Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir pastangų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba aktyviai dalyvauja tiriant šią problemą, siekiant nustatyti smurto priežastis, mastą ir poveikį aukoms. Šiame straipsnyje apžvelgiamos tarnybos atliekamos apklausos ir tyrimai, atskleidžiantys visuomenės nuomonę apie smurtą, lyčių stereotipus ir galimus pagalbos būdus.
Visuomenės Požiūris į Smurtą: Apklausų Rezultatai
DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė nerimą keliančius rezultatus. Net 64,3 proc. respondentų šeiminiam konfliktui peraugus į smurtą policijos į pagalbą nekviestų. Dar 18 proc. pasireiškus bet kokiam smurtui artimoje aplinkoje sako, kad partneriui tik pagrasintų, kad kreipsis pagalbos, bet to nepadarytų. Tik 17,7 proc. respondentų į šeiminį konfliktą kviestų policiją. Daugiausiai jų (12,3 proc.) pagalbos kreiptųsi tuo atveju, jei sutuoktinis (-ė)/partneris (-ė) trenktų.
Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje vis dar gajus požiūris, jog šeimos problemos turėtų būti sprendžiamos už uždarų durų, o kreiptis į policiją yra nepriimtina. Tokį požiūrį kritikuoja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, teigdama, kad moterims užkrauta moralinė atsakomybė išlaikyti šeimos veidą, tačiau fizinės prievartos atveju būtina kreiptis pagalbos.
Jai antrina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komuniakcijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė. Pašnekovės teigimu, tokį požiūrį iki šiol skatina vyresnės kartos atstovai, todėl išsivadavimas iš žalingų stereotipų vyksta lėtai. „Labai dažnai mamos savo dukras sulaiko nuo kreipimosi pagalbos sakydamos: „žinai, dukryte, visko čia būna. Kartais reikia pakentėti“. Ilgą laiką vyravo supratimas, kad konfliktai yra šeimos reikalas, šeimą siekiama išsaugoti bet kokia kaina“, - teigia specialistė.
M. Jankauskaitė svarsto, kad besikreipiančiųjų pagalbos būtų daugiau, jei lietuviai dėl smurto liautųsi kaltinti aukas ir būtų iškomunikuojama aiški žinutė, kad nukentėjęs asmuo niekaip negali būti kaltas dėl patirtos prievartos. „Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad mūsų visuomenėje yra labai paplitęs aukų kaltinimas. Moterys, kurios patiria smurtą, išgyvena ir gėdos jausmą, kad jų šeimoje yra tokie negeri dalykai. Viena iš smurtautojų naudojamų manipuliacijų yra sakymas, kad moteris yra kalta, kad ji išprovokavo tą pyktį. Jis tai jai nuolat kala į galvą. Jei ji prisipažįsta kažkam iš draugų, kad tai vyksta, tai visi sako, kad reikia elgtis taip, kad jo neišprovokuotum“, - sako M. Jankauskaitė.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: išlaikymas motinystės atostogų metu
„Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad moterys bei jaunesnio amžiaus respondentai įvardijo daugiau atvejų, kuomet būtų linkę kviesti policiją. Vyrai bei vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai visais atvejais stengtųsi apsieiti be pareigūnų įsikišimo.
Apklausos duomenys:
| Veiksmas | Procentas respondentų |
|---|---|
| Nekviestų policijos | 64,3% |
| Pagrasintų kreiptis pagalbos | 18% |
| Kviestų policiją | 17,7% |
| Kreiptųsi pagalbos, jei sutuoktinis trenktų | 12,3% |
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Smurto Formos ir Atpažinimas
M. Jurkutės teigimu, egzistuoja keturios smurto artimoje aplinkoje formos: fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas ir ekonominis smurtas. „Spinter tyrimai“ duomenys parodė, kad lietuviai lengviausiai atpažįsta fizinį smurtą. Tyrimas parodė ir tai, kad moterys teigia dažniau jaučiančios spaudimą iš savo partnerių. Psichologė Š. Vienė spaudimą įvardija kaip psichologinio smurto formą.
Paklausus, kodėl tautiečiams sunkiai sekasi identifikuoti smurtą artimoje aplinkoje, M. Jurkutė pastebi, kad apie smurtą artimoje aplinkoje kalbama per mažai, žmonėms trūksta žinių, todėl jie negeba atpažinti kitokių smurto formų. „Iš tyrimų matome, kad fizinis smurtas yra pati paskutinė patiriama smurto forma. Jei prasidėjo fizinis smurtas artimoje aplinkoje, vadinasi, buvo patirtos ir kitos smurto formos. Dar neprasidėjus fiziniam smurtui būna bent jau psichologinis smurtas ar ekonominis smurtas. Tačiau žmonės, matydami kokia didelė vertybė visuomenei yra šeima, bando visaip tai užglaistyti, tvarkyti savo jėgomis“, - sako M. Jurkutė.
Ji taip pat pastebi, kad galbūt šeimos nariai nenori pripažinti, kad kažkas santykiuose yra negerai. „Jeigu mokykloje šviestume apie įvairias smurto formas, žmonėms būtų lengviau jas atpažinti. Dabar bandoma viską „nurašyti“ į tai, kad gal čia nieko tokio, kad neverta apie tai per daug galvoti. Jei visuomenei duotume stabilumo ir saugumo jausmą, psichologų pagalbą, tada dažniau išgirstume, kad kažkas yra negerai“, - teigia specialistė.
Taip pat skaitykite: Dalyvumo lygio nustatymo tvarka
Stereotipai ir Aukų Kaltinimas
Specialistai pastebi ir tai, kad Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, kurie esą sukuria palankią terpę vešėti smurtui. „Kai mes kalbame apie smurtą prieš moteris, bendras vardiklis, kuris vienija visus smurtautojus, tai sudaiktinantis požiūris į moterį. Tai yra, kad jis ją mato kaip asmenį, kuris jį turi aptarnauti buityje ir asmenį, kuris turi aptarnauti seksualiai. Smurtautojo poreikiai yra dėmesio centre ir jeigu jiems kas nepaklūsta, jis pasiunta, mėgina kitą asmenį kontroliuoti kaip savo nuosavybę“, - pastebi M. Jankauskaitė.
Kad stereotipai keičiasi lėtai rodo ir apklausa. Pinigų uždirbimas, vaikų auklėjimas, laisvalaikis, apsipirkinėjimas bei finansų tvarkymas yra pagrindinės keturios sritys, kur į veiklą vienodai įsitraukia abiejų lyčių atstovai. Kitos nagrinėjamos namų ūkio darbų sritys vis dar atitinka klasikinius stereotipus: moterims priskiriamos namų tvarkymo, skalbimo bei lyginimo „funkcijos“, vyrams - buitinių prietaisų priežiūra ir namų remontas. Kiek labiau nuo stereotipų išlaisvinta maisto gamyba - jaunesniuose namų ūkiuose (iki 35 m.) valgio gamyba neretai tampa ir vyrų atsakomybės sritimi.
M. Jurkutė pasakoja ir apie Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad du penktadaliai respondentų iš dalies sutinka, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą (42%) ir kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“ (39 % ). Buvo ir sutinkančių, kad kai kurioms moterims smurtas - patinka. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad su tokiais teiginiais dažniau sutiko vyrai nei moterys.
Pagalbos Būdai ir Prevencija
Lygių galimybių specialistė M. Jurkutė mano, kad lietuviai iki šiol net gyvybei pavojingas situacijas bando spręsti patys dar ir todėl, kad stinga pasitikėjimo institucijomis, tačiau policija atkerta, kad pasitikėjimas pareigūnais dar niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. Tuo tarpu R. Matonis tikina, kad pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasmet vis daugėja, kas esą rodo, kad žmonės pagalbos ieško ir tiki, kad ji bus efektyvi. Be to, anot jo, policija ieško ir naujų būdų, kūrie leistų užtikrinti smurtą patyrusių aukų saugumą. Nuo šių metų šeimoms, kuriose užregistruojami smurto atvejai, yra siūloma įsigyti pagalbos mygtuką.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos žmogaus teisių centras parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) skirtas rekomendacijas, kaip kurti saugią aplinką mokykloje. Tarnyba yra parengusi mokymų „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje“ metodologiją, kuria švietimo įstaigos ir jų darbuotojai gali laisvai naudotis.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
tags: #lygiu #galmybiu #kontrolierius #tyrimas #smurto