Ar susimąstote, kiek kartų per dieną mes liečiame artimus žmones: vyrą, žmoną, vaikus… Paprastas rankos paspaudimas ar švelnūs apsikabinimai, bučiniai, galvos paglostymai. Visa tai taip natūralu ir kasdieniška, kad dažnai to net nebepastebime. O kartais ir užmirštame. Jei suaugusieji to nusureikšmina ir priima kaip kasdienės rutinos pasekmę, vaikai labai jautriai reaguoja į šilumos bei meilumo šeimoje trūkumą.
Psichologai jau seniai domisi, kokį poveikį vaikų raidai daro artimiausioje jų aplinkoje įgytas auklėjimas. Nors yra manančių, kad tėvai gali stengtis nesistengę, nes pirmiausia dominuoja įgimti charakterio bruožai. Nepaisant šių nuomonių, vaikų psichologai atrado įtikinamų ryšių tarp auklėjimo stiliaus ir poveikio vaiko raidai, charakterio formavimuisi.
Žaidimai ir Bendravimas: Kaip Išmokyti Vaiką Švelnumo
Jei kasdien sukate galvą, kokie žaidimai ir bendra visos šeimos veikla vaiką gali išmokyti švelnumo, meilumo ir leidžia jam jaustis mylimu bei labai svarbiu, siūlome keletą idėjų.
Kasdienybę Paverskite Žaidimais
Jei manote, kad žaidimams būtini žaislai, labai klystate (su jais vaikui geriau užsiimti, kai jis būna vienas). Galima sugalvoti labai daug lavinančių žaidimų, kuriems tereikia minimalių priemonių. Pavyzdžiui, teigiamai veikiantys smulkiąją motoriką žaidimai, kuriuos kiekvienas tėvelis gali integruoti į buitinių darbų rutiną.
Štai konkretūs žaidimai su vaikais, kuriems nereikia jokių ypatingų priemonių, tik jūsų laiko ir fantazijos:
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
- 10 žaidimų, kuriuos smagu žaisti namie, gimtadienyje ar kitoje šventėje
- 10 žaidimų, kurie puikiai tinka laukiant eilėje, važiuojant automobiliu ir pan.
Namuose, kai pavargstate nuo fizinių jėgų reikalaujančių žaidimų, galite su vaikais išbandyti ramesnius, tačiau ne mažiau svarbius vaiko pasaulėžiūros formavimuisi užsiėmimus. Pavyzdžiui, „pamėgdžiok mane”. Vaiką pabučiuokite, apkabinkite, suspauskite rankytę, paglostykite. Tada (ta pačia eilės tvarka) jis pakartoja visus veiksmus ir prideda kažką savo. Ir taip visi šeimos nariai kartoja. Labai smagu ir kiekvienas gauna pliūpsni šilumos bei gerų emocijų.
Veikla su Naminiais Gyvūnėliais
Niekas negalėtų prieštarauti, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu susipažinimas su jį supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti - pažintis ir bendravimas su naminiais gyvūnėliais. Visi sutiks, kad augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą ir išmokti dalintis šiluma. Mažieji sužino, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Naminiai gyvūnėliai padeda vaikui kovoti su liūdesiu, sielvartu, ugdo atsakingumą ir rūpestingumą.
Psichologai tikina, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas jį supančiai aplinkai, draugiškiau elgiasi su kitais vaikais. Augintinis padeda ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, gerina socialinius įgūdžius. Vaikai, kurių šeimose puoselėjama meilė gyvūnams, paaugę lengviau susiranda draugų. Mažieji su gyvūnais realizuoja švelnumo poreikį, nes gali liesti, glostyti, apkabinti savo augintinį. Aišku, pavyzdį, kaip tai daryti atsakingai ir saugiai, turėtų duoti tėvai.
Šeimos tradicijos ir relikvijos www.ismaniejirobotai.lt 1-4 klasei .Dirba ir planšetėse
Prisilietimo Galia: Masažas
Turbūt kiekviena mama ar tėtis patvirtins mylintys savo vaiką. Tačiau ar mažylis tikrai jaučia tą meilę, ar sugebame ją parodyti taip, kad vaikas suprastų? Jei mes vieni kitus geriausiai suprantame iš pasakytų žodžių, tai vaikams svarbesni kiti dalykai. Vaikas laimingas, kai jaučia šalia brangių žmonių širdžių plakimą, švelnias jų rankas. To niekada neatstos net ir patys moderniausi bei brangiausi žaislai. Jiems svarbu girdėti ne muziką, o mamos ar tėčio balsą. Matyti ne kompiuterio ekraną, o mylinčias tėvų akis. Jausti ne čiulptuko gumos, o mamos pieno skonį.
Per prisilietimus mažas vaikas geriausiai pažįsta jį supantį pasaulį, įvertina, ar jis saugus. Vos gimęs kūdikis saugiausiai jaučiasi ant mamos krūtinės, visu savo kūneliu reaguodamas į jos šilumą ir širdies plakimą. Kaip tą lietimo poreikį palaikyti ir vaikui paaugus? Vienas iš būdų - masažas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Jeigu vaikas yra sveikas, kiekviena mama pati namuose gali jį masažuoti. Aišku, reikia pasidomėti, kaip teisingai tai daryti. Per prisilietimus perteikiama meilė, švelnumas, suteikiamas saugumo jausmas. Tai padės sustiprinti jūsų santykius, vaikas jausis ramesnis, atsipalaidavęs, mylimas. Taip pat teigiama, kad masažas pagerina virškinamojo trakto veiklą ir maisto virškinimą, neurologinį vystymąsi, padeda kūdikiui kiečiau miegoti.
Žodžiai ir Pokalbiai: Meilės Išraiška
Vienas iš būdų išreikšti meilę emociniame lygmenyje - sakyti pagiriančius, padrąsinančius arba malonius žodžius. Įvertinimo žodžiai puikiai perteikia meilę. Net jei jūsų vaikas dar tik kūdikis, kalbėkite su juo, meiliai jį girkite. Na, o su vyresniu vaiku tai gali būti bene vienintelis būdas užmegzti artimą ryšį. Gerus žodžius sakykite visiems savo šeimos nariams, tegul tai tampa įprastu dalyku.
Nepamirškite įvertinti net nedidelius vaiko pasiekimus - gražiai sutvarkytus žaislus, pagalbą buityje, gražią aprangą, piešinį, ištartą žodį. Nors patarimas meiliai ir nuoširdžiai kalbėtis atrodo savaime suprantamas, tačiau neretai tai tiesiog užmirštame… Gėris ir švelnumas gimdo analogiškus jausmus kituose žmonėse - vaikus tai skatina būti nuoširdžiais, su meile žvelgti į kitus žmones.
Kartais mūsų žodžiai byloja vienus dalykus, o intonacija - visai kitus. Taip vaikams mes siunčiame dviprasmišką žinutę (jie labai jaučia tokį nenuoširdumą). Meilės žodžiai, pasakyti irzliu tonu, nebus priimti ir suprasti.
Šeimos Tradicijos: Saugumo ir Meilės Pagrindas
Prisiminkite savo vaikystę. Kas ryškiausiai iš jos likę? Tikriausiai atmintyje iškyla įvairios šventės ir tradicijos, jūsų namų ritualai, kurie metai iš metų kartodavosi. Tradicijų visapusiškumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad įtraukia visus šeimos narius, visiems sukelia geras emocijas. Net ir bendravimas, kuris atrodo toks paprastas ir įprastas reiškinys, šeimos švenčių ir tam tikrų tradicijų metu tampa gilesnis bei prasmingesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Paprastas šeimos tradicijas galima susikurti tiesiog kasdieninėje veikloje. Pasikartojantis ritualas vakarais skaityti pasaką padeda vaikui jaustis saugiu ir mylimu. Be to, skaitymas garsiai lavina vaiko kalbinius gūdžius. Pakilnoti, pasupti, pamėtyti vaiką - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir nauda: jis mokosi suprasti savo kūną, lavėja jo stambioji motorika.
Susikurkite kiekvieno savaitgalio tradiciją keliauti į turgų, su tėveliais nešynėje gali būti net ir visai mažas kūdikis. Vaikui ūgtelėjus, galima jį įtraukti į namų ruošos ir buitinius darbus. Bendras maisto gaminimas visiems dovanoja daug smagių akimirkų, ir taip pagaminti patiekalai - daug skanesni!
Tai paprastos bendravimo gudrybės, kurios turi didelį poveikį asmenybės formavimuisi. Psichologai nustatė, kad suaugusiam žmogui, kad jis gerai jaustųsi, reikia bent 20 kartų per parą būti paliestam artimo žmogaus. Vaikams, kuo jie mažesni, tuo šis poreikis yra stipresnis. Kūdikis nurimsta vos tik mama ar tėtis jį paima ant rankų. Tėvų artumas, prisilietimai, švelnumas net ir paaugusiam vaikui reikalingi lyg maistas.
Sakoma, kad kūdikiui, kurį tėvai dažnai palaiko ant rankų, apkabina, bučiuoja, formuojasi sveikesnės emocijos nei tam vaikeliui, kuris ilgesnį laiką nepatiria fizinio kontakto.
Šilti jausmai Tėvynei ugdomi puoselėjant meilę sau, savo šaliai, pagarbą kultūrai, kalbai ir tradicijoms. Mus supančios aplinkos pažinimas padeda ne tik geriau suprasti savo identitetą, bet ir ugdo pagarbą savo šalies istorijai, pasiekimams. Socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Kristina Baršauskienė vykdo įvairias veiklas, kurių tikslas ugdyti šeimose augančių vaikų patriotiškumą, pilietinę ir tautinę savimonę, savo šalies kultūros bei istorijos pažinimą, diegiant suvokimą, kad valstybė - tai MES ir pokytis prasideda nuo mūsų. Kad tikroji pilietiškumo jėga ir slypi mažose, bet nuoširdžiose kasdieninėse pastangose. Meilė sau, kitam, gamtai ir Tėvynei - tai vertybės, kurios turėtų lydėti mus kiekviename žingsnyje. Tėvai, kartu su vaikais šventė ir minėjo valstybines šventes namuose arba dalyvaudami renginiuose, fiksavo akimirkų emocijas nuotraukose.
Birželio 28-29 d. socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Kristina Baršauskienė kartu su šeimose augančiais jaunuoliais dalyvavo savaitgalinėje jaunimo stovykloje „Aš širdyje - partizanas“. Projektas finansuotas iš Šakių rajono savivaldybės jaunimo iniciatyvų programos. Vykdė projektą - neformali Šilgalių kaimo jaunimo grupė bendradarbiaudama su Slavikų seniūnijos bendruomenės centru. Tai ne tik projektas, tai gyvas jausmas širdyje, ryžtas saugoti mūsų tapatybę, tai gražios bendrystės rezultatas. Išbandę save Lekėčiuose žygyje Rūdšilio partizanų takais, pėstute keliavome į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardą - susipažinti su pasieniečio profesija ir darbo specifika. Stovyklos rytas prasidėjo energingai - rytinė mankšta po atviru dangumi. Jaunimas ne tik pramankštino raumenis, bet ir pasiruošė kupinai įspūdžių dienai. Vėliau laukė įdomi ir įkvepianti paskaita apie Lietuvos partizanus - kovotojus už mūsų laisvę, istorijos apie partizaninį judėjimą ir kaip šiandieninė Lietuvos kariuomenė yra išaugusi, moderni ir stipri! Jaunuoliai po komandinių žaidimų pasinėrė į kūrybinį procesą - audė, pynė tautines juosteles. Kūrybinis procesas užtruko pakankamai ilgai, bet rezultatas buvo pasiektas. Bene smagiausias užsiėmimas stovyklos pabaigoje - mobilus lazerinio žymeklio žaidimas „Lazertag“.
Gintarė augo Kazlų Rūdos apylinkėse esančio kaimo sodyboje, apsuptoje miškų. Kaip pati pasakoja, kol močiutė (tėčio mama - red. past.) buvo gyva, gyvenimas klostėsi gana gerai. Močiutei mirus viskas apsivertė aukštyn kojomis, paūmėjo problemos, kurių šeimoje ir taip netrūko. Skirtumas, pasak Gintarės, kad močiutė mergaitėmis rūpinosi, o jai iškeliavus jos liko be priežiūros. Abu tėvai turėjo problemų dėl alkoholio, mama pradėjo bėgti iš namų, tad seseris vis dažniau aplankydavo vaiko teisių tarnybos atstovai ir keletui dienų išveždavo į slaugos namus. Vieną dieną mama namus paliko ilgesniam laikui.
„Pamenu, buvau penktoje klasėje, tada mama pabėgo visam mėnesiui. Žinoma, dėl to buvo kalti abu tėvai. Į mokyklą atvažiavo vaiko teisių tarnybos atstovė ir mane su dviem jaunesnėmis seserimis parvežė namo, tėtės nebuvo, liepė susirinkti daiktus ir vėl išvežė į slaugą. Prabuvome tris savaites - tai buvo ilgiausias laikas. Mama grįžo namo, atvyko mūsų aplankyti. Po tų trijų savaičių mums pranešė, kad susidėtume daiktus, mūsų atvažiuoja. Mes laimingos laukėme, nes juk mama su tėčiu atvažiuoja mūsų pasiimti namo! O atvažiavo ta pati tarnybos atstovė, nusivežė mus į Vaiko teisių apsaugos skyrių Kazlų Rūdoje ir pasakė, kad išveža į vaikų globos namus“, - pasakoja Gintarė ir priduria, kad joms verkiančioms buvo paaiškinta, jog tėvai nesugebės jų prižiūrėti. Tėvams buvo apribotos teisės, o dukros pilnametystės sulaukė vaikų globos namuose.
Gintarė globos namuose praleido septynerius metus. „Pradžia buvo labai sunki, reikėjo nemažai laiko, kad apsiprastume, - prisimena mergina, - nors tie vaikų globos namai nė iš tolo nepriminė to, kaip iš esmės įsivaizduojame tokią vietą: ten tarsi didžiulis kaimas, daug namukų, šiltnamių, darželių. Kiekviename namelyje gyveno iki dešimt vaikų. Jausmas - tarsi gyventum tikroje šeimoje, auklėtojos, kurias vadindavome tetomis, mums praktiškai atstojo mamas.“
Tačiau tą iš pirmo žvilgsnio ramų gyvenimą trikdė vidiniai, ne visiems matomi konfliktai. Ne su visais ten gyvenančiais jaunuoliais siejo draugiški ryšiai, netrūko pykčių, patyčių ir momentų, kuriuos Gintarė prisimena kaip košmariškus, tačiau nėra linkusi apie tai plačiau kalbėti. Ar apie tokius nesutarimus žinojo auklėtojos, mergina sako - galbūt, tačiau pati ji nesiskųsdavo.
Mergina neneigia, kad buvo pridariusi kvailysčių, kad yra poelgių, dėl kurių nesididžiuoja ir gailisi, ir kad auklėtojos dažnai pylos duodavo būtent jai. Tačiau čia pat ji įvertina viską, ką gavo tiek iš jų, tiek iš aplinkos, kurioje užaugo. „Dažnai buvau baudžiama labiau nei kiti, sulaukdavau griežtesnio žodžio, bet dabar suprantu, kad viskas buvo teisinga, kad auklėtojos norėjo gero. Jei ne tas griežtumas, nežinia, kokiais keliais būčiau nuėjusi. Jos man išugdė ir didelį darbštumo jausmą, tikrai esu labai už tai dėkinga.
Paklausta, ar nors kartą buvo kilę minčių pabėgti iš vaikų globos namų ir grįžti namo, Gintarė sako „ne“. Kad ir kiek ašarų nuklojo kelią vaikų globos namų link, klausantis merginos pasakojimo akivaizdu, kad savuose namuose tikrai nebuvo geriau. Anksčiau mama dalydavo visiems vyrams mano telefono numerį, kad man berną surastų. Man buvo 14 ar 15 metų, tiems diedams - po 40.
„Globos namuose tėvai mus aplankydavo, bet paskui mama išėjo pas kitą vyrą, pradėjo rečiau mus lankyti. Kartą Naujuosius metus sutikome pas mamą, kai man buvo keturiolika ar penkiolika. Po to karto daugiau nesinorėjo pas ją važiuoti - jos naujasis vyras buvo linkęs priekabiauti, mama į tai nekreipė dėmesio. Dabar ji turi kitą draugą, nors tėvai iki šiol nėra oficialiai išsiskyrę. Ir šis dabartinis mamos draugas ne ką geresnis už buvusį, mūsų su seserimis nepriima, vadina visokiais žodžiais, o mama į tai tik nusijuokia. Mūsų santykiai prasti, su tėte geresni, kalbamės beveik kasdien. Nors abu tėvai turi problemų dėl alkoholio, ir kas kartą kalbėdama su vienu ar kitu jaučiu, kad yra išgėręs...“ - apie karčią realybę kalba mergina.
Gintarės gyvenimas dar kartą apsivertė, kai vieną dieną į vaikų globos namus atlikti pedagoginės praktikos atvyko vokietė Anne. Merginos labai susidraugavo. Po poros metų Anne grįžo į savo gimtąją šalį, tačiau nepamiršo pažado padėti Gintarei, kai šiai sueis 18-a ir ji paliks globos namus. Prieš trejus metus Gintarė Kalėdas sutiko Anne's tėvų namuose, viešnagė paliko daug gražių ir šiltų prisiminimų, todėl kitąmet baigusi mokyklą ji metams išvyko į Vokietiją.
„Anne's mama mokykloje, kurioje mokosi daug pabėgėlių vaikų (iš Somalio, Egipto, Sirijos, Afganistano ir kitų šalių), dirba socialine pedagoge, jai pavyko susitarti, kad galėčiau ten atlikti praktiką“, - pasakoja metus Vokietijoje praleidusi, su pirmokėliais pabėgėlių vaikais daug laiko leidusi ir Anne's tėvams tarsi dukra tapusi Gintarė. Vokiečių kalba merginai buvo išbandymas, tačiau noras gebėti susikalbėti, bendrauti su aplinkiniais, pastūmėjo atsidėti vokiečių kalbai.
Gyvenimo pagrindų mokykla. Metus pragyvenusi organizacijos lydimajame būste - keturių kambarių butas, kuriame gyvena iki šešių jaunuolių, Gintarė teigia išmokusi svarbių gyvenimiškų dalykų, o svarbiausia - tvarkytis su savo pinigais, planuoti išlaidas. Gintarė vertina ir kitus dalykus, kurių išmokė organizacijos atstovės. „Išmokau kalbėtis su žmogumi, kai kyla konfliktų, o ne iškart ant jo rėkti. Gyvenant penkiese pykčių, nesutarimų, ypač dėl buto tvarkos, tikrai kildavo, mokėti žmogui gražiai pasakyti, kas tau nepatinka, - buvo beveik būtina sąlyga ir nemenkas iššūkis“, - sako pašnekovė. Ji džiaugiasi puikiai sutarusi su socialinėmis darbuotojomis, sulaukdavusi gerų, draugiškų, gyvenimiškų patarimų.
Nuo vasaros pabaigos Gintarė gyvena Karmėlavoje esančiame merginų savarankiškumo ugdymo centre „Mauros namai“. „Mauros namuose“ gali apsistoti dešimt merginų, šiuo metu gyvena devynios - visos gerai sutaria, kiekviena turi po atskirą kambarį, laiko du šunis, o kas antrą dieną pasikeisdamos pas jas užsuka socialinė darbuotoja ir šių namų vadovė.
Čia galioja savos taisyklės: draudžiama vartoti alkoholį, psichotropines medžiagas, negalima vestis vaikinų. Yra tvarkymosi grafikas, dalijamasi šunų priežiūra. Gintarė jau antrus metus studijuoja Karaliaus Mindaugo profesiniame centre socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę ir pusę etato dirba įmonėje, užsiimančioje prekyba gintaro gaminiais. Jos tikslas - tapti socialine darbuotoja, dirbti su žmonėmis, jiems padėti.
Visos trys seserys jau yra palikusios vaikų globos namus, visos galinčios pradėti po truputį kurtis savo gyvenimą. Artėjant gražiausiai metų šventei - Kalėdoms - niekas nebuvo ignoruojama, priešingai - stengiamasi sukurti šventinę nuotaiką: puošdavo eglę, gamindavo maistą, klausydavo kalėdinės muzikos, gaudavo ir dovanų. Šias šv. Kūčias ir Kalėdas Gintarė su seserimis praleis pas tėtį, o Naujuosius, viliamės, daug žadančius, metus ji sutiks Vokietijoje pas Anne's šeimą, kuri ją priima ir myli tarsi ji būtų pats tikriausias šeimos narys.
Paklausta apie ateitį Gintarė sako planuojanti ją atsargiai ir pernelyg toli nežvelgianti, nes niekada nemėgo to daryti. „Man patinka gyventi šia diena. Planų yra visokių: padedu savo seserims, jos labai norėtų atsikelti gyventi pas mane į Karmėlavą - gal vieną dieną ir pavyks. Ir mokslus norėčiau tęsti, siekti daugiau. O labiausiai - išvažiuoti į Vokietiją ir ten kurti savo gyvenimą“, - meilės šiai šaliai neslepia pašnekovė.
Komunikacinis žaidimas draugams “Pašnekesiai” sukurtas padėti žaismingai užmegzti ryšį naujoje kompanijoje bei leistis į gilesnius pašnekesius su artimais draugais. Dėžutėje rasite 100 klausimų ir situacijų, kurie lyg pokalbių gidas pakvies į išskirtinai linksmus, atvirus ir prasmingus pokalbius. Klausimai padeda atverti naujas temas pokalbiams ir patyrinėti vienas kitą bei patį poros santykį intymiau. Santykių kortos skatina kalbėti nepatogiomis temomis, padeda reikšti jausmus, norus, poreikius ir yra tinkamos tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms. Šios problemos aktualios daugumai, todėl sukūrėme komunikacinį žaidimą lietuvių kalba, leidžiantį lengvai ir žaismingai atvirauti santykiuose įvairiomis temomis. Suaugusiems ir paaugliams ne visada lengva vieniems kitus suprasti, bet pokalbiai yra raktas į ryšį ir vienas kito pažinimą. Komunikacinis žaidimas “Pažink mane” sukurtas padėti išgirsti vieniems kitus, kurti pasitikėjimą, bei žaismingai gilinti ryšį tarp tėvų bei vaikų / paauglių. Šis žaidimas sukuria saugią ir neįpareigojančią erdvę, kurioje klausimų pagalba paaugliai / vaikai gali geriau pažinti savo tėvus, reikšti savo jausmus ir norus, o suaugę turi puikią galimybę pakalbėti aktualiomis temomis, pasidalinti patirtimi.
Klausimų kortelės „Kartos“ kviečia senelius, tėvus ir suaugusius vaikus į prasmingus pokalbius, artimesnį vienas kito pažinimą bei įvairesnį laiką kartu. Tyrimai rodo, kad tvirtas kolegų tarpusavio ryšys didina produktyvumą, bendradarbiavimą ir pasitenkinimą darbu.
tags: #pasikalbejimai #vaiku #namuose #apie