Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Ją gali gauti suaugę pacientai ir vaikai, kurie serga progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, kai svarbiausia - palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti orumą.
Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF). Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Ji pagal poreikį gali būti teikiama paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti. Ligonių kasos atstovė paaiškina, kad ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val.
Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Saulutės" reabilitaciją
Pavyzdžiui, ryte pacientui dienos stacionare suleidžiama vaistų nuo skausmo, taikoma deguonies terapija, o po pietų namuose slaugytojas gali suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jos yra būtinos.
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17.
„Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas.
Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes.
Ankstyvosios paliatyviosios pagalbos privalumai
Kas įeina į ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugas?
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
„Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą.
Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu“, - paslaugų pavyzdžius vardija O. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia.
Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui - suaugusiam ar vaikui. Tiek šių paslaugų apmokama iš PSDF. Paslaugos namuose teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., dienos stacionare - ne trumpiau kaip 4 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. per dieną.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinės ekspertizės ypatumai
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems asmenims, kurių sveikatos būklė atitinka bent iš vieną šių kriterijų:
- Ligos gydymui išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės.
- Paciento sveikatos būklė pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės (angl. Eastern Cooperative Oncology Group, ECOG) skalę įvertinta 2 arba mažiau balų ir (arba) BARTHEL indeksas - 60 arba mažiau balų, ir (arba) Karnovskio indeksas - 40 arba mažiau balų.
- Pacientui reikalinga simptomų terapija, t.y. ligos simptomų valdymas, kuris gali pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Daugėja ambulatorinių paslaugų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Per šių metų pirmąjį pusmetį ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta už 3,1 mln. eurų, nors visiems metams numatyta suma sudaro beveik 3,6 mln. eurų. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.
Ligonių kasos, atsižvelgdamos į augantį paslaugų poreikį, jau apmokėjo gydymo įstaigoms 1,3 mln. eurų viršsutartinių pirmojo pusmečio išlaidų. Taip pat šios išlaidos iš PSDF lėšų bus apmokėtos ir už antrąjį pusmetį. Tokiu būdu siekiama, kad kuo daugiau paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln.
Susidurti su žinia, jog artimam žmogui reikalinga paliatyvioji slauga, yra vienas emociškai sunkiausių momentų bet kurios šeimos gyvenime. Tai laikas, kai viltį pasveikti keičia siekis užtikrinti orumą, ramybę ir kuo geresnę likusio gyvenimo kokybę. Dažnai artimieji pasijunta pasimetę biurokratijos labirintuose, nežinodami, nuo ko pradėti, kokios pagalbos galima tikėtis iš valstybės ir kaip tinkamai pasirūpinti sergančiuoju namuose ar gydymo įstaigoje.
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad paliatyvioji slauga skirta tik paskutinėms gyvenimo dienoms ar valandoms. Nors tai yra tiesa, ši sritis apima kur kas daugiau. Paliatyvioji pagalba - tai visapusiška ligonio ir jo artimųjų priežiūra, kai liga yra nepagydoma ir progresuojanti.
Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, tačiau norint jas gauti, būtina laikytis tam tikros tvarkos.
Kaip gauti ambulatorinę paliatyviąją pagalbą?
- Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - vizitas pas šeimos gydytoją. Jei pacientas guli ligoninėje, procesą inicijuoja stacionaro gydytojas. Gydytojas turi įvertinti paciento būklę ir nustatyti, ar ji atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas.
- Nustačius poreikį, gydytojas išrašo siuntimą (forma 027/a) paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti. Siuntime turi būti aiškiai nurodyta diagnozė, būklės sunkumas ir kokios rūšies pagalba reikalinga.
- Turint siuntimą, artimieji kartu su pacientu (jei jo būklė leidžia) turi nuspręsti, kur bus teikiama pagalba.
Paliatyvioji pagalba namuose:
Mobili specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas) lanko pacientą jo namuose.
Jei nusprendėte slaugyti artimąjį namuose, teks pasirūpinti ne tik medicinine pagalba, bet ir tinkama aplinka:
- Funkcinė lova: Paprasta sofa ar lova dažniausiai netinka sunkiam ligoniui.
- Priešpragulinis čiužinys: Tai nėra prabanga, o būtinybė.
- Slaugos priemonės: Sauskelnės, vienkartiniai paklotai, drėgnos servetėlės, specialios odos priežiūros putos.
Slaugant sunkų ligonį, šeima dažnai patiria finansinių nuostolių, nes vienas iš narių turi atsisakyti darbo arba dirbti mažesniu krūviu.
Slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymas: Tai atskira procedūra nuo paliatyviosios pagalbos siuntimo. Ji atliekama per Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (dabar - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra).
Socialinės paslaugos į namus: Savivaldybės skiria socialinius darbuotojus ar jų padėjėjus, kurie gali ateiti kelis kartus per savaitę, atnešti maisto, padėti sutvarkyti namus ar net padėti nuprausti ligonį.
Daugelis artimųjų bijo, kad jų mylimas žmogus kentės nepakeliamą skausmą. Šiuolaikinė medicina turi labai efektyvių priemonių skausmui malšinti. Gydytojai dažnai taiko pakopinį skausmo malšinimą. Pradedama nuo silpnesnių vaistų, o esant poreikiui pereinama prie opioidų (morfino pleistrų, injekcijų). Vis dar pasitaiko baimė dėl priklausomybės nuo opioidų, tačiau paliatyviojoje slaugoje šis klausimas nėra aktualus - svarbiausia yra gyvenimo kokybė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nutraukiami visi vaistai, kai pradedama paliatyvioji slauga?
Ne. Nutraukiami tik tie vaistai, kurie nebeduoda naudos arba sukelia per daug šalutinių poveikių (pvz., agresyvi chemoterapija, statinai cholesteroliui mažinti).
Ar paliatyvioji slauga stacionare turi laiko limitą?
Pagal galiojančius teisės aktus, PSDF lėšomis apmokama paliatyvioji pagalba stacionare neturi griežto laiko limito, kaip kad paprasta slauga (kuri ribojama iki 120 dienų per metus), tačiau ji teikiama tol, kol yra medicininių indikacijų.
Ar paliatyviojoje pagalboje teikiama psichologinė pagalba?
Taip. Paliatyviosios pagalbos komandoje dažniausiai dirba medicinos psichologas.
Paliatyvioji slauga yra kur kas daugiau nei medicininės procedūros ar higiena. Tai yra buvimas šalia, kai žmogus yra pažeidžiamiausias. Artimiesiems tenka sunki užduotis subalansuoti rūpestį fiziniu kūnu ir emocinį ryšį. Svarbu prisiminti, kad net ir sunkiausios būklės ligonis dažnai jaučia aplinką, girdi balsus ir jaučia prisilietimus.
Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Slaugančiojo išsekimas yra reali ir pavojinga būsena. Nebijokite prašyti kitų šeimos narių pagalbos, pasinaudoti „atokvėpio“ paslauga, kurią teikia kai kurios savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos, ir leisti sau pailsėti.
| Paliatyviosios pagalbos rūšis | Teikimo vieta | Apmokėjimas | Svarbu |
|---|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninė | PSDF lėšos, neribojant trukmės | Aprūpinimas medicinos priemonėmis |
| Ambulatorinė | Namai, dienos stacionaras, socialinės įstaigos | PSDF lėšos, iki 3 kartų per dieną | Būtinas gydytojo siuntimas |
tags: #ambulatorine #paliatyvi #slauga