Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsnių apie Lietuvos pažangą, sparčiai augančius atlyginimus ir didėjančias senatvės pensijas. Tačiau tokie teiginiai ne visada atspindi realią šalies gyventojų kasdienybę. Atskirtis tarp miestų ir regionų išlieka didelė, o senjorai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek Lietuvos senatvės pensininkų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją, kokie faktoriai lemia pensijos dydį ir kaip Lietuvos pensijų sistema atrodo lyginant su kitomis Europos šalimis.
Vidutinė Senatvės Pensija ir Jos Augimas
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. "Sodra" komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau. Anot jos, 2026 m. vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Pensijų Dydžių Palyginimas
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
Kiek Pensininkų Gauna Didesnę Nei 1000 Eur Pensiją?
Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai. Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė, kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje yra 87 gyventojai, kuriems išmokėta pensija buvo 2 tūkst. eurų arba daugiau. Visus šiuos žmones, galima sakyti, vienija tai, kad jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc.
Sodros komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič 15min komentavo, kad pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
„Paprastai tariant, kuo didesnis žmogaus darbo stažas ir kuo didesnis buvo jo atlyginimas, tuo didesnė bus pensija. Be to, jei žmogus išėjęs į pensiją vis dar dirba, jis toliau kaupią stažą ir pensijos apskaitos vienetus, tad kiekvienais metais jo pensija padidėja papildomai“, - komentavo M.Kozič.
Kaip komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus.
„Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Kaip Užsitikrinti Didesnę Pensiją?
Tačiau, suprantama, pensija priklauso ne tik nuo dirbto laiko, bet ir buvusio atlyginimo, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Vis dėlto 2 tūkst. eurų pensija įmanoma ir be papildomų sąlygų. Nors, kaip sako „Sodros“ atstovė, nemaža dalis žmonių buvo nusprendę dirbti net ir negaudami priklausančios pensijos. Tiksliau, ją atidėdami.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, 2 tūkst. eurų dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams ir taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai (8 proc.)“ - pastebėjo L.
Štai keletas faktorių, kurie lemia pensijos dydį:
- Darbo stažas: Kuo ilgiau žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, tuo didesnė bus jo pensija.
- Atlyginimas: Kuo didesnis buvo žmogaus atlyginimas, tuo didesnės bus jo socialinio draudimo įmokos ir atitinkamai didesnė pensija.
- Pensijos atidėjimas: Atidėjus pensijos mokėjimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais.
- Pensijų kaupimas: Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime gali papildomai padidinti pensiją.
Nauja pensijų sistemos kryptis: ką rodo praėjusių metų rezultatai ir ko tikėtis šiemet?
Pensijų Sistemos Problemos ir Perspektyvos
Akivaizdu, kad to nepakanka. Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde. Tokie žmonės neretai negali patys patenkinti bazinių poreikių: apsirūpinti maistu, vaistais, susimokėti už būstą. O diskusijos apie orią senatvę kuo toliau, tuo labiau atrodo tuščios: „SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, jog daugiau nei pusė senjorų (64 proc.) negali sau leisti vasaros atostogų užsienyje, beveik kas antras - atostogų Lietuvoje, o 48 proc. negali apsilankyti ir spektaklyje ar koncerte.
Tačiau Lietuvoje situacija pensijų klausimu gali būti net dar blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelyje kitų Europos ir pasaulio valstybių pensijos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir algos. Taigi, jeigu Lietuvoje pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ yra tokia pati, tai kitose valstybėse ji ženkliai skiriasi.
Netolimoje ateityje Lietuvoje pensijos ir toliau bus vienos iš mažiausių.
EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Čia gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc.).
Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Kaip rodo EBPO tyrimas, kuris lygina pensijų sistemas, jų dydį, santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kitus rodiklius, Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis - viena prasčiausių.
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu, šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija iš tiesų kelia tam tikras įtampas. 2022 m. Valstybės duomenų agentūros duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvena 2,86 mln. žmonių, iš kurių senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. visų valstybės gyventojų.
Pensijų Dydžiai Pagal Savivaldybes
Lietuvoje senatvės pensijų dydžiai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo žmonių gyvenamosios vietos - vienuose miestuose ar rajonuose gyventojai džiaugiasi didesnėmis išmokomis, kitur jos vis dar gerokai kuklesnės.
„Sodroa“ duomenys rodo, kad pensijas Lietuvoje šiuo metu gauna 628,9 tūkst. gyventojai, o jų dydis vidutiniškai siekia 669,3 euro per mėnesį.
Portalas tv3.lt išnagrinėjo „Sodros“ duomenis ir išsiaiškino, kokiose savivaldybėse mokamos didžiausios ir mažiausios pensijos šalyje.
Savivaldybės, Kuriose Mokamos Didžiausios Pensijos (2024 m. Birželis)
- Neringos savivaldybė: 667 eurai
- Visagino savivaldybė: 585 eurai
- Vilniaus miesto savivaldybė: 577 eurai
- Klaipėdos miesto savivaldybė: 542 eurai
- Kauno miesto savivaldybė: 542 eurai
- Palangos miesto savivaldybė: 541 euras
- Panevėžio miesto savivaldybė: 523 eurai
- Alytaus miesto savivaldybė: 513 eurai
- Birštono savivaldybė: 512 eurai
- Šiaulių miesto savivaldybė: 511 eurai
Savivaldybės, Kuriose Mokamos Mažiausios Pensijos (2024 m. Birželis)
- Pagėgių savivaldybė: 404 eurai
- Šilalės rajono savivaldybė: 414 eurai
- Kalvarijų savivaldybė: 414 eurai
- Šalčininkų rajono savivaldybė: 417 eurai
- Kelmės rajono savivaldybė: 420 eurų
- Lazdijų rajono savivaldybė: 425 eurai
- Skuodo rajono savivaldybė: 427 eurai
- Vilkaviškio rajono savivaldybė: 435 eurai
- Raseinių rajono savivaldybė: 435 eurai
Minimali Mėnesinė Alga ir Socialinės Išmokos
Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. 115 eurų arba 11,1 proc. Minimalios algos didinimas palies beveik 140 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro.
Socialinių Išmokų Pokyčiai 2026 m.
Štai keletas pavyzdžių, kaip didės socialinės išmokos:
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui: nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 d. - iki 1036 eurų)
- Vaiko pinigai: iki 129,5 euro
- Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams: nuo 5250 eurų iki 5550 eurų
- Parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms: nuo 140 eurų iki 148 eurų
- Laidojimo pašalpa: didėja nuo 560 eurų iki 592 eurų
Išvados
Nors Lietuvoje yra pensininkų, gaunančių didesnes nei 1000 eurų pensijas, jų skaičius vis dar nedidelis. Didžioji dauguma senjorų gauna pensijas, kurios neužtikrina orios senatvės ir leidžia vos sudurti galą su galu. Lietuvos pensijų sistema turi struktūrinių problemų, kurias reikia spręsti, siekiant užtikrinti adekvačias pajamas senatvėje visiems šalies gyventojams.
Svarbu suprasti, kad pensijos dydis priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant darbo stažą, atlyginimą, pensijų kaupimą ir atidėjimą. Todėl kiekvienas žmogus turėtų planuoti savo ateitį ir rūpintis savo pensija jau dabar.