Šeimos finansinė padėtis gimus kūdikiui pasikeičia. Vienas iš svarbių klausimų, kylančių auginant vaikus, yra išlaikymo (alimentų) priteisimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta išlaikymo priteisimas motinystės atostogų metu, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Vaiko išlaikymo išmoka: bendrieji principai
Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiami ne vyrui / žmonai, o vaikams. Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį). Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai.
Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos. Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka, 2017 m. - 38 EUR).
Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti. Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas.
Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje.
Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė apie smurtą: Lygių Galimybių Kontrolieriaus Tarnybos duomenys
Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos. Taip būti negali. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti.
Išlaikymo dydžio perskaičiavimas
Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti.
Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Išlaikymas nustačius bendravimo tvarką "50:50"
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad nustačius bendravimo grafiką „50:50“, akivaizdžiai kyla ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, t. y. klausimu, ar išlaikymas turi būti teikiamas ir jeigu taip, nuo ko priklauso jo dydis.
Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, taigi, kasdienių poreikių patenkinimui išlaidos kitam iš tėvų nėra priteisiamos.
Taip pat skaitykite: Dalyvumo lygio nustatymo tvarka
Tačiau, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis - kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo, būrelių apmokėjimas, gydymo išlaidos), todėl šiuo atveju teismai preziumuoja, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Akivaizdu, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui, net ir nustačius bendravimo tvarką „50:50“ privalo būti priteisiamas, tačiau jo dydis yra žymiai mažesnis, nei tuo atveju, kai yra nustatoma įprasta bendravimo tvarka (vienas iš tėvų su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, atostogų ir šventinių dienų laikotarpiu).
#153 Kaip valdomas Lietuvos paštas? Biologinių mėginių bankas.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir tenkino ieškovo E.P. ieškinį dalyje dėl tėvo teisės su nepilnamečiu vaiku bendrauti tiek pat laiko, kiek ir motina, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta - Teismas nusprendė, kad E. P. su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val.
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą, t. y. nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitę.
Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarką - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarkos „50:50“ nereikėtų aiškinti plečiamai.
Taip pat skaitykite: Kompensacija už dalį turto: teismų apžvalga
Sveikintina, kad tokią teisinę praktiką ima įgyvendinti ir Lietuvoje veikiantys teismai.
Advokato pagalba bylinėjimosi išlaidoms apmokėti
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Ši nuostata, akivaizdu, galioja nepriklausomai nuo asmens finansinės padėties.
Remiantis šia įstatymo nuostata, 2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas performavo iki tol galiojusią teismų praktiką ir, iš esmės, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti realios (turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora), teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą.
Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos.
Taigi, kasacinis teismas, iš esmės, išaiškino, jog jeigu tarp advokato (advokato padėjėjo) ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas, t. y.
Taigi, jeigu atstovas sutinka klientui išdėstyti neįvykdyto honoraro apmokėjimą tam tikram laikotarpiui, o honoraro dydis atitinka teisingumo ministerijos rekomendacijas, šiai dienai yra didelė tikimybė, jog teismai dar nepatirtas, tačiau tikrai patirsimas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies priteis - nurodytina, jog ir advokatės Dianos Višinskienės kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika, t. y.
Kitos išmokos ir parama šeimoms
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama išlaikymo priteisimui, svarbu paminėti ir kitas išmokas bei paramą, kuri gali būti naudinga šeimoms auginant vaikus:
- Vaiko pinigai: visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, kiekvieną mėnesį mokama išmoka.
- Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai: skiriama tuo atveju, jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės išmokos.
- Vienkartinė išmoka vaikui: 2026 m. dydis yra 11 bazinių socialinių išmokų, tad 2026 m. ši išmoka yra 814 Eur.
- Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (kompensacija už auklę).
- Parama gausioms šeimoms.
- Lengvatos neįgaliems vaikams ir jų šeimoms.
Išvados
Išlaikymo priteisimas motinystės atostogų metu yra svarbus klausimas, užtikrinantis vaiko gerovę. Svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į teisininkus, kad būtų tinkamai įvertinta situacija ir priimti teisingi sprendimai. Advokatė Diana Višinskienė ir jos kontora gali suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą šiais klausimais.