Šiame straipsnyje apžvelgiama institucinė socialinė pagalba, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir teisės aktais. Aptariami socialinių darbuotojų patirtis, vaikų savarankiškumo ugdymas, socialinių paslaugų teikimo principai ir iššūkiai.
Socialinių darbuotojų patirtys ir iššūkiai
Straipsnyje atskleidžiamos socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose globos namuose. Ruošiant bendruomeninių vaikų globos namų vaikus savarankiškam gyvenimui, socialiniai darbuotojai susiduria su vaikų buitinių įgūdžių (maisto gaminimo, apsipirkimo parduotuvėje, mokesčių mokėjimo), socialinių įgūdžių (bendravimo ir bendradarbiavimo, veiklos organizavimo) ir asmeninių įgūdžių (adekvataus savęs vertinimo, savikontrolės įgūdžių ir pasitikėjimo savimi) ugdymo(si) sunkumais. Ugdant vaikų savarankiškumo įgūdžius, socialiniai darbuotojai taiko žodinius metodus (individualius ir grupinius pokalbius), skiria individualias ir grupines praktines užduotis, pasitelkia kitus socioedukacinę pagalbą teikiančius specialistus.
Taip pat, straipsnyje aprašomu kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinę pagalbą šeimai (biologinei, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų)), vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją. Tyrimas atskleidė, kad socialinio aptarnavimo įstaigos, dalyvaujančios tyrime, tiesiogiai nesiūlo prevencinių socialinių paslaugų; vietoj to, jos paprastai nukreipia šeimas į kitas įstaigas ir organizacijas dėl šių paslaugų arba nustato atskiras paslaugas kaip prevencines. Tyrimas parodė, kad reikia plėsti socialinių paslaugų spektrą Telšių regione, užtikrinant jų prieinamumą ir pasiekiamumą. Turi būti plėtojamos prevencinės socialinės paslaugos, t. y. kompleksinės paslaugos šeimoms, tokios kaip šeimos mediacija, transportas, paramos grupės išsiskyrusiems tėvams, šeimos konferencijos ir trumpalaikė vaikų priežiūra.
Institucinės globos reforma ir jos aspektai
Svarbiausi teigiami institucinės globos reformos aspektai: vaikas iš šeimos paimamas tik kaip kraštutinė priemonė ir patalpinamas į aplinką, kiek įmanoma artimesnę šeimai. Taip pat buvo pabrėžti pagrindiniai institucinės priežiūros pertvarkos trūkumai: per ilgas buvimas laikinojoje priežiūroje, vaikų priežiūros darbuotojų trūkumas, ypač mažuose miesteliuose, ir priežiūros darbuotojų paaugliams ir vaikams su negalia trūkumas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausios vaikų išnaudojimo formos kyla dėl tėvų auklėjimo įgūdžių stokos ir tėvų skyrybų atvejais.
Taip pat skaitykite: Dienos socialinės globos gavimas
Socialinių paslaugų įstatymas ir jo svarba
2005 m. priimtas Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą.
Šiame įstatyme apibrėžiamos svarbios sąvokos:
- Likusio be tėvų globos vaiko apibrėžimas.
- Senyvo amžiaus asmens apibrėžimas.
- Socialinės globos norma.
- Socialinės rizikos suaugęs asmuo ir šeima.
Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos derinant jas su pinigine socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, socialinio būsto suteikimu, specialiosios pagalbos priemonėmis.
Socialinių paslaugų rūšys ir jų valdymas
Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos. Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
Taip pat skaitykite: Paslaugų teikimas neįgaliesiems Lietuvoje
Atskirais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką - pagalbos pinigus.
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo priežiūrą.
Socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Socialinių paslaugų skyrimo tvarka
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama suaugusiems
Švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai, turintys duomenų apie socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) reikalingumą, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Šiuo atveju klausimas dėl socialinių paslaugų skyrimo svarstomas be asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymo.
Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas ir šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime.
Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.
Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
Socialinių paslaugų teikimo ypatumai
Socialinės paslaugos socialinės rizikos vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą bei išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.
Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis.
Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis, švietimu ir ugdymu, padedančią kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima ir visuomene.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą.
Socialiniai darbuotojai ir jų vaidmuo
Socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai dirba socialinį darbą. Socialinių darbuotojų padėjėjai dirba socialinį darbą pagal socialinio darbuotojo nurodymus. Socialinių darbuotojų profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
Socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus, profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarką, socialinio darbo išsilavinimui prilyginamo išsilavinimo sąrašą bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarką nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai ir socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašai.
Socialinių paslaugų licencijavimas
Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos kelių rūšių licencijos. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
Licencijai gauti reikalingi dokumentai:
- Paraiška.
- Įmonės, įstaigos strateginis veiklos planas.
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos panaikinimą privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje įmonė, įstaiga, šeimyna socialines paslaugas teikia, bei savivaldybes, kurių gyventojai šias paslaugas gauna. Įmonė, įstaiga, šeimyna privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas.
Mokėjimas už socialines paslaugas
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi.
Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnyje. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnyje, ir turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnyje.
Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
Nustatant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, įskaitomas darbo užmokestis, pensijos, stipendijos, pašalpos, išmokos ir kitos pajamos.
tags: #institucine #socialine #pagalba #moksliniai #straipsniai