotas, jo pasireiškimas gali būti lydimas ir kitų smurto formų. Visada kalbėdami šia tema, atkreipiame dėmesį, kad latentinio smurto, tiek fizinio, tiek psichologinio ar seksualinio smurto pasireiškimo galutinė išraiška neretai gali būti nužudymas. Todėl ši tema tokia aktuali ir apie tai reikia kalbėti.
Seksualinis smurtas
Dažniausiai (apie 70 proc.) seksualinį smurtą patiria moterys artimoje aplinkoje, kai smurtą įvykdę asmenys paprastai būna pažįstami ar šeimos nariai. Nukentėjusių nuo seksualinio smurto amžiaus vidurkis 23 metai. Didesnė dalis (apie 57 proc.) nepilnametės, kurių amžiaus vidurkis 15 metų. Tuo tarpu seksualinį smurtą įvykdžiusių vyrų amžiaus vidurkis 30 metų. Vienas iš įrodymų šaltinių seksualinių nusikaltimų bylose, dažnai yra teismo medicinos gydytojo išvada.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Seksualinio smurto atvejais dažniausiai nustatomi nespecifiniai sužalojimai tai yra kraujosruvos (54 proc.), nubrozdinimai (43 proc.) galūnėse, o kartais sužalojimų ant kūno nebūna. Rečiau nustatomi mergystės plėvės plyšimai, nubrozdinimai, kraujosruvos lytinių organų, išangės projekcijose, bei paimtuose tepinėliuose nustatoma sperma. Vis dėlto seksualinio smurto atvejais pateiktų požymių ekspertinis vertinimas turi būti atliekamas labai atsargiai, nes sužalojimų nebūvimas nepaneigia lytinių santykių galimybės.
Fizinis smurtas
Teismo medicinos praktikoje neretai kreipiasi vyrai dėl fizinio smurto, nukentėję artimoje aplinkoje, nuo savo antrosios pusės. Tokiais atvejais dažniausiai nustatomi linijiniai odos nubrozdinimai, bei poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, rankose, dažniau būna sužaloti pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugėja ir tokių atvejų, kai tėvai nukenčia nuo savo vaikų fizinio smurto. Šie atvejai tikrai nusipelno ateities studijų.
Teismo medicininė apžiūra
Labai optimalu jei nukentėjusio nuo seksualinio smurto asmens apžiūra vyksta ne vėliau kaip per 72 valandos nuo įvykio. Tiksliausios išvados galimos tik tais atvejais, kai apžiūra atliekama kuo greičiau po seksualinio smurto. Spermai nustatyti mėginiai gali būti imami nuo kūno bei drabužių, kurie buvo dėvimi įvykio metu. Asmenims nukentėjusiems nuo fizinio smurto nerekomenduojama atvykus teismo medicininei apžiūrai naudoti kosmetines priemones sužalojimų vietose.
Įrodymų rinkimas
Po fizinio bei seksualinio smurto nukentėjusiems asmens rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į teismo medicinos gydytojus, kurie galėtų objektyviai įvertinti sužalojimus ir juos fiksuoti savo specialisto išvadoje.
Sužalojimų fiksavimas
Fizinio smurto atvejais sužalojimų žymės (poodinės kraujosruvos) iš karto po įvykio gali būti dar nepastebimos, tačiau išryškėti per parą. Seksualinio smurto atvejais sužalojimo požymių nebuvimas nepaneigia lytinių santykių galimybės.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Teisiniai aspektai
Lietuvoje 2011 m. gegužės 26 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo draudžiamas bet koks smurtas artimoje aplinkoje. Asmuo dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat gali kreiptis atvykęs į artimiausią policijos komisariatą, tokiu atveju atvykus turi būti pateikiamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie galimą nusikalstamą veiką.
Remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-84 patvirtinto aprašo dėl „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje“ 2016-10-13 redakcija, policijos pareigūnai imasi būtinų priemonių smurtą patyrusio asmens apsaugai.
LR BK XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už įvairaus pobūdžio ir laipsnio sveikatos sutrikdymus. Asmeniui, dėl kurio veiksmų pakito, pablogėjo kito asmens sveikata, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir vadovaujantis LR BPK 187 str., skiriama teismo medicinos ekspertizė, kurios metu nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas.
Apsaugos priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ir, vadovaujantis LR BPK 28 str., jam užtikrinamos visos nukentėjusiojo teisės. Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia, dėl kokios priemonės skyrimo ir kokio įstatymo pagrindu kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
Ikiteisminio tyrimo teisėjui paskyrus kurią nors iš aukščiau nurodytų apsaugos priemonių, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1061 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos“, organizuojama gyvenamosios vietos kontrolė nustatytu periodiškumu.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Todėl visais atvejais svarbu, kad policijos pareigūnams būtų pranešama apie tai, jei smurtautojas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytus apribojimus, nes nustačius šių įpareigojimų pažeidimus, turi būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnių poveikio priemonių taikymo (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas
Sveikatos sutrikdymo mastą nustato Valstybinės Teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas, paskyrus jam užduotį objektų tyrimui LR BPK 205 str. nustatyta tvarka, arba teismo nutartimi paskyrus ekspertizę LR BPK 209 str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose rekomendacijose „dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo“ (toliau - Rekomendacijos) Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais.
Dėl to labai svarbu, kad visi sukelti sužalojimai būtų tinkamai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kuriuos ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas pateikia teismo medicinos ekspertui, kadangi jais remiantis yra nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas. Todėl apie tai, į kurias gydymo įstaigas buvo kreiptasi, reikia informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną.
Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tuomet, kai sužalojimas ar susargdinimas sukelia bent vieną iš 135 str. 1 d. numatytų padarinių.
Žalos atlyginimas
Pažymėtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, vadovaujantis LR BPK 109 str., turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingam asmeniui civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Jei civilinis ieškinys yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio dydį ir pagrindą.
Žiniasklaidos vaidmuo
Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę apie smurtą artimoje aplinkoje. Deja, nemažai atvejų smurtas artimoje aplinkoje pateikiamas netiksliai ir neetiškai, formuojant klaidingus visuomenės įsitikinimus, gilinant egzistuojančius mitus ir stereotipus.
Sisteminio smurto atvejais egzistuoja milžiniškas galios disbalansas tarp kontroliuojančio smurtautojo ir smurtą patiriančio asmens, o taip pat visuomet sistemingai smurtauja tas pats asmuo. Dažnai visuomenė yra klaidinama, nes aprašant įvykio aplinkybes visuomenei gali būti pasiųsta žinutė, kad abu asmenys (ir smurtautojas, ir nukentėjusioji) vienodai atsakingi dėl to, kas nutiko, nepaisant nelygiaverčio asmenų galios santykio.
Rekomendacijos žiniasklaidai
- Skaitytojui turi būti leidžiama suprasti, jog straipsnyje pateiktas smurto įvykis galimai yra sisteminio smurto artimoje aplinkoje pasekmė.
- Vietoje „smurtas prieš moteris“ vartotinas posakis „vyrų smurtas prieš moteris“, nes taip atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia neproporcingai daugiau moterų ir tai yra susiję lyčių nelygybės situacija Lietuvoje.
- Taip pat vengtini žodžiai „tariamai“ ir elgesio apibūdinimai: „paskatino“, „išprovokavo“, „pati prašėsi“, bei abejojimai nukentėjusiosios elgesio adekvatumu.
- Rekomenduotina vietoj „tariamai“ paminėti „pasak nukentėjusiosios“, „kaip pasakojo moteris“ ir pan.
Svarbi detalė - iliustracijos parinkimas. Jei naudojamas nukentėjusios moters atvaizdas, arba labai žiauraus smurto vaizdai (kraujas, žaizdos, mėlynės, kumščiai, nukentėjusi vaizduojama susigūžusi, tamsoje), taip vėl atkuriami ir visuomenės dėmesiui paleidžiami stereotipai.
tags: #psichologinis #smurtas #teismo #medicinines #izvalgos #ir