„Psichologinis smurtas - nematoma, tačiau didelė ir reali grėsmė, ypač kai jis taikomas prieš vaiką“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė. Psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą. Pasitaiko, kad suaugusieji net nesupranta, jog prieš vaikus smurtauja, nes smurtinį elgesį yra patys paveldėję iš savo tėvų. Šį smurto ratą būtina nutraukti.
„Tai, kas vyksta, vaikai ne visada geba įvardinti kaip psichologinį smurtą, tačiau jie skundžiasi įvairiomis iš tėvų girdimomis žeminančiomis replikomis, kandžiomis pastabomis, ignoravimu, žeminimu bendraamžių akyse, kaltinimu ir panašiai“, - sako E. Belanoškienė. Psichologiniu smurtu vadinama tokia smurto rūšis, kai smurtautojas tyčia kitą asmenį menkina, skaudina, žemina ar susidoroti su auka bando naudodamas grasinimą, gėdinimą, išjuoką, atstūmimą, ignoravimą, žodinį užgauliojimą, bauginimą, anonimines žinutes.
Psichologė pasakoja, kad nors vaiko teisių gynėjams dažnai tenka susidurti su sunkių, ilgalaikių problemų turinčiomis šeimomis, kuriose psichologinis smurtas yra greta fizinio smurto ir vaikų nepriežiūros, tačiau dažnai pasitaiko, kad psichologiškai prieš vaikus smurtaujama ir iš pažiūros pavyzdingose šeimose. „Psichologinio smurto pasitaiko ir kai tėvai yra išsilavinę, turi gerai apmokamus darbus, aukštą statusą visuomenėje. Norėdami iš vaikų sulaukti paklusnumo, geriausių rezultatų moksle, sporte, juos pravardžiuoja, gąsdina, nuolat lygina juos su kitais esą geresniais, sėkmingesniais vaikais, menkina vaiko pasiekimus“, - sako E. Belanoškienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad psichologinį smurtą patiria vaikai ne tik „neteisingose“ ar „prastose“ šeimose: kartais tai vyksta ir tada, kai nėra kitų akivaizdžių smurto formų. „Arba, pavyzdžiui, vietoje to, kad apkūniems vaikams tėvai, pasitelkę specialistus, sudarytų mitybos planą, jie žemina vaiką vadindami kiaule, storuliu, ėdrūnu, skaičiuoja kiekvieną kąsnį vis sakydami: „koks tu storas, nevalgyk daug“ ir panašiai“, - pasakoja E. Belanoškienė.
Pasak specialisto, psichologinį smurtą tėvai kartais taiko ir nežinodami, kaip susikalbėti su maištaujančiu vaiku. Nemokėdami suvaldyti netinkamo vaiko elgesio, jie įsivelia į kovą dėl valdžios šeimoje, net ima kerštauti nepaklusniam vaikui. „Būna atvejų, kai tėvai, negebėdami suprasti vaiko, neturėdami pakankamai pozityvios tėvystės įgūdžių, tiesiog pradeda sakyti: „Tu manęs neklausai, aš nemoku su tavimi susitvarkyti, todėl manau, kad turėtum gyventi su kažkuo kitu, bet ne su mumis. Tu man nereikalingas“, - bloguoju pavyzdžiu dalijasi E. Belanoškienė.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, patyrusiems emocinį smurtą
Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria psichologinį smurtą? E. Belanoškienės teigimu, vaikai gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų, arba užsisklėsti savyje, pradėti žalotis. Anot specialistės, psichologinį smurtą patiriančio vaiko meilės, dėmesio, emocinio saugumo poreikiai būna nepatenkinti, o tai daro didelę žalą vaiko savivertei ir ateičiai - jo santykiams su aplinkiniais, mokslams, gebėjimui siekti tikslų.
„Laiku negavę tinkamos pagalbos, bet kokio tipo smurtą patyrę vaikai visą neigiamų patirčių bagažą nusineša į savo santykius su aplinkiniais, santuoką, vaikų auklėjimą. Dažnai smurtaujantys tėvai yra patys kilę iš smurtaujančios aplinkos, arba laikui bėgant susiduria su psichologiniu smurtu kasdienėje savo aplinkyje - darbe, todėl labai svarbu dirbti su šia skaudžia patirtimi, kad smurto ratas sustotų. Susidūrę su psichologinio smurto atveju, vaiko teisių specialistai atlieka vaiko situacijos vertinimą ir inicijuoja pagalbą vaikui, visai šeimai. Nuo psichologinio smurto nukentėjusiam vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grupės, kurias veda psichologai - psichoterapeutai.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad apsaugoti vaiką nuo bet kokios rūšies smurto, užtikrinti jo saugumą, pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata - kiekvieno suaugusio žmogaus pareiga. Emocinė prievarta - toks nuolatinis suaugusiųjų nuolatinis bendravimas su vaiku, kuris sukelia vaikui ilgalaikius neigiamus emocinės būklės ir savivertės pasikeitimus. Literatūroje paprastai naudojami terminai “emocinė prievarta”, “emocinė nepriežiūra”, “emocinis smurtas”, psichologinė prievarta, “psichologinis smurtas”.
Emocinis smurtas: požymiai ir dažnai sutinkami scenarijai
- Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: nuolatinis vaiko menkinimas, pastangų nuvertinimas, įžeidūs komentarai, viešas ar privatūs įžeidimai.
- Kontrolė ir gėdos sukėlimas: nuolatinė stebėsena, buvimo vietos kontrolė, finansiniai ir asmeniniai prievartos gestai, nuolatinis kaltinimas.
- Kaltės jausmo naudojimas ir nuvertinimas: nuolatinis kaltinimas, reikalavimai virš vaiko galimybių, žeminančios užgaidos.
- Izoliavimas ir socialinis atstūmimas: ribojamas bendravimas su vienais ar kitais, slėpimas nuo draugų ir šeimos, įsikišimai tarp šeimos narių.
- Ignoravimas ir tylos naudojimas: jausmų slėpimas, paramos nesuteikimas, nuolatinis emocinis atstūmimas.
- Manipuliavimas: kaltinimai dėl suaugusiųjų problemų, nuolatinis įžeidžiančių monologų naudojimas, nuoseklūs nurodymai.
„Jei patiriate emocinį smurtą, nebeleiskite agresoriui toliau jo tęsti.“ Pasak ekspertų, svarbu įvertinti rizikas ir kreiptis pagalbos į paslaugas. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos linija ir institucija, skirtos smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Amerikos psichologų asociacija apibūdina psichologinį smurtą kaip ne fizinį smurtą, kai vienas asmuo nuolatos ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais.
Kai vaikas turi būti matomas kaip įmanomas smurto įrankis, ji gali patirti ilgalaikius poveikius, įskaitant depresiją, nerimą ir žemą savivertę. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgai po įvykio. Ilgalaikė trauma gali pasireikšti fiziniais skundais, miego sutrikimais, virškinimo problemomis ir kt. Todėl prevencija ir ankstyva pagalba yra itin svarbios.
Taip pat skaitykite: SEU programų analizė
Veiksniai didinantys riziką ir prevencija
Psichologinio smurto riziką didina veiksniai susiję su vaiku (amžius, specialūs ugdymosi poreikiai), šeima (istorija, tėvų psichikos sveikata, įgūdžių stoka), aplinka ir visuomenė (socialinės normos, ekonominiai iššūkiai, prieinamumas pagalbai). Tačiau yra ir apsaugos veiksnių: ankstyvoji globa, šilti ryšiai su tėvais, pagalbos žinių ir įgūdžių įgijimas.
Prevencija turi būti daugia lygi: visuomenės, šeimos ir individualaus lygmens priemonės. Kaip konkrečios priemonės siūlomos programos vaikams ir šeimoms, tėvystės įgūdžių mokymai, pagalbos linijos, specialistų mokymai ir pan. Pavyzdžiui, darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų galinčių pastebėti ženklus ir reaguoti. Kaip teigia teisininkai ir teismai, skyrybų procesų metu būtina užtikrinti vaiko interesų atstovavimą ir periodiškai vertinti vaiko saugumą.
Taikant prevenciją, svarbu išmokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos. Krizinėse situacijose svarbu neskleisti smurto - vienas iš prioritetinių tikslų yra apsaugoti vaiką ir užtikrinti jo saugumą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kibernetinį smurtą, kuris tampa vis dažnesnis ir patogus smurtautojui dėl technologijų naudojimo kuriant kontrolę ir žeminimą.
Apibendrinant, psichologinis smurtas prieš vaikus yra viena iš svarbiausiųproblemų Vaiko teisių apsaugos kontekste. Emocinis smurtas dažnai paslėptas, todėl jo atpažinimas ir įrodinėjimas pareikalauja specialių žinių ir tinkamų priemonių. Specialistai ragina neignoruoti žemo lygio žeminančių replikų ar nuolatinio smurtinio pobūdžio elgesio - reikia ieškoti pagalbos ir kreiptis į atitinkamas institucijas.
Prevencijos ir pagalbos praktiniai punktai
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos priemonių iki profesionalių psichologų konsultacijų.
- Kasdienėse veiklose ugdyti savo dvasingumą ar dvasinį ryšį su tuo, kuo tikite, ar su bendruomenės pagalbos grupėmis.
- Pasitelkti pagalbos linijas ir institucijas: nebijoti kreiptis dėl saugumo ar pagalbos vaikui.
- Tėvų tarpusavio nesutarimų sprendimas taikiais būdais, vengiant smurto.
Literatūra ir tyrimai rodo, kad žodis gali smurtauti vaiko psichinę sveikatą net stipriau nei fiziniai veiksmai. Svarbu, kad visuomenė, institucijos ir šeimos kartu dirbtų siekdamos užtikrinti saugią ir palaikančią aplinką vaikams. Teisiniuose kontekstuose vertinant įrodymus dėl psichologinio smurto, svarbu atsižvelgti į vaiko rodytus elgesio pokyčius, išsakytus jausmus ir aplinkos kontekstą.
Taip pat skaitykite: Saugios aplinkos kūrimas
Kas yra apsaugos priemonės? – Viskas apie apsaugos priemones
tags: #psichologonio #emocinio #smurto #pries #vaika #irodymas