Autizmo požymiai mokyklinio amžiaus vaikams: ką svarbu žinoti tėvams ir pedagogams

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai - vieni pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau, vieni rodo didelį susidomėjimą žmonėmis, kiti labiau mėgsta būti vieni. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti autizmo požymius ankstyvame amžiuje, kokie yra dažniausi simptomai ir kur kreiptis pagalbos.

Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.

Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.

Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“ - tai būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. Autizmas nėra išgydomas, bet pritaikius specialią pagalbą vaikas gali sėkmingiau integruotis į visuomenę, palengvėja jo kasdienis gyvenimas, santykiai šeimoje ir su pačiu savimi. Tai leidžia vaikui būti geriau suprastam, saugiau jaustis. Įsiterpiant specialistams gyvenimas palengvėja visai šeimai. Dažniausiai reikalinga kompleksinė įvairių sričių specialistų - psichologų, pedagogų, logopedų, gydytojų - pagalba. Daug lemia pačių tėvų požiūris, nusiteikimas ir dedamos pastangos.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai

Požymius, kaip pasireiškia autizmas, galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausia tai kalbos ir komunikavimo sutrikimai, taip pat sensoriniai sutrikimai - vaikas gali būti pernelyg jautrus arba atvirkščiai - nepakankamai jautrus šviesai, garsui, skoniui, kvapui, prisilietimui. Taip pat gali sutrikti judesių koordinacija.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė teigia: „Vienas dažniausių požymių, bylojančių, jog vaikas gali turėti autizmą, yra kalbos sutrikimai. Jeigu vaikas visiškai nekalba apie tik kartoja kitų pasakytus žodžius, tačiau pats savarankiškai nevartoja kalbos, vertėtų atkreipti į tai dėmesį. Tokie vaikai nemoka suformuluoti klausimo, kreipinio. Yra labai daug kitų požymių - vaikas nereaguoja į savo vardą, neateina kviečiamas, nevykdo paprastų nurodymų, tokių kaip prašymas paduoti daiktą. Vaikai nemoka parodyti savo susidomėjimo, neatneša savo žaislų. Trūksta socialinės sąveikos. Labai dažnas simptomas yra nežiūrėjimas į akis. Pastarąjį galima pastebėti gana anksti. Vaikas vengia akių kontakto.“

Nors atpažinti juos galima anksti, moteris tikina, jog pasitaiko atvejų, kuomet autizmas nustatomas jau mokyklinio amžiaus vaikams. „Mūsų asociacijai žinomi įvairiausi autizmo diagnozavimo atvejai. Turime mergaitę, kuriai pirmieji požymiai pasireiškė labai anksti, nesulaukus nė metų amžiaus. Lygiai taip pat pasitaiko, kad pas mus ateina šešių metų vaiko tėvai, diagnozę sužinoję ką tik“, - sakė L.Kanapienienė.

LSMU Vaikų reabilitacijos ligoninės direktorė, vaikų neurologė dr. Audronė Prasauskienė pažymėjo, jog autizmo eiga gali būti dvejopa. „Kai kuriems vaikams autizmo požymiai pastebimi dar kūdikystėje: kūdikis itin ramus, nesiprašo imamas ant rankų, nesidžiaugia žaidžiant žaidimus „ku-kū“ , žvilgsnį geriau sutelkia į žaislą, nei į veidą. Kitais atvejais vaikas normaliai vystosi iki 1-1,5 metų, o po to „vaiką kažkas pakeičia“. Mamos kartais taip ir sako: viskas buvo gerai ir, po to, kai „susirgome“, „mus paskiepijo“, „bėgdamas nukrito“, vaikas pasikeitė. Nustojo kalbėti, pradėjo kitaip žaisti, pasikeitė elgesys. Manoma, jog pastebėjus bent vieną iš ankstyvųjų požymių - nerodo pirštu ar gestu būdamas 12 mėn., nėra pavienių žodžių 16 mėn., nėra spontaninių dviejų žodžių frazių 24 mėn., reikėtų kreiptis į specialistą“, - teigė A.Prasauskienė.

„Raudonos Vėliavėlės“

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Štai keletas pavyzdžių:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn.: nesako nė vienos prasmingos frazės.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

• Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.

Kada Kreiptis į Specialistus?

Paprastai autizmo požymiai pastebimi, kai vaiko amžius būna 1,5-2 metai. Nors galima juos pastebėti ir anksčiau, tačiau tai padaryti sunku, reikia gerai žinoti autizmo specifiką. „Paprastai iki dvejų metų vaikai vystosi gana standartiškai. Daugiausia dėmesio kreipiama į vaiko motorinę raidą - kaip jis vaikšto, sėdi. Iki pusantrų metų retai kyla kokių nors įtarimų. Nebent požymiai labai ryškūs“, - teigė asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

L. Kanapienienė teigia: „Tai daryti yra klaidinga, tačiau tokių atvejų turime ne vieną. Tada autizmas nustatomas vėlai, kai vaikui jau yra šešeri, septyneri metai. Mes visuomet raginame tėvus nedelsti, kreiptis į medikus. Net jei šeimos gydytojas ramina, jog galbūt viskas yra gerai, vis tiek patariame paprašyti siuntimo pas raidos specialistus. Dažniausiai, kaip taisyklė, tėvų įtarimai būna pagrįsti“.

Jei tėvai pastebi elgesio ar raidos sunkumų, verta kreiptis pas kitą specialistą. Jei tėvai pastebi bet kurį iš šių požymių, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus:

• Šeimos gydytoją.
• Vaikų neurologą.
• Logopedą.
• Raidos specialistą.
• Psichologą.

Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.

Galimybė Pasitikrinti

Šiuo metu vienas iš būdų pasitikrinti, ar vaikas nekenčia nuo autizmo - atlikti vadinamąjį „m-chat" testą. Deja, kol kas lietuvių kalba jo nėra. „Tai dvidešimties klausimų testas. Šiuo metu jis verčiamas į lietuvių kalbą. Dalis testo bus įtraukta į privalomąjį vaikų sveikatos patikrinimą. Nuo lapkričio mėnesio, be kita ko, bus tikrinamas ir vaiko psichomotorinės raidos vystymasis. Pagal naująją tvarką vaikams nuo trijų mėnesių iki ketverių metų yra numatyti aiškus kriterijai, pagal kuriuos šeimos gydytojai arba pediatrai turės įvertinti vaiką. Nebus apsiribojama ūgio, svorio ar galvos apimties matavimais. Į privalomus tikrinimus įeis ir klausimai dėl kabos, žvilgsnio ir tt.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Autizmo Priežastys

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.

Autizmą įprastai žmonės suvokia kaip genetinį raidos sutrikimą, tačiau vaikų neurologė A.Prasauskienė teigė, jog toks įsitikinimas yra klaidingas. „Aplinkos veiksniai yra svarbūs autizmo atsiradimui. Manoma, jog apie 50% autizmo diagnozę lemia aplinkos faktoriai, o kitus 50% - genetiniai faktoriai“, - mitus išsklaidė medikė.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 60-90 % autizmo atvejų nulemta genomo. Taigi, jeigu šeimoje vienas vaikas gimė turėdamas autizmo spektro sutrikimą, didesnė tikimybė, kad jį turės ir kitas - bet nebūtinai! Kiti artimi giminaičiai taip pat turi padidėjusią riziką susilaukti autizmą turinčio vaiko. Autizmo spektro sutrikimas susijęs su keliais skirtingais genais ir jų mutacijomis.

Visuomenėje klaidingai skelbiama, esą autizmo riziką didina ir tam tikros nėščiosios ar kūdikio vakcinos. Tai tėra mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo.

Pagalba Vaikui su Autizmu

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Terapijos ir Intervencijos

• Elgesio terapija: Padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
• Kalbos terapija: Gerina komunikacijos įgūdžius.
• Ergoterapija: Padeda lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip apsirengimas, valgymas ir prausimasis.
• Žaidimų terapija: Suteikia vaikams galimybę išreikšti save ir mokytis per žaidimus.
• Sensorinė integracijos terapija: Padeda vaikams susidoroti su sensoriniais dirgikliais.

Ką Gali Padaryti Tėvai?

Tėvų vaidmuo autizmo atpažinime ir pagalboje - ypatingas. Tėvams natūralu jaudintis dėl savo vaiko raidos, bet svarbiausia - stebėti, domėtis ir reaguoti.

• Būkite atidūs: Stebėkite vaiko elgesį ir raidos etapus.
• Kreipkitės į specialistus: Jei kyla įtarimų, nedelskite ir kreipkitės į gydytojus.
• Būkite kantrūs: Vaikams su autizmu reikia daugiau laiko ir pagalbos, kad jie galėtų išmokti naujų dalykų.
• Sukurkite saugią ir struktūruotą aplinką: Vaikams su autizmu svarbu, kad aplinka būtų nuspėjama ir rami.
• Mylėkite ir priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra: Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi mylimas ir saugus.

L. Kanapienienė teigia: „To, kas jiems netinka. Daliai vaikų sunku priimti dideles erdves ir daug žmonių, tad tokių vaikų nereikėtų vestis, tarkim, į prekybos centrą, kitiems vaikams sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje - todėl šių vaikų nereikėtų vestis į svečius. Svarbiausia priimti savo vaiką tokį, koks jis yra, ir mylėti jį tokį, koks jis yra. Su visom keistenybėm. Manau, kad kiekviena vaiko liga tėvams sukelia didžiulį stresą, o ypač tokia, visokiausiais mitais apipinta diagnozė. Gydytojui sunku šią diagnozę įvardinti, o tėvams dar sunkiau ją priimti. Tėvams galėčiau patarti, jog įtarus ar nustačius autizmo diagnozę nereikėtų „bijoti“ pasitarti su kitais specialistais, prašyti juos konsultuojančių gydytojų ar kitų specialistų nuorodų į naujausius literatūros šaltinius ir tą literatūrą skaityti.“

Kur Ieškoti Pagalbos Lietuvoje?

Lietuvoje vis daugiau įstaigų siūlo kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Štai kelios iš jų:

• Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.
• Vaikų raidos centrai.
• Specializuotos klinikos ir reabilitacijos centrai.

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Autizmas - Ne Nuosprendis

Autizmo spektro sutrikimas nėra nuosprendis, o iššūkis, su kuriuo galima susitvarkyti. Svarbu prisiminti, kad autizmas - tai ne liga, o kitoks pasaulio suvokimas. Žinomi žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimų, pasiekė didelių aukštumų įvairiose srityse. Pavyzdžiui, Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick), Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin) ir seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins).

tags: #autizmas #mokyklinio #amziaus #vaikai