Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, siekiant užtikrinti jiems saugią ir palankią aplinką. Šiuo tikslu įgyvendinamos įvairios programos, tarp kurių svarbią vietą užima šeimų lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas.
Šeimų lankymo programos tikslai ir uždaviniai
Programos „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ tikslas - suteikti žinių mamoms ir padėti joms lengviau įveikti kylančius motinystės iššūkius. Šios programos esminės idėjos ir gerosios patirtys perimtos iš Islandijos ir Norvegijos, kuriose pagalba besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims jau seniai atkeliauja į namus.
Pagrindiniai programos uždaviniai:
- Teikti pagalbą ir gerinti informaciją besilaukiančioms moterims nėštumo metu, po gimdymo ir tol, kol vaikams sukanka 2 metai.
- Sukurti palankią ir saugią aplinką kūdikiams ir vaikams.
- Padėti mamoms priimti žinojimu paremtus sprendimus dėl jų vaikų priežiūros.
- Užtikrinti pažeidžiamų mamų, kūdikių bei vaikų iki 2 metų gerovę.
Šeimų lankymo specialisto vaidmuo
Šeimos lankymo specialistas atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Tai specialistas, kuris reguliariai lanko moteris namuose nuo 22 nėštumo savaitės iki tol, kol vaikui sukanka 2 metai. Viena specialistė reguliariai palaiko ryšį su 25 moterimis.
Šeimos lankymo specialisto funkcijos:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Stebėti ir fiksuoti emocinę moters būklę.
- Padėti moteriai susitvarkyti su vaiku ir buitimi.
- Paskatinti tėvelį padėti.
- Lydėti moteris į polikliniką, kitas valstybines įstaigas.
- Patarti įvairiais klausimais, susijusiais su „Sodros“ dokumentais pašalpai, vaikučio sveikata ir kt.
Šeimos lankymo specialistė Julita Grigalauskė pasakoja: „Didelė mano darbo dalis - stebėti ir fiksuoti emocinę moters būklę. Dabar matome skaudžius įvykius, kai laiku nebuvo pastebėtos mamas užklupusios emocinės problemos. Lankydama savo moteris aš stebiu, kaip jos jaučiasi prieš ir po gimdymo, matau, ar moteriai pavyksta susitvarkyti su vaiku ir buitimi. Kartais reikia paskatinti tėvelį padėti. Bet dažnai būna, kad vyro tiesiog nėra - tada mamai reikia dar didesnio palaikymo“.
Pagalbos teikimas ir vizitų skaičius
Savivaldybėse, kuriose vyksta programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, atrinktas moteris šeimų lankymo specialistas lanko nuo 22 nėštumo savaitės iki tol, kol vaikui sukanka 2 metai. Nėštumo metu moteris namuose aplankoma 14 kartų, gimus kūdikiui iki kol jam sukanka 1 m. - 28 kartus, laikotarpyje nuo 1 m. iki 2 m. numatyti 22 vizitai.
Dažnai oficialiai numatytus vizitus papildo neplanuoti, nes, užsimezgus artimam ryšiui, moterys drąsiau prašo pagalbos ir priima ją. Pasak J.Grigalauskės, bendravimas su projekte dalyvaujančia moterimi prasideda nuo jos nėštumo. Kokios paramos prireiks, priklauso nuo konkrečios situacijos. Kartais užtenka emocinio palaikymo, bet dažnu atveju moterį reguliariai lankanti akušerė tampa tarpininke ir patarėja, padedančia rasti tuo metu jai reikalingiausią pagalbą.
Programos finansavimas ir įgyvendinimas
Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo EEE / „Norway Grants“ lėšomis. Ši programa, kurios iniciatoriai ir partneriai - Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, šiuo metu vykdoma 13-oje Lietuvos savivaldybių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Slaugos klinikos vadovė Aurelija Blaževičienė teigia: „JAV tokios paslaugos teikiamos jau 50 metų, Norvegijoje irgi seniai. Matėme, kad programa veikia, pvz., žymiai gerėja moterų psichinės sveikatos rodikliai. Lietuvoje tik startuojama kai kuriose savivaldybėse su šia paslauga, tad kalbėti apie ilgalaikius rezultatus ir poveikį tikrai dar negalime. Kita vertus, net ir per tokį trumpą laiką jau yra sėkmės istorijų - jų yra kiekvienoje iš 13-os savivaldybių, kuriose dirba šeimas lankantis specialistas“.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Paslaugos suteikiamos ir toms mamoms, kurios atitinka kitus rizikos veiksnius, pvz., vartoja alkoholį, rūko, gyvenamoji aplinka nėra saugi ir t.t. LSMU profesorė atkreipė dėmesį, jog kiekviena šalis, ruošdama šeimų lankymo programą, turi atlikti ir kultūrinę adaptaciją. „Negalima visko perkelti iš vieno kultūrinio konteksto į kitą. Pvz., Norvegijoje akcentas buvo migrantų šeimos. Pas mus, Lietuvoje, į programą pateko jaunos moterys, besilaukiančios pirmo vaiko, taip pat vyresnio amžiaus mamos bei mamos, stokojančios socialinių įgūdžių. Nėštumo atveju rizika yra ir kai tau 16-a, ir kai tau 45-eri“, - pastebėjo prof. A.Blaževičienė.
Programos įgyvendinimo metu numatoma įsigyti ankstyvos intervencijos paslaugų teikimui reikalingą transporto priemonę, įrangą ir priemones, įdarbinti specialiai apmokytą specialistą šių paslaugų teikimui ir teikti paslaugas įvardintai tikslinei grupei. Teikiant ankstyvos intervencijos paslaugas šeimoms numatoma bendradarbiauti pagal kompetenciją su SBĮ Kauno rajono socialiniu paslaugų centru, UAB ,,Kėdainių šeimos klinika”. Toks bendradarbiavimas leis efektyviausiai atrinkti tas besilaukiančias moteris, kurioms šios paslaugos būtų aktualiausios, taip pat suteikti su sveikata ir jos išsaugojimu bei stiprinimu susijusias paslaugas šeimoms kas padės sukurti saugesnę ir malonesnę socialinę aplinką, lengviau susidoroti su iškilusiomis problemomis bei iššūkiais.
Statistika ir rizikos veiksniai
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kauno miesto bei Kėdainių rajono savivaldybėje vaikų gimstamumas per pastaruosius 5 metus sumažėjo, o Kauno rajono savivaldybėje iš esmės išlieka pastovus: 2016 m. - buvo 474 gimę vaikai Kėdainių rajone, 3126 - Kauno mieste, 1021 - Kauno rajone, tuo tarpu 2020 m. - 318 Kėdainių rajone, 2823 - Kauno mieste, 1045 - Kauno rajone. Atitinkamai, bendras gimstamumo rodiklis 1000 gyv. 2020 m. buvo 9,7 Kauno mieste, 10,8 - Kauno rajone, 7,1 - Kėdainių rajone, kai Lietuvos vidurkis 2020 m. - 9. Tai lemia iš esmės senėjanti visuomenė bei migracija.
Vertinant gimdančių moterų amžių nagrinėjamose savivaldybėse matyti, jog Kėdainių rajone jaunoms mamoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1000 atitinkamo amžiaus moterų, yra didesnis nei šalies vidurkis: Kėdainių rajone 2020 m. 15-19 m. mamoms gimusių vaikų skaičius buvo 12,9, Lietuvos vidurkis - 8. Kitose savivaldybėse jaunoms mamoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1000 atitinkamo amžiaus moterų, buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis, tačiau taip pat yra nemažai tokių mamų: 2020 m.
Taigi, visi šie rodikliai rodo, jog nemaža dalis nagrinėjamose savivaldybėse gyvenančių mamų yra gan jauno amžiaus, nepasirengusios ankstyvam nėštumui ir/ar neturinčios pakankamai žinių ir įgūdžių tinkamai vaikučio priežiūrai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Toliau, vertinant socialinę aplinką ir rizikos veiksnių tarp nėščiųjų paplitimą , matyti, jog socialinės rizikos šeimų iš esmės nemažėja, tačiau tik Kėdainių rajone jų skaičius viršija šalies vidurkį.
Kasmet UAB ,,Sveikatos ratas” besilankančios nėščios moterys: 2018 - 98, 2019 - 93, 2020 - 136. Įmonės duomenimis, iš visų besilaukiančių moterų vidutiniškai kasmet 5-7 moterys yra jaunesnės nei 21 m. amžiaus arba vyresnės kaip 40 metų, taip pat apie 10-15 proc. moterų turėjo rizikos veiksnių, susijusių su sveikata ir sveikatos priežiūra, tokių kaip rūkymas, buvę nepageidaujami nėštumai, o papildomai įvertinus rizikos veiksnius, tokius kaip prasti santykiai poroje/šeimoje, smurtas artimoje aplinkoje, prastos gyvenimo sąlygos, žema savivertė, nesaugi socialinė aplinka, besilaukiančių moterų tarpe galėtų siekti ir apie 20 ir daugiau procentų.
Norvegijos patirtis
Nemažai paslaugų, kurias siūlo programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, jau daug metų moterims suteikiamos Norvegijoje. Pagalba šeimai ir moterims nėštumo bei laikotarpiu po gimdymo - svarbi šalies medicinos ir socialinės pagalbos sritis.
Pošgriūno (norv. Porsgrunn) mieste Norvegijoje gyvenančios Akvilės dukrytei - vieneri, ji gimė Norvegijoje. Lietuvė papasakojo, kokias paslaugas nemokamai gauna moterys bei jų šeimos nėštumo metu ir po gimdymo. Pasak jos, grįžus iš ligoninės su naujagimiu per savaitę šeimos namuose apsilanko bendruomenės sveikatos centro darbuotoja. Dėl vizito su ja susitariama asmeniškai. Atvykusi į namus, kuriuose gyvena naujagimio susilaukusi šeima, specialistė įvertina ne tik vaiko ir mamos fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir namų aplinką.
Daugiau vizitų į namus nėra - šeima arba vienas iš tėvų pirmuosius metus kas mėnesį turi atvykti į bendruomenės sveikatos centrą. Kai vaikui sukanka vieneri, vizitai retesni - kas tris mėnesius. Ir taip - kol mažyliui sueina dveji. Apsilankymų metu ta pati darbuotoja, šeimą pažįstanti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų, stebi jo raidą, sveikatą, vakcinuoja, atlieka kitas būtinas procedūras - vienoje vietoje suteikiama visokeriopa pagalba. Akvilės teigimu, daug dėmesio skiriama ir tėvų emocinei būklei: „Kiekvieno vizito metu manęs klausia, kaip jaučiuosi, ar viskas gerai, ar nejaučiu depresijos ir kitų psichikos sutrikimų ar ligų simptomų. Ir tai atliekama ne formaliai, bet nuoširdžiai - su rūpesčiu, įsiklausant.“
„Helsestasjon“, kurią dar galima pavadinti kaip vaiko ir mamos priežiūros centras, užtikrinantis nėščiųjų, vaikų nuo gimimo iki paauglystės, medicininę priežiūrą, veikia kiekvienoje šalies savivaldybėje. Teikiamos paslaugos didžiąja dalimi panašios visur ir daugiausia priklauso nuo šeimos poreikių. Šie visose šalies savivaldybėse veikiantys sveikatos priežiūros centrai akcentuoja norintys būti atrama tėvams, padėti susidoroti su tėvystėje kylančiais iššūkiais, patarti, kaip saugiai auklėti vaikus. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, šeimos gydytojais, vaiko teisių gynėjais ir kitomis institucijomis ir organizacijomis. Todėl, pastebėjus šeimoje kylančius iššūkius, ieškomas bendras sprendimas.
Vaikų dienos centrai
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Dar sudėtingesnė situacija su kompleksinėmis paslaugomis, kurios kol kas daugeliui nėra prieinamos.
Vaikų dienos centrai teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. Juos lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui: rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Jų metu ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai.
Dienos centruose siekiama sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti. Veiklos orientuotos į aktyvumą ir pozityvius įgūdžius.
Rekomendacijos tėvams
Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą. Svarbu užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu.
Tėvams rekomenduojama:
- Rasti laiko būti kartu su savo vaikais, reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku.
- Nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus.
- Atidžiau klausytis, klausti, skatinti klausti.
- Leisti vaikams išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais.
- Atsakyti sąžiningai ir nemeluoti vaikams.
- Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą.
- Atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart.
- Pabrėžti vaiko teigiamus bruožus.
Naujos paslaugos psichikos sveikatos srityje
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, nuo 2020-ųjų metų Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei - tarp jų: šeimų lankymo, emocinės gerovės konsultantų, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat „Neįtikėtinų metų“ programa ir kt.
Šeimų lankymas - skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai. Pagal specialią podiplominių studijų programą paruošti slaugos ir akušerijos specialistai lanko socialinių rizikos veiksnių turinčias šeimas jų namuose ir vizitų metu pataria su nėštumu ir dviejų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu susijusiais klausimais.
Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP) - skirtos paskatinti jaunimą rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, padėti stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą, tikslingai spręsti jaunimui susirūpinimą keliančias problemas.
„Neįtikėtinų metų“ programa - skirta ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) ir mokyklinio amžiaus (6-12 m.) vaikų tėvams. Programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais.
tags: #socialines #rizikos #seimu #lankymo #taisykles #saugumas