Vaikų globos namai - tai įstaigos, skirtos vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaikų globos namai, kokios paslaugos juose teikiamos, kaip jie veikia Lietuvoje ir kokios yra alternatyvos institucinei globai.
Vaikų Globos Namų Apibrėžimas ir Tikslai
Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos institucijos gali būti valstybinės arba privačios.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui neteko savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorija ir Raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje tokios institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmą kartą susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. XIX amžiuje vaikų globos įstaigos kūrėsi ir kituose Lietuvos miestuose:
Taip pat skaitykite: Vaiko išlaikymas pilnametystėje
- Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai.
- Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
- XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų.
Sovietmečiu vaikai iš kūdikių namų į vaikų namus būdavo perkeliami sulaukę 3 metų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų Globos Namų Pertvarka Lietuvoje
2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Siekiant užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %).
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja vaikų globos situaciją Lietuvoje:
| Metai | Institucijose globojamų vaikų dalis | Dažniausiai globa nustatyta |
|---|---|---|
| 2016 | 35% | - |
| 2017 | 32% | - |
| 2018 | - | 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %) |
2018 m. Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Vaikų globos namai teikia įvairias paslaugas, priklausomai nuo įstaigos tipo ir vaiko poreikių. Pagrindinės paslaugos apima:
- Socialinė globa:
- Trumpalaikė socialinė globa (vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.).
- Ilgalaikė socialinė globa (be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa).
- Ugdymo paslaugos: sudaromos sąlygos vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengiama savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaromos sąlygos tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinama mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
- Socialinės paslaugos: atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, speciali ir kt. pagalba, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.
Vaikų globos namai taip pat užtikrina vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vaikų Priėmimas į Globos Namus
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas, kol jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:
- VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas.
- Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
- Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
- Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi).
- Išrašas iš vaiko gimimo įrašo.
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą.
- Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
- Kiti susiję su vaiku dokumentai.
Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.
Vilniuje šiuo metu veikia 10 šeimynų, kuriose šeimos principu gyvena po 5-8 vaikus nuo 3 iki 19 metų. Vidutiniškai vienu metu globojama apie 60 vaikų.
Kitos Alternatyvios Globos Formos
Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos:
- Globa šeimose: vaikai apgyvendinami globėjų šeimose, kurios užtikrina jų priežiūrą ir auklėjimą.
- Įvaikinimas: vaikai įvaikinami ir tampa pilnateisiais naujų šeimų nariais. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Pagrindinis skirtumas tarp globos ir įvaikinimo yra tas, kad įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką vaiko ir įtėvių santykiai trunka visą gyvenimą. Laikinosios globos tikslas - gražinti vaiką biologinei šeimai.
- Palydimoji globa (jaunimo namai): siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Vaikų Globos Namų Personalas
Vaikų globos namuose dirba įvairūs specialistai, užtikrinantys vaikų gerovę ir priežiūrą:
- Vyriausiasis socialinis darbuotojas.
- Socialinis pedagogas.
- Socialiniai darbuotojai.
- Socialinio darbuotojo padėjėjai.
- Slaugytojas.
- Psichologas.
Šie specialistai atsakingi už vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.
Vilniaus Antakalnio Vaikų Globos Namai: Pavyzdys
Vilniaus Antakalnio vaikų globos namų istorija prasidėjo nuo tada, kai Tarpukario Vilniuje, dabartinėje Globos namų teritorijoje, įsikūrė katalikių moterų vienuolynas, kuris turėjo mergaičių prieglaudą. Po karo, 1945 metais, čia buvo įkurti Vaikų globos namai. Jie skirti vaikams, netekusiems tėvų globos ir atvykusiems iš socialinės rizikos šeimų. Įstaigos užduotis - suteikti vaikams pilnaverčio gyvenimo sąlygas, sukurti kuo artimesnę aplinką šeimos gyvenimui, teikti vaikams kokybišką socialinę globą ir parengti juos savarankiškam gyvenimui bei integracijai visuomenėje.
Dienos Centrai
Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Tokie centrai veikia Vilniuje (Naujininkų mikrorajone) ir Čižiūnų kaime (Trakų rajone).
Laikinosios Globos Centras
2010 m. įkurtas Laikinosios globos centras.
Tėvų Atsisakymas Auginti Vaiką: Realijos ir Pagalba
Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių tėvams atsisakyti savo vaikų, pasitaiko atvejų, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko. Specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą, tačiau stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.
Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios - jau išėjusios iš jos. Priežastys gali būti labai įvairios: prasta psichologinė savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.
Dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nerasdami bendros kalbos su maištaujančiu paaugliu, atveda jį į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareiškia, kad jo atsisako. Ne visada tai būna rimtas ketinimas, kartais tai būna tiesiog bandymas įbauginti ir suvaldyti paauglį, bet vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad toks elgesys yra jokiu būdu nepriimtinas, nes tai - psichologinis smurtas.
Pagalba Šeimoms, Išgyvenančioms Krizę
Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, taip pat inicijuojamas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Jas teikia vietos savivaldybė.
Kartu su savivaldybe ir kitomis institucijomis šeimai yra siūloma psichologinė pagalba, socialinių įgūdžių ugdymo, atkūrimo ir palaikymo kompleksinės paslaugos. Tėvams rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma spręsti tarpusavio konfliktus, auklėti vaiką be smurto, pozityviai, organizuojama kita reikalinga pagalba šeimai ir vaikui. Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto-mediatoriaus konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų. Jei reikia, yra siūlomas priklausomybės ligų gydymas, konsultavimas, tarpininkavimas. Vaikams teikiamos užimtumo organizavimo paslaugos.
Kartais, kai dėl patiriamų vaiko auklėjimo ir auginimo sunkumų situacija šeimoje yra ypač sudėtinga, kai paaiškėja, kad tėvai vaiko neprižiūri, smurtauja, vaikui yra organizuojama laikinoji globa, kol šeimai teikiamos minėtos paslaugos.
Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų bei šeimos situacijai nesikeičiant, tėvams nededant pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). Tačiau ir tokiu atveju šeimai toliau siūlomos tęstinės atvejo vadybos paslaugos, siekiant pokyčių, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais.
Laikinas Vaikų Svečiavimasis: Galimybė Padėti
Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas.
Pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus.
Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Būtina susitarti, ką kartu veiksite: pasiimsite vaiką į namus ar į gamtą, bendrausite tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškinkite, kad tikslas yra draugystė ir pasitarkite, kaip leisite laiką: kokie jūsų pomėgiai, ko galite išmokyti, kas vaiką domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui.
Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą.
Mitai apie Globą ir Realijos
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą.
- Mitas: Globos namuose augantys vaikai yra atskirti nuo visuomenės, turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti.
- Realybė: Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
- Mitas: Norint globoti reikia turėti nuosavus namus.
- Realybė: Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
- Mitas: Nėra verta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties.
- Realybė: Nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Reikia didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
tags: #pilnamecio #vaiko #globos #atsisakymas