Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija yra smulki privati narystės organizacija, veikianti pagal EVRK klasifikaciją „Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla“.
Įmonės pavadinimas registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 1997-03-27. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (kodas 291942170) buvo įkurta 1997-03-27. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos.
Pagrindiniai veiklos aspektai
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatiname įvairiapusišką bendruomeninių paslaugų plėtrą, neįgaliųjų teisinę savišvietą, užtikriname bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizaciją ir kompetencijų kėlimą.
Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą.
Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą
Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos.
Teisinė pagalba ir atstovavimas
Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan.
Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.
Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis
2005 m. mėnesį Bendrija tapo pilnateise EUFAMI (Europos šeimų, kurių nariai serga psichikos ligomis, asociacijų federacija) nare.
Ši organizacija buvo įkurta 1990 m., siekiant vienyti ir atstovauti psichikos negalią turinčių neįgaliųjų ir jos šeimos narių, asociacijų interesus ES lygmeniu.
Bendradarbiavimas su EUFAMI tęsiamas (kasmet mokamas nario mokestis). Planuojama siųsti Bendrijos deleguotą atstovą į EUFAMI organizuojamą visuotinį narių suvažiavimą ir kasmetinius mokymus.
Visuomenės švietimas ir socialinė integracija
Visuomenės švietimas - vienas pagrindinių veiksnių, didinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, padedančių mažinti stigmą ir diskriminaciją.
Bendrijos organizuojamos konferencijos leidžia suburti geriausias specialistų, ekspertų komandas, kurios numato ateities gaires neįgaliųjų socialinių, politinių, ekonominių, psichologinių ir kitų problemų sprendimams.
Taip pat skaitykite: Žmonių giminės psichologinė priklausomybė
Siekiame abipusio ryšio - visuomenė plačiau sužino apie neįgaliųjų galimybes šeimoje, bendruomenėje ar darbo rinkoje, taip didėja tolerancijos lygis, specialistai, dirbantys bendruomenėse, susipažįsta su naujausiu aktualiu teisiniu reguliavimu, darbo metodais, turi galimybę pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais keldami kvalifikaciją ir stiprindami vadybos įgūdžius.
Nuo 2007 m. Bendrija Lietuvos apskrityse organizuoja seminarų ciklus (apskrito stalo diskusijas) psichikos sveikatos specialistams, savivaldybių darbuotojams ir bendrijų atstovams aktualiais psichikos sveikatos priežiūros klausimais.
Organizuojami seminarai (apskrito stalo diskusijos) leidžia plačiau ir lokaliai įsigilinti į problemų esmę, išryškina bendruomenėje teikiamų alternatyvių paslaugų naudą neįgaliesiems.
Kvalifikacijos kėlimas ir mokymai darbuotojams
Bendrijos įkurtų skyrių pirmininkams ir kitiems darbuotojams tenka labai didelis darbo krūvis, jiems daugiausiai tenka bendrauti ir rūpintis neįgaliaisiais bei jų artimaisiais, užtikrinti teikiamų paslaugų nuoseklumą, teisingą ir kokybišką projektų valdymą, ir pan.
Šis darbas reikalauja nemažai psichologinių žinių ir įgūdžių.
Plėtojant socialinių paslaugų sferą, didėja reikalavimai socialinių paslaugų kokybei ir tuo pačiu metu darbuotojų pasirengimui.
Todėl labai svarbu padėti Bendrijos darbuotojams kelti kvalifikaciją ir organizuoti jiems kasmetinius mokymus, kurių metu jie įgytų praktinių žinių, pasidalintų savo gerąja patirtimi, keltų kvalifikaciją, atkurtų darbinius įgūdžius.
Mokymų temos:
- „Psichikos sveikatos priežiūros sistemos teisinis reglamentavimas praktika ir tarptautinės rekomendacijos“- Mokymų dalyviai supažindinami su naujausiu teisiniu reglamentavimu psichikos sveikatos ir neįgaliųjų socialinės integracijos srityse.
- „Lygių galimybių politika“ - Mokymų dalyviai supažindinami su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis, su Lygių galimybių kontrolieriaus veikla ir skundų nagrinėjimo procedūromis.
- „Projektų administravimas ir mokesčių pagrindai NVO“- Pagrindiniai reikalavimai teisingos apskaitos tvarkymui, išlaidų apskaitai, buhalterinių dokumentų archyvavimas, pagrindinės klaidos.
- ,,Neįgaliųjų užimtumas ir integracija į darbo rinką“ - Teisinis reglamentavimas, subsidijuojamų vietų kūrimas neįgaliesiems, atvejo vertinimas ir profesinė reabilitacija, verslumo ugdymas, psichikos negalią turinčių asmenų poreikiai darbo vietose ir rizikos veiksniai.
Reabilitacija ir aktyvus poilsis
Psichikos negalią turintiems asmenims pagal sergamų ligų kvalifikaciją yra retai skiriamas reabilitacinis sanatorinis gydymas, todėl aktyvus poilsis prie jūros yra tam tikra alternatyva, kuria neįgalieji be galo džiaugiasi ir vertina.
Vasaros stovyklos metu neįgalieji turiningai leidžia laiką, turi galimybę pajusti fizinio aktyvumo naudą, palaikyti ir stiprinti sveikatą, įvairių užsiėmimų metu lavina savo kasdieninius buitinius, maisto ruošos, bendravimo įgūdžius.
Į stovyklą kviečiami psichikos neįgalieji iš visų Bendrijos skyrių ir užimtumo kambarių.
Į kiekvieną pamainą vyksta lydintys specialistai, o su ypač sunkios negalios asmenimis vyks jų artimieji. Kelialapiai skiriami proporcingai kiekvieno Bendrijos skyriaus ar užimtumo kambario atstovui, kuris bus atsakingas už savo skyriaus neįgaliųjų priežiūrą ir globą, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą ir veiklos organizavimą.
Pagalba šeimoms
Daugelio turinčių psichikos sutrikimų neįgaliųjų būklė labai priklauso nuo šeimų materialinės ir emocinės paramos.
Šeimos, gyvendamos su sutrikusios psichikos asmeniu, dažnai išgyvena stresines situacijas, todėl pagalba turi būti teikiama ne tik neįgaliesiems, bet ir jų šeimos nariams, taip užtikrinant geresnius psichosocialinės reabilitacijos rezultatus.
Aktyvaus poilsio šeimų stovykla orientuota į padidintos socialinės rizikos šeimas. Stovykloje vyksta bendri ir atskiri praktiniai užsiėmimai neįgaliesiems ir jų šeimoms nariams, skaitomi pranešimai (psichologinės pagalbos, streso ir žalingų įpročių prevencijos, sveikos gyvensenos, konfliktinių situacijų valdymo šeimoje, bendravimo įgūdžių lavinimo temomis), teikiamos individualios psichologinės konsultacijos.
Kultūrinė veikla ir kūrybinė saviraiška
Kasmet pasiruošimas šventei neįgaliuosius bendruomenėse suburia, motyvuoja kūrybinei veiklai, skatina užimtumą ir lavina muzikinius įgūdžius.
Dainų šventės dalyviai intensyviai renka repertuarą.
Bendrija kasmet rugpjūčio mėn. organizuoja Respublikinį meno plenerą, skirtą asmenims, turintiems psichikos ir emocinių sutrikimų. Meno terapija - puiki priemonė kryptingai psichikos neįgaliųjų socialinei integracijai.
Šiandieninėje visuomenėje neįgalieji vis dar neturi tokių kūrybinės saviraiškos erdvių, kaip sveikieji asmenys, į jų kūrybą žiūrima pasyviai ir skeptiškai.
Plenero metu dalyviams yra suteikiamos reikalingos erdvės ir priemonės, kūrybiniam procesui pateiktos užduotys sukurti bent po vieną unikalų dailės kūrinį ir jį pristatyti. Renginio metu vyksta ne tik neįgaliųjų kūrybinis procesas, bet yra vedami seminarai meno terapijos klausimais.
Finansiniai rodikliai
Remiantis 2024 metų informacija apie įmonę, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pajamos sudarė 229 tūkst. €, o grynasis pelnas siekė 35 €.
Pajamų pokytis 2024 metais, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 31,5 %. Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius 2024 m. buvo 8, o darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 20 %.
Įmonė valdo vieną transporto priemonę.
Scoris reitingas - 5 balai, kas rodo vidutinį patikimumą. Scoris EKO indeksas - D, atspindintis žemą tvarumo aplinkai lygį. Įmonės rekvizitai ir verslo faktai rodo, kad Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija išlieka aktyvi, tačiau susiduria su mažėjančiomis pajamomis ir darbuotojų skaičiaus mažėjimu, tuo pačiu didindama vidutinį atlyginimą.
Apibendrinant finansinius rodiklius, galima pateikti tokią lentelę:
| Rodiklis | 2024 m. | Pokytis, lyginant su 2023 m. |
|---|---|---|
| Pajamos | 229 tūkst. € | -31,5% |
| Grynasis pelnas | 35 € | - |
| Darbuotojų skaičius | 8 | -20% |
Psichikos sveikatos problemų statistika
Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, turimais duomenimis, 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 313 tūkst. pacientų su psichikos ir intelekto sutrikimais, kai prieš šešerius metus, 2014 m., tokių žmonių buvo bemaž perpus mažiau - 180 tūkst.
„2020 m. depresijos ir nuotaikos pakitimų, nerimo sutrikimų registruota apie 66,5 tūkst. atvejų, kai prieš karantiną tokių atvejų buvo 40 tūkstančių. Depresija yra bene dažniausiai diagnozuojamas psichinis sutrikimas - 5 proc. viso pasaulio populiacijos ja serga. Depresijos formų yra daug, tačiau kuo ilgiau ji negydoma, tuo didesnė tikimybė, kad žmogui gali išsivystyti ir sudėtingesni sutrikimai, kurie gali lydėti jį visą gyvenimą. Pavyzdžiui, šizofrenijos atvejų tais metais turėjome 17,7 tūkst., kai 2014 m. jų buvo apie 12 tūkst.“, - pranešime žiniasklaidai komentuoja jis.
COVID-19 pandemija ir karantinas privertė žmones užsidaryti, o tai išaugino ir nerimo lygį - atitinkamai daugiau gyventojų per karantiną kreipėsi dėl psichologinių problemų į specialistus.
„Apie pandemijos laikotarpio įtaką psichikos sveikatai jau daug kalbėta - tai buvo išties krizinis laikotarpis. Užsidarymas, buvimas namuose, kai kurie žmonės pamiršo, kad gyvena socialinėje erdvėje, interaktyviame pasaulyje. Tuomet iškilo žmogiško bendravimo iššūkiai. Namų erdvėje atsirado daug traumuojančių santykių - tai nutiko šeimose, kurių nariai mažiau atsparūs stresui. Be to, paslaugų prieinamumas pandeminiu laikotarpiu buvo apribotas, todėl ir specialistai negalėjo tinkamai padėti kenčiantiems“, - aiškina V. Nikžentaitis.
Jis pastebi, kad psichikos sutrikimai rečiau paliečia viduriniąją klasę, dėl socialinių ir ekonominių veiksnių dažniau kenčia ir taip pažeidžiamiausios visuomenės grupės.
„Pavyzdžiui, mūsų bendrijai priklauso 2000 žmonių su psichosocialine negalia - mes matome, kad daugelis jų gauna itin mažas pajamas. Tam yra daug objektyvių priežasčių: dalis susirgo jaunystėje ir nesukaupė reikiamo darbo stažo, todėl gauna minimalią pensiją, kuri siekia vos 182 eurus. Kai kurie glaudžiasi bendrabučiuose, nuo kitų dar nenusisuko artimieji - jiems dar pasisekė, bet kiti gyvena ties visiška skurdo riba, kas dar labiau paūmina žmogaus būklę. Be to, pandemija baigėsi, bet prasidėjo karas - ir vėl turime krizę, kuri stipriai paveikė ir taip pažeidžiamus visuomenės sluoksnius“, - sako bendrijos vadovas.
V. Nikžentaitis įsitikinęs, kad visuomenės vertybės taip pat turi įtakos augančiam psichikos sutrikimų skaičiui, mat visuomenė labiau vertina pinigus, darbą, statusą, o draugystė, meilė, atjauta lieka antrame plane.
„Lietuvoje mes patys nemokame susitaikyti su savimi ir turime traumuojančius tarpusavio santykius. Mes vis dar džiaugiamės, jeigu kaimynų namas dega, kažkam nepasiseka arba kažkas suserga. Mūsų gyvenime trūksta altruizmo, atjautimo, supratimo, bet ne vienadienio - žmogų reikia palaikyti ilgą laiką ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Pati visuomenė savaime neintegruos žmonių su psichosocialine negalia - turi keistis jos mentalitetas, o tam reikia laiko“, - pažymi jis.
Bendrijos vadovas tęsia sakydamas, kad mes jau pripratome prie fizinių negalių, tačiau to negalima pasakyti apie psichosocialines.
„Nėra klausimo, kam žmonės greičiau padės autobuse - žmogui su judėjimo negalia ar su savimi kalbančiam vyriškiui. Psichikos sutrikimai išskiria iš kitų negalių, todėl dažnai kaimynai būna nepatenkinti, jei šalia jų apsigyvena žmonės su šiomis problemomis. Tačiau kai tokie žmonės kontroliuoja savo ligą, turi palaikymą, gauna priežiūrą, įsitraukia į bendruomenę - kaimynai pagaliau ima su jais sveikintis. Turime rodyti daugiau gerųjų pavyzdžių - tada turėsime daugiau tolerancijos visuomenėje“, - neabejoja V. Nikžentaitis.
Anot jo, kelias į nuomonės transformaciją yra įmanomas, tačiau jis - labai sunkus. Žmonės su šia negalia išties yra kitokie: kartais juos sunku suprasti, jie gali kalbėtis su savimi, gali būti sutrikusi jų laiko ar erdvės nuovoka. Tačiau tai nekeičia fakto, kad jie irgi yra visuomenės dalis.